.
- Ar nepabodo televizija, viešumas?
- Manau, kad daugelį darbas televizijoje vilioja ne tik populiarumu, bet ir magiška aplinka bei galimybe bendrauti su garsiais žmonėmis. Žinoma, tai kurį laiką yra didžiausias honoraras. Bet ilgainiui dirbant televizijoje atsiranda visai kitoks matymas, kitokie tikslai. Kol kas neplanuoju keisti veiklos, nes man tiesiog patinka dirbti šioje srityje.
- Dar slėpdamas naująją veiklą televizijoje išdavėte, kad apie ją visąlaik svajojote. Kada gimė noras tapti žinių vedėju ir kodėl?
- Viena vertus – tai labai solidžios pareigos ir atsakomybės, kita vertus, aš visuomet labai domėjausi visuomeniniais procesais, o žinios ir yra laida apie dienos aktualijas. Man tai labai įdomu.
- Ar lūkesčiai pasiteisino?
- Tiesą sakant – pranoko. Šiandien džiaugiuosi nauja patirtimi. Ir esu dėkingas gyvenimui už tokią patirtį ir galimybes.
- Kokie santykiai liko su buvusiais kolegomis ir kaip sutariate su naująja komanda?
- Žmonių pasiilgstu. Žinoma, dabar rečiau matomės. Bet su kai kuriais vis dar dažnai susitinkame laisvadieniais. O su naujaisiais kolegomis jau spėjo užsimegzti nauji santykiai. Turime tradiciją po darbo mėnesio pasidaryti nedidelį šventinį aptarimą.
- Nežadate grįžti pas gelbėtojus?
- Mane jau seniai įtikino graikų mąstytojas Heraklitas, sakydamas, kad į tą pačią upę neįbrisi…
- Žiūrovai buvo įpratę Jus matyti gelbėtojo vaidmenyje. Ir ne visuomet itin rimtą, ne visuomet sprendžiantį itin rimtas problemas. Kaip manote, ar tas įvaizdis žinių vedėjui padeda?
- Manau, kad gyvenime nėra vienpusiškų dalykų. Ir nesutikčiau, kad mane Lietuvos žmonės matė tik kaip laidos „TV pagalba” komandos narį. Buvo mėginančiųjų man priklijuoti vakarėlių liūto etiketę – laimei, liūto simbolika dabar priklauso strateginiam investuotojui... Kitiems, galimas daiktas, įsimintinesnė liko mano politinė veikla. Tačiau nesu linkęs visiškai susitapatinti nė su vienu vaidmeniu. Man asmeniškai svarbi yra ir žurnalisto patirtis, kuri liko už kadro kuriant laidas „Atverk duris”, „Mažieji stebuklai” ir kitas, bei darbas „Katalikų radijo Mažojoje studijoje”. Tikiu, kad kiekvienas žmogus gali ir turėtų daryti tai, kuo tiki, tai, kas jam rūpi. Stengiuosi gyventi šiuo principu.
- Kuo gelbėtojo ir žinių vedėjo darbas panašus?
- Nors abu šie darbai telpa į tą patį televizorių, jie daugiau skirtingi nei panašūs. Gal tik tas jausmas, kad dirbi savo žiūrovui ir dėl jo stengiesi, yra tas pats. Žinoma, mano esminiai požiūriai tiek į moralinius dalykus ar į teisingumą nesikeičia.
- Sakoma, kad vienoje vietoje užsibūnant atsiranda apatija. Ar dirbant gelbėtoju ilgainiui neapniko abejingumas žmonėms ir jų problemoms?
- Kiekviename savo gyvenimo ar veiklos etape savęs nebijau paklausti, kodėl ir ką darau. Tokių sąžinės sąskaitų ne kartą būta dirbant „TV pagalboje”. Savo laiku atėjo ir pasiūlymas, ir apsisprendimas. Tikiu, kad gyvenimas kiekvienam žmogui linki gero, tereikia visa priimti atvira širdimi. Ryžtis pasikeitimams visuomet reikia drąsos, dar daugiau jos reikia žengiant pirmuosius žingsnius. O tada jau ir vėl gyvenimas tavo rankose.
- Ar dabar žiūrite „TV pagalbą“? Kaip iš šalies vertinate tą laidą?
- Tuo metu, kai rodoma ši laida, aš jau būnu pasinėręs į savo laidos ruošimą. Todėl retai tenka.
- Ką radote žiniose, ko nesitikėjote ar nenorėjote rasti?
- Ne kartą buvau girdėjęs apie stiprią TV3 Žinių tarnybos komandą, bet kai tenka kasdien įsitikinti kolegų profesionalumu, tai ir džiugina, ir įkvepia pačiam stengtis. Tiesą sakant, nemaniau, kad žiniose bus tiek adrenalino. Baiminausi, kad čia daugiau kruopštaus darbo nei kūrybos, tačiau rutina kol kas net nekvepia. Įdomu kasdien virti įvykių sūkuryje, tai – ir kasdienės pamokos, ir patirtis, ir galimybė (bei atsakomybė!) žiūrovui aiškiai pranešti kas svarbiausia. Man šie uždaviniai patinka ir atrodo labai prasmingi.
- Vieni teigia, kad žinias Jūs priartinote prie paprasto žmogaus ir jos tapo liaudžiai tiesiog suprantamesnės, kiti – kad ten nėra Jūsų vieta, laidą tik gadinate, per daug eteryje būnate subjektyvus. Su kuriais komentarais sutinkate? Ar jie netrikdo?
- Taip jau susiklostė, kad man televizijoje vis tenka atlaikyti naujovių įtvirtinimą. Kai prasidėjo „TV pagalba”, visus šokiravo – mums sakydavo, kad šios laidos niekas nežiūrės. Bet ji savo auditoriją rado ir labai nemažą. Kai dokumentines dramas kūrėme („Atverk duris”(LTV), „Farai”(TV3), „Gelbėtojų komanda”(LTV), „Mažieji stebuklai” (LNK), pradžia taip pat buvo nelengva. Bet ilgainiui ir kritikai nurimdavo, ir žiūrovas pamėgdavo. O kai yra skirtingų nuomonių ir kuo jos audringesnės, tuo labiau gyvas ir aktualus tas projektas. Žiniomis domėjausi nuo senų laikų. Pasiūlymas, mano galva, atėjo pačiu laiku, todėl neturiu pagrindo blaškytis ar abejoti.
- Kas turi didesnę įtaką visuomenėje – politiko kėdė ar viešumas televizijoje? Kurioje srityje lengviau nuveikti daugiau gerų darbų, kurioje susigadinti reputaciją?
- Kiekvienam skirtingai, matyt... Tiek viena, tiek kita sritis tarnauja žmonėms, bent jau turėtų taip būti. Savo pareigą atlikdami žurnalistai rūpinasi, kad politikai vykdytų savo pareigą. Man abi sritys atrodo pakankamai kilnios ir prasmingos, bet nei vienoje, nei kitoje srityje vienas lauke – ne karys. Žmonės nėra kvaili, todėl nereikėtų nei savęs, nei kitų kvailinti ir tai galioja, kad ir kur būtum.
- Atšventėte tik trisdešimtmetį, o gyvenimo aprašymas būtų itin spalvingas – seminarija, TV veikėjas, politikas. Ar sunkiai nustygstate vienoje vietoje ir greitai viskas pabosta, ar vis dar ieškote tikrojo savo pašaukimo?
- Nuosekliai domiuosi keletu dalykų: teologija, visuomeniniais reikalais. Taip jau susiklostė, kad mano darbas – televizija. Įtariantiems mane nepastovumu galiu atsakyti tik tiek, kad su TV3 televizija bendradarbiauju jau šešti metai. Mano manymu, tai labai nuosekli ir mane asmeniškai labai džiuginanti partnerystė. Šie trys dalykai kaip Ariadnės siūlas vejasi aplink mano gyvenimą. Kiekvienas žmogus yra laimingas tuomet, kai daro tai, kas jam miela, ir realizuoja savo talentus. Man patinka visuomeniniai dalykai, gerai jaučiuosi veikdamas šioje srityje, todėl galėčiau sakyti, kad esu save atradęs.
- Ką dar svajojate nuveikti?
- Kiekvienas gyvenimo etapas turi savo tikslus ir uždavinius. Šiuo metu patyliukais pasvajoju apie stažuotę CNN ar BBC televizijose. Vis dažniau kirba galvoje mintis išvykti į karštuosius pasaulio kraštus rengti reportažų. O rytojus pasirūpins pats savimi.
- Gelbėtojai – labai populiarūs, o žiūrovams Jūs buvote vienas iš komandos lyderių. Ar buvote susirgęs žvaigždžių liga?
- Provokuojate... Neslėpsiu, teko pereiti ne vieną etapą susitvarkant su netikėtomis darbo televizijoje pasekmėmis. Buvo ir labai smagių akimirkų ir momentų, kurių nekartočiau... Jei kada pats imčiau prodiusuoti laidą, tai tikrai labai daug dėmesio skirčiau vedėjo ar vedėjų psichologiniam parengimui. Ir manau, kad jiems pavyktų kai kurių mano klystkelių išvengti. Kita vertus, tai kelias, kurį kiekvienas, šioje srityje dirbantis, turėtų nueiti. Šiandien galiu atvirai pasakyti, kad jaučiuosi išaugęs „žvaigždučių“ slogas ir labiau vertinu save ir kitus ne populiarumo kreditais, o realiai nuveiktais darbais. Mane procesas ir rezultatai džiugina labiau nei kitų nuomonė.
- Į kokias labiausiai absurdiškas ar juokingas situacijas buvote patekęs televizijoje ir gyvenime?
- Tai klausimas, į kurį taip ir neišmokau atsakyti. Darbas televizijoje kupinas nuotykių ir adrenalino, bet prie jų priprantama kaip prie gero oro.
- Ar pasitraukus iš kunigų seminarijos Dievas Jūsų gyvenime turi didelę įtaką ir prasmę?
- Ir įtaką, ir prasmę turi didelę, bet, turiu prisipažinti, kad tiek laiko bendravimui su Dievu neberandu ir to stokoju... Kita vertus – arba Jis tavo gyvenime yra, arba ne.
- Ar dažnai imate į rankas saksofoną?
- Pastaruoju metu retai, bet šie metai man labai laimingi, bičiuliai padovanojo man galimybę išsirinkti puikų instrumentą. Laukiu nesulaukiu, kada jis mane pasieks. Vasarai turiu net keletą muzikinių projektų suplanavęs, labai viliuosi, kad pavyks, nes labiausiai atsigaunu, kai tenka muzikuoti su bendraminčiais. Jei planai pavyks – ši vasara bus viena gražiausių.
- Labai mažai visuomenėje girdima apie Jūsų asmeninį gyvenimą, meiles, draugystes. Ar slepiate, kodėl?
- Manau, kad visuomenė jau pasisotino įvairiausio plauko garsenybių pikantiškomis gyvenimo detalėmis. Tuo labiau kad yra pulkai tų, kurie labai mielai tai afišuoja. Nesijaučiu gyvenantis intriguojančio asmeninio gyvenimo ir norėčiau būti įdomus savo profesine veikla.
- Dalyvavote „Vienišoje žvaigždėje“. Kaip manote, ar įmanoma tokiose laidose rasti širdžiai artimą žmogų?
- Meilei visi keliai atviri. Kliudo tik užtrenktos širdys. Kodėl gi ne, nors man asmeniškai tai vienas mažiausiai priimtinų kelių.
- Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, gal turite kokių nors iki šiol negirdėtų pomėgių?
- Labai mėgstu Palangą visais metų laikais. Dažnai ten nuvažiuoju. Pakeliui dažnai aplankau savo šeimą Plungėje. Pastaruoju metu daugiau laiko randu skaitymui, jau buvau pasiilgęs šio užsiėmimo.
