Juste, ar pameni, kada tiksliai sukanka 10 metų, kai kuriate kartu su Leonu?

Negalėčiau pasakyti tikslios dienos. Mes vadiname tai dekada, prisimenu, kad savo pirmą kūrinį įrašėme ir išleidome, kai man buvo 17-a. Dabar man 27-eri, tuo interviu ir baigsime (juokiasi). Labai džiaugiuosi, kad koncertus surengsime net keliuose miestuose. Groju dėl žmonių, jiems kuriu savo muziką, todėl tikrai noriu suburti visus drauge. Man tai dviguba šventė, nes dievinu Kalėdas.

Gal galėtum šiek tiek papasakoti, kaip ruošiesi, ar lieka laiko sau? Koks šiuo metu yra Tavo darbo grafikas?

Mane nervina, kai menininkai skundžiasi. Sako: „Man per daug projektų, per daug darbo.“ Tokiu atveju nereikėtų nieko daryti. Aš pati pasirinkau tokį kelią, todėl nebūsiu viena iš tų, kurie dejuoja. Darbo turiu daug, tačiau mano gerbėjams patinka tai, ką darau. O dirbu būtent dėl jų. Neslėpsiu, aplanko ne tik fizinis, bet ir psichologinis nuovargis, tačiau aš nesikankinu. Menininko gyvenimas yra visiškas chaosas. Su tuo chaosu privalai susigyventi.

Artėjant dideliems koncertams padaugėja lakstymo. Kartais nemiegu dvi dienas, o jei reikia, – tris. Žinau, kad tai nesveika ir mane suardo, žaloja, bet kitaip negaliu. Jaučiuosi reikalinga, todėl susikaupiu ir dirbu. Jei mane kas nors įkištų į laiko rėmus, nesugebėčiau gyventi ir dirbti.

Kaip atsipalaiduoji? Be miego ir poilsio namuose, lankaisi kur nors?

Anksčiau bijojau vienatvės, o dabar tik taip ir sugebu atsipalaiduoti. Netoli Varėnos turiu sodybą, kurioje galiu pabėgti nuo supančio pasaulio. Man reikia išsivalyti, nes pavargstu nuo kalbų ir žmonių. Miške netoli sodybos galiu mintis sudėlioti į tinkamus stalčiukus, groti. Gaunu pakankamai ramybės širdžiai, skrandžiui (šypsosi). Menininkai yra linkę žalotis, kartais renkasi destruktyvų poilsį, o aš suprantu, kad negaliu sau to leisti. Niekada nesugebėdavau pailsėti po renginio eidama į renginį, o tada dar į kitą renginį. Žinoma, dalyvauju, šypsausi, tačiau privalau atsipalaiduoti nuo vakarėlių. Būtų kitaip – užgesčiau.

Kartais mėgaujuosi kulinarija, ruošiu valgį. Su draugais mėgstame lankytis įvairiose vietose, ieškome, kur skaniai pavalgyti. Nesakau, kad reikia užsidaryti vienai. Nesu beprotė. Džiaugiuosi laiką leisdama su šeima, artimais žmonėmis. Patinka nueiti į teatrą, mėgstu floristiką, atsipalaiduoju skaitydama.

O nebūna taip, kad sunku atsipalaiduoti ir negali užmigti, nes ko nors nebaigei?

Su nemiga kovoju nuo 14-os. Norėčiau pasakyti, kad nepatiriu kūrybinių kančių. Kančios, su kuriomis susiduriu, yra labiau emocinės, kremtuosi dėl to, kad kartais nesugebu visko sudėlioti į vietas. Kūryba yra kalba, kuria aš kalbu. Kita vertus, kad ir kaip ten būtų, mane džiugina toks gyvenimas. Prisimenu, vaikystėje labiausiai atsipalaiduodavau grodama pianinu. Vaikai žaisdavo su lėlėmis, o aš užsidarydavau kambaryje.

Apie naują atsipalaidavimo būdą, nuo kurio Justei net išsprūdo ašaros, skaityk portale MIESTE.lt