„<...> šiandien pas mane diena – su pasikeitusiu grafiku. Pagal mums nustatytą žmonių malonių tvarką turėjome šiandien susitikti su Laurynuku, bet ryte gavome laišką, kad šįryt, paskutinę minutę, išpuolė vaikui kelionė. Neva tai. Nieko nepadarysi, galvojau, kad autobusu važiuoja, bet pasirodo, kad paskutinę minutę galima nusipirkti lėktuvo bilietus ir neinformuoti apie keliones. Bet nieko, trečiadienį jau pas mus teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, matymosi su mažiumi. Tikiuosi, kad turėsime šiek tiek mažiau reikalų ir bus galima normaliai planuoti laiką.

Pasirodo, nuo liepos 1-osios dar įdomėja visi smurtinių reikalų įstatymai. Veikiausiai tiek vyrai, tiek kai kurios moterys namuose turės prisistatyti pilnus kampus kamerų, kad nepapultų į tokius reikalus, kaip aš, nes nuo liepos 1-osios bus dar lengviau dorotis su kita puse konfliktinėse situacijose ar barniuose. Įdomus faktas, kad nuo liepos 1-os, jei pareigūnai nuspręs, nereikės nei teismo kardomosios priemonės pasiūlytos prokuroro, tiesiog 15-kai dienų būsi iškraustytas iš namų. Įdomyn čia einame. Suprantu, kad reikia ginti tas moteris, kurios patiria smurtą, bet kiek manipuliacijų bus per šį straipsnį, kosmosas.

O vyšnia ant torto, kad pagal šį straipsnį, aš jau buvau minėjęs, kiek kryžiaus kelių turi praeiti vyrai įrodinėdami, kad gali auginti savo vaikus ir su jais matytis, ir kiek manipuliacijų turi dar visokių praeiti, kurios įgalina teisinę sistemą iš tikrųjų žmones, su kuriais vaikai gyvena, juos taip tąsyti savo kitokiomis užmačiomis. Pagal tą straipsnį tai ne tik, kad negalės artintis galimai smurtą sukėlęs žmogus prie to „ale“ nukentėjusio žmogaus, bet ir prie vaikų. Paskutiniu metu ir su teisininkais apie tai diskutuojame, nes nežinau, kaip į tai atsižvelgia vaikų teisių kontrolieriai, bet man teismo buvo pasakyta, kad teismui skyrus kardomąją priemonę, aš turiu pareigą rūpintis vaikais ir juos matyti. Įdomėja dalykai mūsų šalyje.

Per šiuos tris mėnesius daug kas rašėte, kad labai padaugėjo kai kuriuose instagramo feed‘uose vaikų, žinokite, galiu ir aš pasidžiaugti, kad jų padaugėjo, nes yra labai daug tėvų, kurie nei to pamatyti negali, net nuotraukų negauna. Aš bent pamatau, kaip mano vaikas auga ganėtinai dažnai. Galiu šiuo dalyku pasidžiaugti sąlyginai. Tokie dalykai, tikiuosi, kad čia dar keisis šios tvarkos, nes siaubas, kiek man ir vyrų parašo, kurie nemato savo vaikų mėnesiais, ypatingai tokių mažų, kaip Laurynukas, į kuriuos sistema žiūri apskritai, kaip į motinų turtą. Labai tikiuosi, kad kažkaip su laiku keisis šie dalykai ir požiūriai apskritai į vyrus ir jų vaidmenį vaikų auginime. Pažiūrėsime, kaip mūsų teismai praeis“, – sakė L. Suodaitis.

Delfi primena, kad nuo liepos 1 dienos pradeda veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, taip pat efektyvinama pagalba smurto artimoje aplinkoje patiriančiam ar patyrusiam asmeniui. Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Smurtas, deja, vis dar neretas reiškinys artimoje aplinkoje, o pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos. Tikiu, jog ne tik nukentėję, bet ir vis dar kenčiantys nuo smurto artimoje aplinkoje, pasitikės ir išdrįs nebetylėti, pasitikės institucijomis bei pareigūnais ir galiausiai kreipsis pagalbos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Prieš 5 m. buvo imtasi vaiko teisių apsaugos reformos ir matome rezultatus: vis daugiau sulaukiame pranešimų, visuomenė nebepakanti vaikų nepriežiūrai ar smurtui, dar daugiau apsaugotų vaikų. Neabejoju, kad smurto orderis sukurs greitą ir efektyvią pagalbą pradiniame smurto ar bauginimo etape“, – priduria ministrė.

Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.

„Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas leis visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, t.y. suvienodinta paslaugų kokybė ir sustiprintas skirtingų pagalbos ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas“, – teigiama pranešime.

Šiuo metu yra akredituota 20 specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kurie galės teikti vienodos kokybės profesionalią pagalbą nukentėjusiems visoje Lietuvoje.

Įstatymo pataisomis yra nustatytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

„Bus organizuojamos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos kompetencijų ugdymo veiklos pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams, policijos pareigūnams, teisėjams, prokurorams, visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojams. Bus aktyviau šviečiama visuomenė apie nusikalstamas veikas, turinčias smurto artimoje aplinkoje požymių, atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą“, – rašoma pranešime.

Planuojama, kad, įgyvendinus įstatymo pakeitimus, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje – 2030 m. net 95 proc. visuomenės nepateisins šio smurto. Dabar smurto artimoje aplinkoje nepateisina 89 proc., o 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.

Statistika: smurtą patyrę ar patiriantys

2022 m. Policijoje užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. (beveik 56 tūkst. 2021 m.) pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia užregistruota Vilniaus apskrityje – 14,5 tūkst., Kauno apskrityje – virš 11 tūkst., Šiaulių apskrityje – 6,6 tūkst.

2022 m. Specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė daugiau kaip 13,6 tūkst. asmenų (2021 m. 11,7 tūkst.). Tarp pagalbą gavusių – beveik 10,8 tūkst. moterų (2021 m - 9,4 tūkst.), 2,8 tūkst. vyrų (2021 m. 2,1 tūkst.) ir 119 vaikų (2021 m. – 86). Daugiausiai buvo teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos, pažymima SADM pranešime žiniasklaidai.

Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 m. amžiaus moterys.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)