„Mano žvilgsnis kartais pasirodo piktas, bet tai tikrai nereiškia, jog esu „pasikėlęs“, - pokštaudamas iškart nuramina Dovas. Susitikome prieš pat poros kelionę į Londoną. Suderinę darbus ir į šalį pastūmę Dovo mokslus Vilniaus dailės akademijoje, vilniečiai nutarė savaitei išlėkti pas draugus. „Gal ir netinkamas metas, bet atsipūsti reikia. Draugai jau kurį laiką ragino atvažiuoti. Susėdome, pasitarėme ir nusprendėme, jog mokslai bei darbai gali palaukti. Juo labiau, kad galvojame apie naują bendrą kolekciją, todėl ne pro šalį bus pasižvalgyti po muziejus, parodas, susitikti su naujais žmonėmis“, - šypsena nedingsta nuo Indros lūpų.
Ir kur tas milijonas?
Pora juokiasi, kad jei laimėtų arba uždirbtų milijoną, iš karto visus darbus atidėtų ir lėktų į kelionių agentūrą užsisakyti bilietų kelionei aplink pasaulį. Tik truputį pagalvojusi Indra atsidūsta: „Ech, bet tai tik milijonas, mažai ką pamatytume“, - ir prapliumpa užkrečiančiu juoku.
Nors Indrai dar tik 26 metai, drabužių dizainerė turi gerą vardą. Ji rengia net kelių televizijų laidų žmones, fotosesijoms paruošia žurnalo „Panelė“ herojus, dirba su privačiais klientais, kurie negali atsispirti jaunos menininkės sukurtiems nėriniams. Veikli moteris sako, kad smagiausia – vakare susėsti skirtinguose kambariuose, įsijungti televizorių ir žinoti, kad čia pat, už sienos, dirba tavo mylimas žmogus.
„Vakar nutiko kaip ir paprastai. Dovas, neiškentęs vienatvės, atėjo į mano kambarį (aš įsijungusi televizorių buvau palinkusi prie mezginio) ir pasiūlė pernešti televizorių pas jį į dirbtuvę. Taip smagiau. Nesvarbu, kad abu užsiėmę savais darbais, bet tylėti drauge taip pat gera“, - šypsosi prieš pusantrų metų ištekėjusi moteris ir pabrėžia, kad jai labai nepatinka, kai paskambinę klientai ar žurnalistai bando pasikalbėti „su ponia Indra“.
„Po vestuvių gal tik visuomenės požiūris pasikeičia, bet santykiai lieka tokie patys. Todėl ir girdėti, kad esi ponas ar ponia, kiek neįprasta“, - žmonai pritaria Dovas.
Suvedė mados
Menininkės Nomedos Marčėnaitės vyriausiasis sūnus Dovas su būsima žmona susipažino „Mados infekcijoje“. Dailus aukštaūgis vaikinas, tuomet dar mokęsis vidurinėje mokykloje, dirbo modeliu, o Indra padėjo kolekciją pristatantiems draugams. Sutapimas ar ne, bet jaunai merginai kaip tik teko pagelbėti apsirengti Dovui. Įsimylėjėliai tikina, kad jau tada krito vienas kitam į akį.
„Aš pagalvojau, kad dailus jaunuolis, ir tiek. Jokių kitų minčių neprisileidau. Mokiausi magistrantūroje ir ne meilės man tada buvo galvoje“, - šypsosi žavi moteris. Dovas, pertraukdamas žmoną, sako: „Nežinau, ar įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, bet abejonių, jog Indra sukėlė virpulį, nėra. Juokaujame, kad „Mados infekcija“ – mūsų pasimatymo vieta“, - šypsosi laimingai vedęs interjero dizaino specialybės studentas. Per pirmą susitikimą porelė neapsikeitė nei telefono numeriais, nei planavo pasimatymą. „Man pasirodė, kad Indra turi vyrą, du vaikus. Juk tokia graži mergina negali būti viena“, - šypsosi Dovas Serapinas, prisiminęs pažintį su būsima žmona.
Po metų Dovas baigė mokyklą, o Indra įsidarbino laidoje „Nomeda“, kurią vedė Dovo mama Nomeda Marčėnaitė.
„Nomeda dažnai į svečius kviesdavo kolegas. Tai „mėsiukų“ pasikepti, tai gamtoje pabūti, bet aš vis negalėdavau. Tačiau vieną dieną susiruošiau ir išvažiavau į sodybą“, - pasakoja menininkės marti.
„Labai juokinga situacija buvo. Mama pasakė, kad atvažiuos kolektyvas ir labai daili mergina. Pagalvojau, kad pas tėvus nuolat kažkas svečiuojasi ir nekreipiau į tai jokio dėmesio. Pradėjus rinktis svečiams leidausi iš antro aukšto ir pamačiau Indros kojas, o paskui ir ją pačią. Staigiai sprukau į savo kambarį ir kažkodėl persirengiau – pasipuošiau gražiais marškiniais. Supratau, kad Indra man labai patinka. Taip pasimatėme antrą kartą, o vėliau susitikdavome akademijoje (architektai mėgsta bendrauti su modeliuotojomis). Ir visai nesvarbu, kad aš buvau pirmakursis, o Indra jau paskutiniame magistrantūros kurse mokėsi“, - juokiasi žmonos pasakojimą nutraukęs Dovas.
Amžius meilei – ne kliūtis
Indra dar skambiau nusikvatoja, kai kalba pakrypsta apie vyro ir žmonos amžiaus skirtumą. Moteris sako, kad iš pradžių draugauti su jaunesniu vaikinu buvo kiek nejauku, bet netrukus jausmai taip suliepsnojo, kad kalbos ir aplinkinių nuomonė neberūpėjo. „Iš pradžių susipažinau su savo anyta ir tik vėliau su vyru. Gal todėl pradėjusi draugauti su Dovu nejaučiau jokio pasipriešinimo – juk Nomeda mane labai gerai pažinojo. Iš pat pradžių buvome laimingi kartu, todėl niekam nekilo abejonių dėl mūsų jausmų. Mes itin greitai vienas kitą supratome ir daug kalbėdavomės. Atsimenu pirmąjį konfliktą: susėdome pasikalbėti, kas čia per santykiai, galvojome, gal reikia nutraukti bendravimą, bet nepavyko“, - išbandymus prisimena Dovas ir Indra.
Piršlybos tualete
„Mus siejo bendra veikla. Abu ruošėmės darbų peržiūroms, reikėjo daug mokytis, todėl visiškai nebuvo laiko vaikščioti į pasimatymus“, - toliau pasakoja laimingai ištekėjusi moteris. Geriausias laikas įsimylėjėliams lig šiol – naktys. Prie naujų projektų plušantys menininkai galėdavo išsėdėti iki paryčių nepratardami nė žodžio, o ryte vėl žvalūs kibti į mokslus.
„Labai juokinga mūsų piršlybų istorija. Buvo mano gimtadienis“, - pradeda Indra, tačiau juoką vos sulaikantis jos vyras pertraukia ir toliau istoriją pasakoja pats. „Grįžau namo po nemiegotos nakties ir atsiskaitymų akademijoje. Nupirkau žiedelį ir užsimoviau ant piršto. Buvau toks pavargęs, kad užmigau net gražiai jo nesupakavęs. Kai į namus grįžo Indra, prabudęs puoliau į tualetą. Pirštai buvo sutinę ir žiedas užstrigęs. Išsimuilinau rankas norėdamas jį nusimauti, bet kaip tik tuo metu išgirdau žingsnius. Iš skubėjimo žiedelis nuslydo nuo piršto ir nuriedėjo ant grindų. Aš klūpodamas pasiėmiau žiedą, o tuo momentu Indra atidarė duris. Neturėjau kur trauktis, todėl iš karto ir pasipiršau mūsų baisiajame vonios kambaryje“, - juokiasi vyras.
Vaikai po penkmečio
Dabar Indra net nedvejoja, jog piršlybos buvo natūralus jų santykių tęsinys. Moteris sako, jog pradėję kartu gyventi jie užsimindavo apie vestuves, o dabar vis dažniau pokalbio tema pasisuka apie šeimos pagausėjimą. Tik, deja, jis numatomas artimiausiame penkmetyje.
„Manau, kad pagimdyti reikėtų iki trisdešimties, todėl dar turime laiko. Norime pagyventi vien sau, pakeliauti, sukurti ne vieną kolekciją, o tada jau ir vaikams ateis metas“, - sako jauna moteris. Paklausti, kokią ateitį įsivaizduoja po trisdešimties metų, sutuoktiniai sutartinai tikina – turės vaikų, sodybą ir vakarus leis gamtoje. „Gausime pensiją ir keliausime aplink pasaulį“, - užsisvajoja Indra, bet žmonos mintis pertraukia sutuoktinis ir juokaudamas primena, jog menininkai niekada negauna pensijos, kurios užtektų dar ir kelionėms. Visiškai vienas kitu pasitikintys jauni žmonės išduoda ir laimingos santuokos receptą – Indra ir Dovas neriboja vienas kito laisvės, tad gal dėl to jiems nebesinori būti vienam be kito ir net atskirai susitikti su savais draugais.
„Prisimeni, kai per medaus mėnesį atokioje Graikijos saloje sutikome pagyvenusius žmones? Pasirodo, kad jie kiekvienais metais atvažiuoja į tą pačią vietą, kur nėra žmonių, ir prisimena savo vestuvių metines. Ir mes anksčiau ar vėliau turėsime tokią vietą“, - patikina Indra, pasiųsdama švelnų šypsnį savo sutuoktiniui.
Violetas Karaliūnaitės tekstas, Ramūno Danisevičiaus ir „Klubo“ archyvo nuotraukos, fotografuota „Double Coffe“