Dainininkė DELFI TV eteryje pasakojo, kad ši naujausia jos daina „Praėjo“ yra skirta prieš dvejus metus anapilin iškeliavusiam seneliui, kuris jai padarė didžiulę įtaką. Žinoma atlikėja iki šiol jaučia mylimo artimojo buvimą per pamokas bei atminimus, kurie liko atmintyje visam gyvenimui.
I. Zasimauskaitė neslepia, jog toks jautrus šventinis laikotarpis verčia prisiminti mylimus žmones ir tuos, kurių jau nebėra šalia. „Jis mane labiausiai turbūt išmokė stiprybės ir nepasiduoti einant savo keliu. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus, kuris buvo gyvenime, ir visai nesvarbu, ar jis buvo dieną ar ilgus metus, padaro įtaką mums. Reikia išmokti būti čia ir dabar su žmonėmis, kurie yra aplink“, – sakė ji.
Dainininkė ir visiems televizijos žiūrovams prieš jaukiausias metų šventes linkėjo sustoti ir pabūti tiesiog „čia ir dabar“.
„Mane labai palietė ir Vitalijaus Cololo mirtis, nors asmeniškai jo nepažinojau. Tačiau nuolatos bėgame ir galvojame, kad ta mirtis ateis tik senatvėje, bet tiesa ta, kad tai gali nutikti bet kada. Reikia sustoti ir susimąstyti. Reikia gyventi šia akimirka. Tai nėra kažkas negatyvaus. Manau, kad kai galvoji, kad gyvenimas nėra amžinas ir turi šią akimirką, dieną gali išgyventi visiškai kitaip“, – kalbėjo DELFI pašnekovė.
„Ši daina simbolizuoja tai, kad visi tai įveikia. Visi susiduria su sunkumais ir jei jie išgyveno, išgyvensi ir tu. Viskas baigiasi ir praeina. Tos spalvos pabaigoje ir reiškia viltį“, – pasakojo ji.
„Gyvenimo paradoksas, kad gyvenu atskirai (su vyru Mariumi Kiltinavičiumi), bet padedu kitoms poroms. Galiu pasikalbėti su žmonėmis, nes labai gerai suprantu santykių klaidas, kurias darome. Kartais ne viską pavyksta padaryti pačiam.
Šiuo metu negyvename kartu, bet nenoriu dar komentuoti, bet niekas nepasibaigė ir niekas neprasidėjo. Skyrybų nėra. Negaliu pasakyti, kaip viskas dar susidėlios. Gyvenu Kaune, nors planavau gyventi Vilniuje ir net Birštone, bet apsistojau čia, o po Naujų metų – nežinau. Tačiau galbūt būtų proga gyventi Vilniuje, kur turiu daug darbų.
Susitarėme, kad turime tylos pertrauką apmąstymui ir apgalvojimui. Manau, kad porai yra sveika palaikyti truputėlį atstumą ir įvertinti, kaip viskas klostysis toliau. Dar nežinau, kaip viskas bus“, – atvirai sakė Ieva.
Ji sakė skaičiusi ir komentarus apie jos santykių krizę, tačiau retas suprato, kas vyksta iš tiesų. „Šie metai man daug ką parodė. Labiausiai tai, kad svarbiausia susitvarkyti save ir tik tada žiūrėti į kitus“, – pastebėjo I. Zasimauskaitė.
Dar pirmadienio rytą jos pasiteiravus, galbūt ji ir Marius šiuo metu lankosi porų terapijoje arba kitokiais būdais bando likti kartu, dainininkė atsakė, kad kol kas jie vienas kitam skyrė erdvės. „Dabar tiesiog reikia pabūti atskirai", – pridūrė ji.
Tai, kad I. Zasimauskaitės santuoką ištiko krizė buvo kalbama kelis mėnesius, tačiau anksčiau DELFI susisiekus su dainininke, ši šia tema kalbėti vengdavo. Nepaisant to, dainininkė savo kasdienybėje palikdavo užuominas, kad jos ir Mariaus santuokoje nėra viskas gerai. Neseniai instagrame Ieva dalijosi abstrakčiomis mintimis apie savo ir kitų žmonių santykius.
„Nepamenu kada paskutinį kartą esu tiek verkusi.. Kad taip skaudėjo ir kad galvočiau, jog šito nepakelsiu. Vakar ir užvakar taip jaučiausi. Mano gyvenime labai daug kas keičiasi. Labai dažnai galvoju, kad kokia tai neteisybė, kodėl man, ką aš tokio padariau. Labai dažnai nesuprantu žmonių, labai skauda, kai kažkada tavo geriausias draugas, šiandien su tavimi net nesisveikina arba tavo mylimiausias žmogus – ignoruoja.
Norisi kaltini visus ir viską, norisi pabėgti, norisi visiems aiškintis ir įrodyti savo tiesą, galų gale apima apatija arba dar baisiau – noras dingti ir nebegrįžti į šitą „neteisingą" pasaulį. Bet tada... Tu atsisuki į save ir pasakai. „Gerai, gal kažkas neteisus, gal neteisi aš, bet viskas, ką tu galėjai tuo momentu padaryti yra tai, ką padarei arba darai dabar".
Nieko daugiau, nieko mažiau. Nustoji save kaltinti ant kiekvieno žingsnio, žodžio ar veiksmo. Ir suvoki, kad vienas esminių gyvenimo tikslų yra susitaikyti su savimi ir, visų pirma, būti nuoširdžiu ir nemeluoti sau.
Aš niekada netikėjau, kad sakydamas tiesą gali būti atstumtas, kad tavimi netikės, kad tave gąsdins ir baugins. Aš dabar visiškai pilnai suprantu, kodėl žmonės, prieš kuriuos smurtauja, tyli. Nes jie bijo! Kad niekas jais nepatikės... Kad sakys – tu pati kalta... Bet žinot ką... Geriau eiti prieš visą pasaulį, nors ir niekas tavimi netiki... Bet būti teisingu, negu tylėti, kentėti... Ir gyventi pragare. Didžiausias pragaras yra melas sau ir visiška nemeilė sau. Nuolatinis kaltinimas ir baimė. Tai yra didžiausias pragaras.
Aš atleidžiu sau, kad renkuosi nekentėti ir renkuosi pabūti silpna, nors ir visas pasaulis bus prieš mane. Ir kalbu apie tai ne tik dėl savęs, manęs niekas nemuša ir niekas neprievartauja, bet gyvenimas mele yra kitokio pobūdžio prievarta. Ačiū likimui, kad mano kelyje atsirado tikėjimas, nors jis dar visai mažytis, bet galiu matyti šviesą ir turiu jausmą, kad kažkada viskas bus gerai, o jei dar nėra gerai, reiškiasi tai dar nėra pabaiga", – viltingai rašė I. Zasimauskaitė.
