Iškilmingoje ceremonijoje papasakotos išskirtinės, jautrios, ypatingos gerumo istorijos. O mūsų šalį gerais darbais garsinantiems šių istorijų herojams – įteiktos „Lietuvos garbės“ statulėlės.
Geri darbai turi būti įvertinti, todėl visi Lietuvos žmonės buvo kviečiami siūlyti tuos, kurie daro pasaulį geresnį, o Lietuvą gražesnę, tapti „Lietuvos garbės“ didvyriais.
„Mes labai džiaugiamės, kad žiūrovai taip aktyviai siūlo savo herojus ir kad jiems svarbu, kad kilnūs darbai būtų pagarsinti, o juos atlikę žmonės – apdovanoti. Kovo 11-oji bus puiki proga pasidžiaugti gerais darbais ir žmonėmis, garsinančiais savo šalį“, – sako projekto prodiuserė Laura Paukštė.
„Kiekvienais metais ypatingo dėmesio sulaukia mažieji herojai – vaikai, kurie kaskart nustebina savo drąsa, geranoriškumu, pasiaukojimu. Apie tokius vaikus norisi pasakoti garsiai ir juos pagerbti ypatingai. Tad, jei jūsų kaimynystėje gyvena toks vaikas, kurio pasiekimai ar geri darbai įkvėptų kitus – duokite mums žinią ir mes pasirūpinsime, kad apie jį sužinotų visa Lietuva“, – kvietė L. Paukštė.
Iškilmingą ceremoniją gyvai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir tiesiogiai per TV3 patikėta vesti ypatingam trio – Rokui Petkevičiui, Marijui Mikutavičiui ir Audrei Kudabienei.
Šiemet „Lietuvos garbės“ svečių fotografavimosi sienelė – ypatinga. Joje – projekto „We love Lithuania“ autorių darbai. Nuotraukos, kurias kūrė Aivaras Kriaučiūnas, Ardvydas Jadzevičius, Domantas Lasiauskas, Donatas Abrutis, Ramūnas Šeškus, Jūratė Cesiūnienė, Laimonas Ciūnys, Laurynas Zaveckis, Laimis Urbonas, Paulius Mielinis, Simonas Rudaminas, Artūras Aušra, Zenonas Rotautas.
Šių metų „Lietuvos garbės“ naujovė – herojų istorijas pristatė žinomi žmonės, garsinantys Lietuvą: brolis Pijus, kunigas Ričardas Doveika, galiūnas Žydrūnas Savickas, legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas, tenisininkas Ričardas Berankis, dirigentas Vytautas Lukočius, dainininkas Andrius Mamontovas.
Iškilmes pradėjo Merūno Vitulskio su choru „Ąžuoliukas“ atliekamas Lietuvos himnas ir LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.
Pirmoji nominacija – „Metų globėja“. Siužetą apie heroję pristatė brolis Pijus, apdovanojimą įteikė šalies Prezidentė. Metų globėja paskelbta 60 metų Regina Zabielienė iš Šiaulių. Jos iniciatyva įkurti „Motinos Teresės šeimų namai“ (krizinės motinystės centras). Tokie, privačia iniciatyva įkurti, namai yra pirmi ir vieninteliai Lietuvoje. Jų tikslas – kad be tėvų užaugę vaikai, baigę mokyklą nekartotų tėvų klaidų – galėtų socializuotis, integruotis ir prisitaikyti visuomenėje, tapti jos dalimi.
Reginos ir jos bendraminčių dėka šiandien centre įrengta dešimt gyvenamųjų kambarių vienišoms merginoms. Taip pat įkurtas dienos centras, kuriame dienas leidžia lavintis norintys neįgalūs asmenys, veikia labdaros nepasiturintiems valgykla, labdaros paskirstymo punktas ir kt. Regina organizavo ir labdaros siuntą Ukrainai. Šių namų veiklą labai palaiko Šiaulių vyskupas. Džiugu, kad jau yra daug sėkmės istorijų, kuriomis gali pasidalinti buvusios ir esamos šių namų gyventojos. Jau spėta padėti daugybei žmonių.
Po legendinio ansamblio „Nerija“ dainos kunigas Ričardas Doveika pristatė nominaciją „Metų pasiaukojimas“. Statulėlė iš kunigo rankų įteikta 50-metei Ilonai Gaubytei – mamai, kuri po staigios sūnaus mirties jo organus paaukojo donorystei. Šių metų sausio 25 dieną iš gyvenimo išėjo penkiolikmetis Ernestas Jankauskas. Vaikinas buvo sveikas, stiprus, energingas, tačiau jo staigi diagnozė – negailestinga: aniaurizma, kraujo išsiliejimas į smegenis. Gydytojai jau nieko negalėjo padėti, mat Ernesto smegenys buvo mirusios.
Sprendimą, ištikus pačiai skaudžiausiai nelaimei, vaikino mamai Ilonai priimti buvo labai sunku. Gydytojų padrąsinimai apie vilties gyventi suteikimą kitiems žmonėms paskatino mamą tauriam poelgiui. Buvo paukoti visi organai, kuriuos gydytojai galėjo donuoti. Po kurio laiko Ilona gavo patvirtinimą, kad buvo sėkmingai atliktos net septynių donuotų organų operacijos. Ilona savo sūnus augino viena. Vyresnysis buvo pagrindinis pagalbininkas namuose. Ilona sako, kad jis buvo pats geriausias sūnus pasaulyje – moteris kiekvienai mamai linkėtų tokio sūnaus.
Po šios istorijos, R. Doveika pakvietė kiekvieną – ceremonijos svečią ir televizijos žiūrovą – užpildyti donoro kortelę.
Nuskambėjus Vaido Baumilos ir Girmantės Vaitkutės dainai „Kol meile tikėsim“, galiūnas Žydrūnas Savickas pasakojo trečiojo „Lietuvos garbės“ herojaus istoriją. „Metų narsa“ paskelbtas Airijoje gyvenantis Marius Berniušis. Apsaugininku dirbantis 29-erių Marius ir jo kolega Jamesas Finnerty įsikišo į Miltauno traukinių stotyje, Pietų Dubline, Šv. Velykų rytą įsiplieskusias muštynes ir apgynė auką nuo mirtinų užpuolikų dūrių peiliu.
Po šio kilnaus poelgio, per kurį abu apsaugininkai buvo sužeisti, Airijos žiniasklaida vyrus titulavo didvyriais. Tą lemtingą dieną važiuodami traukiniu ir pamatę įsiplieskusį konfliktą, vyrai sureagavo akimirksniu. M. Beniušis nuspaudė avarinio stabdymo mygtuką, kad galėtų iššokti iš traukinio ir padėti skriaudžiamam žmogui. Marius suspėjo ir per raciją savo vadovams perduoti „mėlyną kodą“, kuris reiškia, kad apsaugininkams prireiks pagalbos. Nors kolegos – augaloti vyrai, susidoroti su šešiais peiliais ir ašarinėmis dujomis ginkluotais užpuolikais jiems nebuvo lengva. Iki atvyko policija, jiems pavyko sulaikyti du iš šešių užpuolikų.
M. Beniušis kilęs iš Telšių, tačiau jau beveik dvylika metų gyvena Airijoje. Jis dalyvauja Lietuvos galiūnų varžybose, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Jauno vyro emigracijos tikslas – taip pat labai kilnus: jo šeima norėjo leisti Mariaus sesę studijuoti medicinos, tačiau pinigų mokslams neturėjo. Taigi, Marius iškeliavo ieškoti laimės svetur, kad sesė turėtų galimybę studijuoti.
„Metų narsos“ statulėlę herojui įteikė Virginijus Alekna.
Mariui buvo padovanota pilna ekipiruotė galiūnų turnyrui ir čia pat pasiūlyta dalyvauti iššūkyje – tempti lauke stovintį automobilį.
Nuskambėjus Ericos Jennings kalbai ir jos dainai „Leading me home“, į sceną buvo kviečiamas 70-metis Karolis Kazlauskas, paskelbtas „Metų šviesuoliu“. „Lietuvos garbės“ herojumi tapusio K. Kazlausko istoriją pasakojo legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas.
Iš Telšių rajono, Kveilių kaimo atvykęs K. Kazlauskas – vaikų globėjas, Šaulių Telšių kuopos atkūrėjas, visuomenininkas, tikras šviesulys. Jo anketos atsiuntimą „Lietuvos garbės“ kūrėjams iniciavo jo globojamas berniukas Marius, padedamas savo mokytojos.
K. Kazlauskas – buvęs tremtinys, be galo pilietiškas, patriotiškas žmogus. Su žmona Milda užauginęs ir į gyvenimą išleidęs du savo vaikus, vėliau priglaudė, užaugino, į gyvenimą išleido dar dvi mergaites našlaites. Taip pat nuolat globojo mergaitę iš vaikų namų. Dabar jų namuose auga du berniukai našlaičiai, kuriuos augina beveik nuo gimimo.
Karolis – aktyvus bendruomenės narys, mielai ir nemokamai verda kareivišką košę kaimo bendruomenės, bažnyčios, mokyklos šventėse, žmones vaišina arbata iš pačio surinktų ir užaugintų arbatžolių, mokyklą apsodina gėlėmis. Negana to, su bendraminčiais įkūrė Šaulių sąjungą Telšiuose, kuriai vėliau vadovavo, o savo sodyboje įrengė stovyklavietę, pritaikytą šaulių užsiėmimams.
K. Kazlasukas dalyvauja bendruomenės šventėse, moksleiviams skelbia patriotiškumo idėjas. Karolis neabejingas žmonėms – prieš porą metų naktį kaimyno ūkiniuose pastatuose įsiplieskusį gaisrą, pats pirmasis gęsino būtent jis. „Greta tokio kaimyno, kaip Karolis – jautiesi saugus“, – tikina kaimynystėje gyvenantys žmonės.
Statulėlę „Metų šviesuoliui“ įteikė Lietuvos šiaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, lydimas dešimties šaulių.
Nuskambėjus Marijaus Mikutavičiaus ir choro „Ąžuoliukas“ atliekamai dainai „Aš tikrai myliu Lietuvą“, tenisininkas Ričardas Berankis pristatė nominaciją „Metų iniciatyva“.
Sausio 2 dieną Plungės rajone, Alsėdžiuose sudegė Almos Vilnienės namai. Dailės mokytoja dirbanti moteris augina dvi dukras: 16-metę Editą ir 12-metę Saulę. Jau kitą dieną po nelaimės, socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė Almos mokinės – 15-metės Emos Macijauskaitės – žinutė su prašymu padėti nuo gaisro nukentėjusiai šeimai. Iš pradžių į žinutę, kviečiančią padėti, atsiliepė keletas žmonių, po to – 100 žmonių, dar vėliau – virš 2000.
Pagalbą siūlė net užsienyje gyvenantys lietuviai. Ema ne tik kontaktavo su žmonėmis, kurie siūlė pagalbą, skatino juos aukoti, bet ir kartu su savo mama važiuodavo surinkti žmonių suaukotų daiktų. Jos keliavo ne tik į aplinkinius miestelius, bet ir kitus miestus. Pati Ema savo darbo nesureikšmina, nes tiki, kad daugelis jos vietoje būtų pasielgę taip pat.
Tačiau mokytoja apie mergaitės poelgį kalba neslėpdama ašarų. Pasak jos, netiesa, kad jaunimas abejingas kitam, kito vargams, kad jam niekas nerūpi. Ema – puikus pavyzdys, kaip iš, regis, mažo poelgio, gali gimti paramos akcija.
Statulėlę įteikė TV3 televizijos generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė. Staigmena Emai – asmenukė su žvaigždėmis, reklama socialiniame tinkle ir išpildyta svajonė – vizažo priemonių rinkinys-lagaminas, kurį įteikė „Mis Lietuva“ Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė ir floristas Mantas Petruškevičius.
Nuskambėjus „X Faktoriaus“ superfinalininko Alekso ir projekto laimėtojos Monikos dainai „Mūsų dienos kaip šventė“, dirigentas Vytautas Lukočius pristatė šeštąją nominaciją „Metų gelbėtoja“. Ja paskelbta 53-ejų Vilija Kūnaitienė iš Panevėžio.
Panevežio miesto 512 gimtadienis – graži šventė, kurioje dalyvavo daugybė žmonių. Tarp jų buvo ir trys vaikinai: Matas, Gvidas ir Valdas. Deja, tądien vaikinams šventė truko vos 15 minučių. Netikėtai ėmė niauktis, pradėjo lyti. Vaikinai nuo lietaus nubėgo slėptis po greta augančiu gluosniu. Staiga į medį trenkė žaibas.
Vaikinai, stovėję po medžiu, akimirksniu krito ant žemės. Jie pamena tik keistą jausmą ir skausmą, mat atsipeikėjo tik Panevėžio miesto ligoninės reanimacijos palatoje. Jų gelbėtoja tapo V. Kūnaitienė, kaip tik tą akimirką, kai trenkė žaibas, buvusi netoliese ir pastebėjusi jaunuolius. Medikės išsilavinimą turinti moteris puolė į pagalbą vaikinams, ėmusiems neberodyti gyvybės ženklų. Jų tėvai labai dėkingi Vilijai už išgellbėtas vaikų gyvybes. Trijulė tarsi gimė iš naujo, o Vilijai vaikinai tapo artimi lyg sūnūs.
Statulėlę „Metų gelbėtojai“ įteikė Merūnas Vitulskis. Staigmena Vilijai – išsvajotas dviratis. Į sceną pasveikinti Vilijos su gėlėmis lipo ir patys jos išgelbėti vaikinai.
Nuskambėjus Merūno dainai „Jei tiki“, dainininkas Andrius Mamontovas pristatė paskutinę, septintąją nominaciją „Metų išradėjas“. Laimėtoju paskelbtam 27-erių mokslininkui Tadui Jukniui „Lietuvos garbės“ statulėlę įteikė verslininkas Ilja Laursas. Tadas – biomedicininį išsilavinimą turintis nanotechnologijų srityje dirbantis jaunasis tyrėjas.
Jo sukurtas sidabro nanodalelėmis praturtintas pleistras apsaugo žaizdą nuo užkrėtimo, o specialus jame esantis indikatorius parodo, kada žaizdoje prasideda infekcija. „Pleistras naikina daugelį labai pavojingų bakterijų – net ir tas, kurios atsparios antibiotikams, slopina uždegimines reakcijas. Mintis sukurti antibakterinį pleistrą man kilo galvojant apie „karštus“ taškus – vietas, kuriose vyksta karas, stichinės nelaimės. Ten, kur tikimybė užsikrėsti yra labai didelė, o gauti medicininę pagalbą sudėtinga, net ir smulkūs sužeidimai gali būti pavojingi gyvybei“, – pasakojo tadas.
Pasak jo, pleistro kainą, ištobulinus gamybos technologiją, galima sumažinti vos iki kelių centų, o jo išradimas, paskatintas kilnios minties, gali pasitarnauti kritinėse situacijose, kai kyla pavojus kraujo užkrėtimui. Šia idėja tiki ir teikia finansinę paramą tyrimams du universitetai – KTU ir SMU. Tai unikali idėja Lietuvoje ir net Europoje. „Lietuvos garbės“ vedėja A. Kudabienė čia pat ceremonijos metu išbandė pleistrą. O Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas jaunąjį mokslininką pakvietė apsilankyti NATO būstinėje.
Po Donato Montvydo dainos „Tai mūsų laikas“, ceremoniją vainikavo Gerdos Stiklickienės ir Gražvydo su Kėdainių silpnaregių choru atliekamas kūrinys „Mano kraštas“. Ant scenos susibūrus visiems ceremonijos herojams, renginio vedėjai atsisveikino iki kitų metų, ragindami pastebėti ir garsiai prabilti apie tylius, greta mūsų esančius herojus.
