Indrė filmavimo metu išdavė, jog gimdama patyrė traumą, kurios metu buvo užspausti trečiasis ir ketvirtasis stuburo slanksteliai, todėl ji negalėjo ryti ir normaliai kvėpuoti. Jos mama labai išgyveno dėl to ir darė viską, kad jos dukra gyventų pilnavertį gyvenimą.
Indrė dabar tiki, jog meilė ir tikėjimas tikrai nugali visas negandas ir pati yra puikus to pavyzdys. Šiandien žvelgiant į gražią, veiklią ir charizmatišką moterį sunku patikėti, jog kažkada gydytojai svarstė, ar ji apskritai gyvens, o jei ir išgyvens, ar galės vaikščioti, sėdėti... „Niekada apie tai nekalbėjau anksčiau ir dabar esu tos nuomonės, kad mano darbai ir jų rezultatas turi kalbėti už mane.
Turbūt daug apie tai kalbu tik iš kitos pusės. Tam ta iniciatyva ir egzistuoja, kurios metu padedu mamoms, kurios augina sunkiai sergančius vaikus. Žinau, kiek tai reiškia mamoms.
Kiti dalyviai ir vaizdo reportaže sakė, kad esu labai stipri ir į viską žiūriu paprastai, bet taip nėra. Tiesiog išmokau į pasaulį žiūrėti kitomis akimis ir mėgautis, džiaugtis. Mano prioritetai ir vertybės yra kitokios“, – išdavė ji užkulisiuose.
Indrė neslepia, jog dėl anksti patirtų sveikatos problemų ir vėliau sekusio gydymo jai teko išmokti kitaip žiūrėti į gyvenimą. „Aš turėjau greitai suaugti. Kai praleidi visą vaikystę ir paauglystę ligoninėse ir reanimacijose, kai tave supa visai kita aplinka, pradedi vertinti ir gerbti gydytojus, jų veiklą, mėgautis kiekviena diena, nes negali žinoti, kada bus tavo paskutinė akimirka ar valanda.
Tikiu, kad nereikia švaistyti laiko. Todėl ir pasidariau tatuiruotę laikrodžio vietoje, kuri reiškia „dabar“. Gyvenimas yra tai, kas vyksta čia ir dabar ir svarbu tai suvokti. Vienintelis dalykas, ko žmonės labai nemoka - tai gyvena praeitimi arba kurdami ateitį pamiršta tą „čia ir dabar" faktorių. Visi mėgsta guostis, skųstis ir būna labai nelaimingi, bet reikia ne ko nors reikalauti, o dabar imti ir susikurti tą laimę“, – samprotavo žinoma moteris.
Indrė įsitikinusi, jog svarbu išgyventi ne tik geras ir pozityvias emocijas, bet ir liūdesį. „Niekas niekur nedingsta. Reikia priimti ir skausmą, ir liūdesį. Esu už tai, kad kiekvieną emociją reikia išgyventi čia ir dabar“, – sakė ji.
Tiesa, paklausta, kaip turėdama tiek darbų ir veiklų bei augindama du mažus vaikus ji savo dienotvarkėje dar rado laiko šokiams, I. Stonkuvienė nusišypsojo: „Net nežinau, kas dabar yra, spalis ar rugsėjis. Aš pati savęs klausiu, kaip pavyko dienotvarkėje rasti laiko šokiams, tačiau čia padeda tvarka ir režimas. Turiu du vaikučius, kuriuos reikia nuvežti į mokyklą ir darželį. Vėliau važiuoju pašokti, o tada ir visus kitus darbus dirbu.
Viskas sekundžių tikslumu surašyta pusmečiui į priekį. Turbūt esu vienintelė iš projekte dalyvaujančių ne neprofesionalių šokėjų, kuri turi du vaikus. Man keista tuomet girdėti, kad kažkas neturi laiko, kai neturi vaikų. Turi tiesiog suplanuoti savo laiką ir išmeti kažkokius pasisėdėjimus, akimirkas. Tačiau turiu ir laiko sau, kai noriu tiesiog pailsėti ir pabūti su savimi, pagulėti, paskaityti knygą. Mano poilsis yra su knyga“, – DELFI pasakojo I. Stonkuvienė.
Tačiau vardan galimybės dalyvauti šokių projekte Indrei teko atšaukti iniciatyvos „Moterų pasaulyje“ turus užsienyje. Pasibaigus šiam projektui, ji ketina sugrįžti į savo kuriamą iniciatyvą su dar didesne jėga.
Daugiau akimirkų iš šokių projekto užkulisių galite pamatyti DELFI nuotraukų galerijoje:
