Gražuolis Eglės Skrolytės augintinis iškrėtė labai nemalonų pokštą

Prieš pat Naujuosius metus Eglė Skrolytė (34) visiems žurnalo MIESTE.lt skaitytojams pažadėjo, kad šįmet jos namuose atsiras naujas augintinis: „Šuniukas, apie kurį svajoja ne tik vaikai, bet ir aš.“ Moteris išpildė savo pažadą ir jau pusmetį namuose augina vipetų veislės šunį Dantę.

- Egle, ar pasikeitė Jūsų kasdienis gyvenimas įsigijus gyvūną?

- Daugiau nei tikėjausi. Žinojau, kad reikės skirti dėmesio, vedžioti ir panašiai, tačiau pasikeitimų įvyko daug daugiau. Gyvūnas pateikė staigmenų. Nesitikėjau, kad išmoks atsidaryti spintą ir išsitraukęs mano striukę sukramtys (šypsosi). Rūpesčių tikrai daugiau, nei tikėjausi.

- Kokių dar išdaigų spėjo iškrėsti augintinis?

- Dar prieš parsiveždami šunelį į namus stengėmės kuo labiau tam pasiruošti. Daiktai, kuriuos jis galėjo pasiekti, buvo paslėpti. Tačiau kai jis buvo gal pusmečio, tris dienas iš eilės grįžusi namo buvau gerokai nustebinta. Pirmą dieną radau iš spintelės ištrauktus ir visiškai sukramtytus batus, jie keliavo tiesiai į šiukšliadėžę. Antrą dieną radau suplėšytą striukę, nors nesitikėjau, kad jis gali pašokti ir ją nusikabinti, o trečią dieną namai skendėjo miltuose.

- Ar prieš įsigydami augintinį ilgai svarstėte?

- Ne. Vaikams turi būti suteikta galimybė auginti gyvūną. Suprantu gyvūno vertę, nes visuomet turėjau augintinį, ir už tai esu dėkinga savo tėvams. Žinojau, kad kai vaikai norės, gyvūnas mūsų gyvenime tikrai atsiras.

Žinoma, galėjo būti patogesnis variantas, galėjome įsigyti vėžliuką arba žuvytę. Vis dėlto nusprendžiau, kad tai turi būti šuniukas, nes gyvūno tikslas šeimoje – bendravimas ir ryšys su vaikais. Su žuvyte ryšį užmegzti kiek sudėtinga (šypteli).

- Kai nusprendėte įsigyti šunį, jis greitai atsidūrė jūsų namuose?

 - Vaikai turėjo atlikti tam tikras užduotis, kad įrodytų, jog nori rūpintis augintiniu, be to, žaidėme pinigų taupymo šuniukui žaidimą. Tačiau teko jo palaukti, nes šuo veislinis, sulaukę vados dar rinkomės, tai užtruko.

- Nejau prieš tai namuose nebuvo jokio gyvūnėlio?

- Turėjome žuvytę, tačiau trumpai.

- Minėjote, kad vaikystėje taip pat turėjote gyvūną. Kokį?

- Jų buvo labai daug: papūga, jūrų kiaulytė, žiurkėnas ir šuniukas.

- Jūsų augintiniui jau daugiau nei pusmetis. Ar lengva jį dresuoti?

 - Nesunku, tačiau buvome išvykę atostogauti, vėliau dresuotoja, kurią buvome išsirinkę, negalėjo apsiimti šio darbo. Laimė, šuo lengvai pasiduoda dresūrai, jau moka tam tikras komandas: sėsti, eiti ir panašiai. Artimiausiu metu planuojame tuo labiau užsiimti.

- Kam paliekate augintinį, kai kur nors išvykstate?

- Kol atostogavome, jis buvo pas mano seserį. Ji labai džiaugėsi ir neskubėjo grąžinti (juokiasi). Iš tiesų mums labai pasisekė, nes Dantės charakteris geras. Visi, kas su juo susipažįsta, pamilsta. Tai, ką jis suteikia mums, yra didžiulė dovana. Visos pastangos vertos, nors ir pikta dėl striukės, batų ir miltų po visus namus.

Daugiau naujienų apie augintinius, jų priežiūrą, taip pat naudingus patarimus rasite specialioje žurnalo MIESTE.lt rubrikoje „Augintiniai“ arba čia:

Daugiau naujienų – „Facebooke“.