Po laidos – į Vokietiją
Šeštadienio laidos „Triumfo arka“ pabaiga daugeliui buvo netikėta – viena perspektyviausių dalyvių, mecosopranas Ieva Prudnikovaitė, nepateko netgi į pusfinalį! Žiūrovų ir komisijos balsai lėmė, kad kovoje dėl „Auksinio balso“ titulo nebeliko merginų. Jeronimas Milius pralenkė Ievą 91 balsu. Kaip galėjo taip nutikti, kad puikiai dainuojanti operos solistė, laimėjusi atranką Vokietijoje ir pradėjusi dirbti Eseno operos teatre, nepateko netgi į televizijos konkurso pusfinalį! Pati dainininkė sako dėl to nenustebusi, o išsižiojusiems pažįstamiems priminusi: „Juk atsimenate, ką sakiau?“ Ieva supranta, kad Lietuvoje moterys turi būti labai stiprios, nes dažniausiai vyrai išsiveržia į priekį, ir nieko čia nepadarysi. Ji jau konkurso pradžioje pajuto keistą kai kurių žmonių elgesį, o vėliau suvokė ir to priežastį: pasirodo, kai kas manė, kad Ievai komisija skiria aukščiausius balus ne todėl, kad ji gerai dainuoja, o todėl, kad jos tėtis, V.Prudnikovas, dėsto „Triumfo arkos“ mokykloje, padeda atlikėjams pasiruošti. Neva Ieva yra proteguojama...
Praėjusį sekmadienį, kitą dieną po pralaimėjimo „Triumfo arkoje“, Ieva išskrido į Vokietiją, Eseno miestą. Čia ji dainuoja operos teatro solistų ansamblyje. Darbo grafikas įtemptas, solistė yra pasirašiusi kontraktą dvejiems metams. Atsiliepusi telefonu, mergina kalbėjo: „Patikėkite, tikrai neliūdžiu, visiems sakiau, kad taip nutiks, nujaučiau, kad „Auksinio balso“ laimėtoja netapsiu. Džiaugiuosi, kad pagaliau viskas baigėsi. Man buvo labai įdomu dalyvauti šiame projekte, gerbiu Jeronimą Milių ir džiaugiuosi dėl jo sėkmės.“
Egzotiškoji Karmen mėgsta tango
Aukšta liekna tamsiaplaukė su raudona rože plaukuose, dainuojanti sodriu žemu balsu – Ievos išvaizda primena egzotiškąją čigonę, meilės burtininkę Karmen. Dėmesį traukia ryškūs merginos veido bruožai, o gilus tamsių akių žvilgsnis, atrodo, perveria kiaurai. Tačiau Ieva neturi čigonės klastos – ji nepaprastai šilta ir draugiška.
Paklausta apie planus ateičiai ir gyvenimą užsienyje, dainininkė atsako: „Gal ir norėčiau gyventi kokioje kitoje šalyje, jeigu kartu su manimi sutiktų išvažiuoti mano artimi ir mylimi žmonės. Labai pasiilgstu artimųjų, esu labai naminė.“
Ieva vis labiau žavisi tango. Dainuodama ansamblyje „4 tango“, jaučiasi esanti savo stichijoje. Matyt, ir čia prasiveržia jos išvaizdoje slypinti pietietiškoji energija. „Tango magija yra stipri ir patraukli, jo dainoje, ritme ir judesy skleidžiasi amžinosios lyčių traukos neišvengiamybė, moteriškojo ir vyriškojo pradų fatališkas konfliktas ir jų negalėjimo egzistuoti vienas be kito tragizmas“, – apie magiškąjį meilės šokį rašo žinovai.
Vaikystėje dainavo boso partijas
Labiau už viską Ieva myli savo šeimą, mamą ir tėtį. Nors jai jau 25 metai, ji daugiausia laiko praleidžia kartu su tėvais. Dar mažą mergaitę jie visada ir visur vesdavosi kartu.
„Aš net vaikų darželio nelankiau, – prisimena Ieva, – man nebuvo nuobodu iki vėlumos būti su tėvais. Darželyje, tiesa, praleidau kelias dienas, tačiau man ten nepatiko – spėjau susipykti su visais vaikais, virėja ir auklėtoja. Pasakiau tėvams, kad į darželį daugiau neisiu, o šie buvo liberalūs ir leido. Taigi mano ankstyvoji vaikystė prabėgo skambant muzikai: klausydavau, kaip tėvai dirba su studentais, lankiau koncertus ir operų spektaklius, o namie mano įdomiausias užsiėmimas buvo žiūrėti operų vaizdo įrašus.
Nuo pat mažų dienų bendravusi su suaugusiais, Ieva tai daro ir iki šiol: „Tėvų draugų kompanijose man gerai – aš drįstu ir leidžiu sau juos pavadinti ir savo draugais.“ Tačiau solistė turi daugybę draugų ir tarp savo bendraamžių – besišypsančią, gyvenimu patenkintą merginą visi mėgsta.
Mergaitė, aplinkui girdėdama muziką, pradėjo dainuoti pati – niūniavo taip, kaip norėjo. Tikriausiai tai buvo vaikiškos dainelės? Ieva nusijuokusi atsako: „Ne, tai buvo boso arijos iš tėčio repertuaro!“
Ar nesižavėtumėte 4 metukų mažyle, vaikišku balseliu traukiančią Mefistofelio ariją iš „Fausto“ ar Leporelo ariją iš „Don Žuano“?
Dainininkės tėvai – operos solistas Vladimiras Prudnikovas ir pianistė-koncertmeisterė Nijolė Ralytė – išsaugojo vaizdo įrašus su pirmuoju „naminiu“ dukrelės koncertu. Solistei tada buvo metai ir 10 mėnesių, o atliko ji Vaidilos ariją iš operos „Dalia“. Tiksliai ir švariai intonuodama, aiškiai tardama žodžius, nes labai anksti pradėjo ir dainuoti, ir kalbėti. Vėliau, būdama 2,5 metukų, sudainavo Gražinos ariją iš operos „Gražina“, bandydama mėgdžioti solistę Aušrą Stasiūnaitę – tėvai atsimena, kad tas Ievos bandymas „pastatyti balsą“ buvo labai juokingas.
Apie solistės karjerą nesvajojo
Ar nuo mažens Ieva svajojo tapti dainininke? „Tikrai ne, – atsako ji, – kaip ir kiekviena maža mergaitė, aš norėjau būti mokytoja, šokėja, aktore ir panašiai. Bet jei rimčiau – kadangi mačiau tą aplinką ir jos užkulisius, supratau, kiek tai kainuoja meno žmonėms, nenorėjau sekti tėvų pėdomis. Nesvajojau ir nenorėjau, aš netgi muzikos mokyklos nelankiau, tik šiek tiek mokiausi privačiai.
Baigusi S.Nėries vidurinę mokyklą, nežinojau, ką veikti. Kaip tai atrodys, galvojau, jeigu metus laiko nieko neveiksiu, tik kabosiu tėvams ant sprando? Ir įstojau į Muzikos akademiją.
Nuėjau pasitarti pas dėstytoją Reginą Maciūtę, o ji, išklausiusi mane, pasakė, kad reikia stoti. Tėvai labai nustebo, jie per stojamuosius mane rimtai dainuojant išgirdo pirmą kartą.“
Sužibėjo antrame kurse
Nelengvi Ievai buvo pirmieji metai Muzikos akademijoje. Solo dainuoti pradėjo būdama antrame kurse. Tada jai prireikė ne tik puikios dėstytojos Reginos Maciūtės, bet ir muzikos profesionalų – tėčio bei mamos – pagalbos.
Gal Ieva namie nieko kito neveikia, tik dainuoja? Išgirdusi šį klausimą, ji garsiai nusijuokė: „Tikrai ne, mane dargi reikia kalbinti, kad padainuočiau! Tai – sunkus darbas, reikia valios, ryžto ir fizinių jėgų. Juk kiekvienam kartais norisi patingėti.“
Šiuo metu Ieva Prudnikovaitė dainuoja dviejuose spektakliuose Lietuvos operos scenoje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pastatytoje operoje „Užburtoji fleita“, koncertuoja kaip solistė. Tačiau jauna dainininkė sako mielai dainuotų ne tik operų arijas, bet ir populiarias dainas – jai visi muzikos žanrai patinka. Kažin ar Ieva juokauja sakydama, kad galėtų dalyvauti netgi televizijos projekte „Kelias į žvaigždes“?
Paklausta apie vieną skausmingiausių šeimos išgyvenimų – V.Prudnikovo neilgą buvimą politikoje ir vadovavimą Kultūros ministerijai – Ieva susimąsto. Kurį laiką patylėjusi, prabyla: „Žmonės kažkodėl yra pikti. Na, neturiu aš dramblio odos, skausmingai reaguoju į pavydą, apkalbas, šmeižtą. Nenoriu nieko nagrinėti, tik tiek galiu pasakyti – mes visi trys nuo tada tapome dar tvirtesniu kumščiu. Labai palaikėme vienas kitą. Ir dabar aš jokios kaukės nesidedu, sakau viską atvirai. Tokie dalykai labai grūdina.“
Ieva mano, kad balsą – žemą, sodrų mecosopraną – paveldėjo iš savo tėčio. Iki šiol jai tėčio dainavimas yra idealas. „Man dar labai toli iki jo, bet mokausi, stengiuosi to idealo siekti“, – sako solistė.
