Delfi I. Puzaraitė-Žvagulienė pasakojo, kad į trumpoms atostogoms kurios truko vos keturias dienas ir tris naktis, leidosi su draugais – Mantu, Karina ir Laima.
„Mano bičiulis Mantas labai dažnai keliauja, yra aplankęs tikrai nemažai šalių. Jam labai patinka lėktuvai, todėl dažnai bet kokią veiklą iškeičia į bilietų paiešką ir randa tikrai gerų pasiūlymų. Taip ir skraido po pasaulį vos tik laisvo laiko turėdamas“, – pasakojo žinoma moteris.
I. Puzaraitė-Žvagulienė teigė, jog bilietus į Armėniją nusipirko dar birželio mėnesį, kai pietaudama su bičiuliu atsitiktinai surado labai gerą pasiūlymą.
„Tokią akimirką mano draugas Mantas ilgai nelaukia. Pamatė bilietus, nusiuntė pasiūlymą dar bent dešimčiai kitų draugų, visi skubiai įsivertino galimybes keliauti lapkričio mėnesį ir kas galėjo, pirko bilietus. Jie kainavo virš 40 eurų į abi puses. Kai tokia kaina, kaip gali nesusigundyti“, – kalbėjo I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Ji teigė iš smalsumo kelionės dieną patikrinusi, kiek kainavo bilietai į Armėniją, tuo metu kelionė būtų atsiėjusi kur kas daugiau.
„Mūsų išskridimo dieną bilietai kainavo į priekį ir atgal apie 1000 ar 1200 eurų. Už tokią kainą tikrai nebūčiau pirkusi, nes Armėnija nebuvo ta šalis, kurią svajojau aplankyti visą gyvenimą. Bet kadangi netoli jos yra Sakartvelas, kuriame prieš kurį laiką lankiausi su savo vyru, sese, Mantu ir kitais draugais, kažko panašaus tikėjomės ir kaimyninėje Armėnijoje. Žinote, tas jų vietinis maistas, kalnai ir labai geros kainos – viskas ko reikia geram laikui“, – pasakodama šypsojosi I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Į Armėniją vyko pirmą kartą, bet galbūt ne paskutinį: „Atrodytų, kad keliavome į kraštą, kurio apylinkės ne pačios saugiausios, bet įsivertinome aplinkybes, neramumus, todėl nejautėme jokios baimės skristi. Jeigu klaustumėte, ar čia dar sugrįžčiau, pagalvočiau. Mes aplankėme tik pačią sostinę Jerevaną, o visos šalies apvažiuoti per kelias dienas nespėjome, todėl galbūt kada nors reikėtų labiau ištyrinėti ir kitus Armėnijos miestus bei kaimus “, – pasakojo žinoma moteris.
Delfi ji teigė, kad kelionės įspūdžius lygino su atostogomis Sakartvele, todėl Armėnijoje norėjo paragauti daugiau gatvėje parduodamo maisto, nacionalinių patiekalų, susipažinti su vietinių žmonių gyvenimu, tačiau sostinėje tai padaryti buvo kiek sudėtingiau.
„Patiekalai gan panašūs į gruziniškus, nemažai ir europietiškų restoranų, taip pat gana daug turistų, o man labiau patinka susipažinti su vietinių gyvenimu. Tačiau visą laiką leidome sostinėje, todėl nėra ko norėti, kad man to pritrūko. Tiesa, pačiame mieste tikėjomės ir žemesnių kainų“, – prisipažino I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Atlikėja teigė, kad atostogaudama Sakartvele su aštuonių asmenų kompanija kavinėse išleisdavo nuo 2,75 iki 7,50 eurų vienam žmogui. Už tokią sumą buvo išragauta daug patiekalų iš meniu net po kelis kartus. O Armėnijoje, anot I. Puzaraitės-Žvagulienės, kainos didesnės, ne taip pigu, kaip Sakartvele.
„Armėnijoje kainos nuo lietuviškų skiriasi gal 30 proc. Neseniai draugai atostogavo Lenkijoje, sakė, kad šiose šalyse kainos panašios. Pamenu, kai lankėmės Sakartvele, vienoje kavinėje paragavome daug patiekalų, sėdėjome gal tris valandas, o sumokėjome apie 2,75 eurus už vieną žmogų. Kai atnešė čekį visi juokėmės, galvojome, gal klaidą padarė, bet, pasirodo, ten tokios kainos.
Įsimylėjome kavinę ir iki šiol juokaujame, kad visiems verta skristi į Sakartvelą ir švęsti gimtadienius. Arba nuvykti į kalnų restoraną ir už visos dienos programą su ekskursijomis ir lūžtančiu nuo vaišių stalu, šou programa sumokėti 12 eurų. To mes tikėjomės ir Armėnijoje, bet neradome. Tiesa, su mumis skrido nemažai lietuvių, kurie Armėnijoje svečiavosi ilgiau, kadangi sutikau ir savo pažįstamų, būtinai pasidomėsiu, kas vyksta už miesto ribų. Gal kalnuose viskas kitaip“, – sakė pašnekovė.
Tiesa, ji pasakojo, kad Armėnijoje yra ir tokių vietų, kuriose už vieną kokteilį galima sumokėti apie keturiolika eurų.
„Labai netyrinėjome naktinio Jerevano gyvenimo, tik pirmą vakarą užsukome į naktinį barą. Nepasakyčiau kad vieta atrodė ypatinga ar prabangi, eilinis baras, tačiau, pasirodo, yra ir gan brangių vietų. Žinote, nėra taip, kaip Sakartvele, ten, kur beužeini, gali negalvodamas „švaistytis“, meniu reiktų paskaityti tik atėjus. Tačiau mes darėme prielaidą, kad tokioms kainoms įtakos turėjo ir karas. Armėnų vidutinis atlyginimas yra žymiai mažesnis nei Lietuvos žmonių, todėl tarp atlyginimo ir kainų turėtų būti kažkoks balansas“, – svarstė žinoma moteris.
Paklausta ar į Lietuvą parsivežė kokių nors armėniškų lauktuvių, I. Puzaraitė-Žvagulienė Delfi sakė, kad laiko apsipirkimui kelionės metu daug neskyrė, be to, nerado įdomių, jos manymu, vertų parsivežti daiktų.
„Parvežiau tik prieskonių vyrui, kad galėtų panaudoti „Ąžuolyno virtuvės“ sriuboms, bet nepasakyčiau, kad buvo kokių nors išskirtinių suvenyrų. Lankėmės „Ararat“ gamykloje, kurioje sakoma, kad būtų nuodėmė nepasivaikščioti, jei atostogauji Armėnijoje. Galėjome nusipirkti ir šioje gamykloje gaminamo brendžio, bet, kadangi jis yra platinamas ir pardavinėjamas Lietuvoje, nematėme prasmės vežtis tokių lauktuvių, be to keliavome tik su rankiniu bagažu, todėl į kuprinę daug daiktų taip pat nesutalpinsi. Nemažai kas grįžtant pirko tabako gaminius, jie ten tikrai pigūs“, – sakė I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Paklausta, ar pastebėjo kokį nors kelionės biudžeto skirtumą lyginant ankstesnes atostogas ir šias, ji teigė mananti, kad kiekvienas žmogus renkasi jam priimtiną išvykos biudžetą. Šiandien vis dar galima rasti ir pigesnių ir brangesnių kelionių.
„Mielai ir aš norėčiau vieną kartą per metus turėti kelionę su „viskas įskaičiuota“, kurios metu guli viešbutyje, nieko neveiki. Iš kitos pusės, man labiau patinka įvairios netradicinės šalys. Armėnija – taip pat netradicinė kryptis, įdomu pasižiūrėti, kaip joje gyvena žmonės. Jei reikėtų rinktis, vykčiau į Indiją, tolimesnes Afrikos šalis. Įdomu pamatyti vietas, kuriose žmonės gyvena visiškai kitaip“, – atvirai pasakojo žinoma moteris.
Ji teigė, kad lietuviams, keliaujantiems į Armėniją, patartų rinktis šią kryptį, jei pavyksta atrasti pigius skrydžio bilietus. Jei norima pamatyti sostinę, tokioms atostogoms užtektų trijų dienų, jeigu ir apylinkes – reikėtų savaitės.
„Jerevanas yra vienas saugiausių pasaulio miestų, jame daug apsaugos, viešuose, lankytinuose objektuose stovi nemažai apsauginių, kariškių. Miestas tikrai prižiūrimas, tvarkingas, viskas gerai. Visus lankytinus objektus galima pamatyti ir per kelias dienas, jeigu esate pasiruošę per dieną nueiti iki dvidešimties kilometrų, taip, kaip darėme mes. Bet, jeigu nemėgstate vaikščioti arba turite dar mažiau dienų Jerevane – važinėkite taksi. Jie čia tikrai pigūs. Taigi, jei tik randate pigius bilietus, tikrai verta, bent jau kelioms dienoms aplankyti šią šalį“, – šypsojosi I. Puzaraitė-Žvagulienė.
