I.Jankauskaitė: meilės laukimas taip pat yra meilė

„Ši programa gyvena jau trečius metus. Visa kita, ką man yra tekę dainuoti, gal tik išskyrus „Meilę ir mirtį Veronoje“, nublanksta prieš romansus. Čia yra mano namučiai. Romansai yra nuostabus dalykas dar ir dėl to, kad į juos galima „sukišti“ visą savo asmeninę gyvenimišką patirtį“, - DELFI sakė aktorė.

Nepaprastai jausmingai dainavusi Inga tikino, jog romansui reikalinga tikra emocija: „Romansai yra ta pati aktorystė, tik forma kita. Tai tas pats būdas kalbėti. Šiame purvo amžiuje, kuriame gausu netikrų ir „apsivėlusių“ dalykų, labai reikšminga yra žinutė, jog meilė yra, ir kad meilės laukimas taip pat yra meilė. Ši žinutė yra vienintelis ginklas prieš visą jovalą, kuris vyksta aplinkui. Mano pačios gyvenime jovalo netrūksta: greitas ritmas, visko daug ir tiršta“.

Moteris prisipažino televizijoje besijaučianti didelio mechanizmo dalimi: „Aš neskirstau savęs į aktorę, dainininkę, televizijos laidų vedėją – man viskas yra būdas kalbėti. Televizijoje aš atlieku tam tikrą funkciją, esu sraigtelis dideliame mechanizme, kuris turi sklandžiai veikti, kad visas mechanizmas gražiai riedėtų. O koncertuojant ar vaidinant, viskas priklauso nuo manęs. Tai yra pati didžiausia valdžia – menas valdyti publiką“.

„Duotybės yra tik pirma stotelė. Talentas daryti kažką yra labai pavojingas, kadangi niekuomet negalima sustoti, reikia nepaprastai daug dirbti. Kai mes įstojome pas J.Vaitkų mokytis, mums pasakė: „Stop, dabar čia nėra nei vieno netalentingo. Manęs jūsų talentas nedomina, man svarbu, kiek jūs dirbsit.“ Iš tuščio puodo juk sriuba nepasipila“, - aktorystės meno specifika dalinosi I.Jankauskaitė.

Dažniausiai duetu scenoje pasirodanti moteris tikino, jog dviems žmonėms susiderinti nėra sunku, jei jie mąsto taip pat: „Jei susitinka du žmonės, žinantys, ko jie nori galutiniame rezultate, tai prisitaikymo problemų nekyla. Tai juk nėra dirbtinai suburtas kolektyvas. Svarbiausia būti bendraminčiais“.

Ingos, prieš tris metus netikėtai Vilniaus Mažojo teatro pakviestos sukurti romansų programą ir ją pristatyti „Ramybėje“, bendraminčiu tapo gitaros virtuozas Aurelijus Globys. Moteriai scenoje akomponuojantis Aurelijus, yra lygiavertis, charizmatiškas dueto narys.

„Nuo pat pirmo susitikimo su Aurelijumi tvyrojo toks jausmas, lyg jis visą laką manęs laukė. Ne konkrečiai manęs, o kažko tokio“, - šypsojosi Inga.

Paklausta, ar neplanuoja išleisti romansų kompaktinės plokštelės, Inga prisipažino, jog procesai ta linkme jau vyksta: „Dėl kompakto mane visi bara ir bara, bet aš manau, kad romansui negalima skubėti. Tikiu, kad gali būti tik per anksti, per vėlu būti negali. Procesas vyksta“.

Po koncerto daugelis susirinkusiųjų plojo atsistoję. Gausūs aplodismentai Ingą ir Aurelijų įtikino atlikti dar vieną dainą: „Man labai gera žiūrėti, kaip koncerto metu žmonės pasikeičia. Pakvimpa savotiška misija. Nuo scenos matau, kaip po koncerto žmonės pradeda švytėti. Tai yra labai svarbu. Romansai yra apie pačius tikriausius dalykus, tai negali nejaudint“.

Vakaro metu Inga pristatė vieną dainą, kuriai žodžius parašė pati. Paklausta, ar dažnai ją aplanko įkvėpimas, moteris tikino, jog jis kaip stichinė nelaimė – neprognozuojamas: „Aš rašau eiles rusiškai. Gal kada nors išdrįsiu jas paskaityti kam nors. Eilės yra pats didžiausias nuogumas, dėl to labai baisu. Jokiais būdais negalėčiau savęs vadinti poete, čia tik namų darbeliai“.

Inga pasakojo, jog šią vasarą nusprendė atsikvėpti ir skirti laiko sau: „Šią vasarą ėmiausi labai griežtų priemonių ir atsisakiau visų papildomų reikalų. Yra teatras, yra romansai, artėja ne mažiau intensyvus sezonas, todėl pasakiau: „fsio, aš noriu laiko sau“.

„Nevažiuosiu į Indiją Dievo ieškoti tikrai. Aš jį radau kitur. Jis čia, visuomet tiesiai po nosimi. Tavyje, manyje – visur“, - ramybe džiaugėsi aktorė.

Vaizdo reportaže - koncerto akimirkos