Po mylimo vyro netekties moteris paliko Kauną ir pabandė laimę kurti sostinėje, arčiau sūnaus, tačiau čia moteris jautėsi vieniša, nutolusi nuo savo senų pažįstamų, bičiulių. Ji nė nenutuokė, kad po metų grįžusi į Kauną čia vėl sutiks savo antrąją pusę. Tiesa, naujasis ponios Vandos draugas – senas pažįstamas.
„Jau treji metai kaip vyro nėra. Mano draugas – senas sodo pažįstamas. Kai vyras buvo gyvas, Kačerginėje turėjome sodą, buvome kaimynai. Jis irgi liko našliu. Jau ketveri metai praėjo nuo jo žmonos mirties. Aš jau treji metai kaip našlė. Bendraujame, draugaujame. Vis tiek smagiau. Po vyro netekties Vilniuje gyventi negalėjau, pažįstamų sostinėje nėra. Visas mano gyvenimas buvo Kaune – visi sodinininkai, bendradarbių dar yra, visokie draugai, kaimynai. Gyvenimas man vyksta Kaune. Juozukas pamatė, kad aš negaliu Vilniuje gyventi. Dabar gyvenu Kaune, turiu draugą ir smagiai sau gyvenu“, – naujienų portalui DELFI apie naujus gyvenimo vėjus pasakojo ponia V. Statkevičienė
Prisimindama santykių pradžią, J. Statkevičiaus mama nuolat šypsosi. Kaip pasakojo moteris, apie seno pažįstamo planus užkariauti jos širdį iš pradžių ji nieko nenutuokė, o jų keliai vėl susikirto, kai sugrįžusią į Kauną moterį užklupo įkurtuvių rūpesčiai.
„Jis laukė, kol sueis metai po vyro mirties. Kaip tik tada Juozukas nupirko butą Kaune. Domas (moteris taip vadina savo naująjį širdies draugą – DELFI) dirba energetiku-viršininku, o man lubose kaip tik nedegė lemputė. Pagalvojau, kur reikės ieškoti elektriko. Juozukas juk iš Vilniaus nesiųs. Paskui prisiminiau, kad yra Domas, sodo kaimynas. Pasiskambinau, paklausiau, ar negalėtų ateiti man lempos sutvarkyti. Atėjo vieną kartą sutvarkė, paskui aš grįžau atgal į Vilnių. Iš karto į tą butą Kaune nesikrausčiau. Grįžau vėl į Kauną, o tada vėl vonioje ir tualete nedegė šviesa.
Ponia Vanda atviravo, kad antrą kartą taisyti neveikiančių lempučių ponas Domas atėjo pasiruošęs rimčiau: „Antrą kartą atėjo su mažiuku bonkiuku spanguolinės. Aš galvoju, kam čia atsinešė (juokiasi). Nesupratau, žinokite, iš pradžių. Prisėdome, pradėjome šnekėtis ir jis pasiūlė tą savo draugystę. Buvau labai pritrenkta, nustebusi. Pasimečiau. Sakiau, kad negaliu duoti jokio atsakymo iš karto. Paskui pasiketėme telefono numeriais“, – geros nuotaikos nestokojo pašnekovė.
J. Statkevičiaus mama atviravo, kad sprendimo priimti neskubėjo ir teigiamo atsakymo tą patį vakarą kandidatui į jos širdį nedavė, tačiau likimas pats viską sudėliojo į savo vietas: „Atvažiavau į Kauną pagyventi ilgesnį laiką. Vis reikėjo tos vyriškos rankos. Tai tą padėti pataisyti, tai tą įsukti“. Taip poros bendravimas ir įsibegėjo.
