Gerda Žemaitė leidosi į atostogas po Pietų Ispaniją: įvardijo kelionės kainą ir įvykį, dėl kurio užsipuolė sekėjai

Delfi G. Žemaitė pasakojo, kad trumpų atostogų metu aplankė Malagą, Gibraltarą, Rondą, Marbellą. Šios atostogos paliko didelį įspūdį, nenuvylė ir klimatas – dvi dienas šeima mėgavosi saulės spinduliais prie jūros, o likusias tyrinėjo Ispanijos miestus.

„Kai tik atvykome, pirmas dienas lepino 25 laipsniai šilumos, todėl neplanavome jokių išvykų, džiaugėmės saule ir jūra. Nors vandens temperatūra buvo 22 laipsniai, patys maudytis nedrįsome, nepastebėjome tai darančių ir kitų turistų. Su vyru juokėmės sakydami, kad daugiausia šiuo metu Malagoje atostogauja senjorai.

Buvome apsistoję gerame, kokybiškame viešbutyje, kuriame sutikome vien senjorus iš Vokietijos, JAV. Matyt, jau tas oras, kai jiems ne per karšta. Jaunimo apmažėję, bet, manau, kad sezono įkarštyje jo mieste yra kur kas daugiau. Labai patiko, visiška ramybė, niekur nereikėjo stovėti spūstyse. Mums tiko ir patiko“, – šypsojosi G. Žemaitė.

Gerdos Žemaitės kelionės Ispanijoje akimirka

© Asm. albumas

Tiesa, žinoma moteris pastebėjo, kad baigiantis jos šeimos atostogoms, po truputį užsidarydavo ir kavinės, kurios ruošėsi sezono pabaigai.

„Patys ispanai sakė, kad šiemet ilgokai laikėsi šiltesnis oras. Lapkritį pas juos įprastai būna būna iki 20-ties, maždaug 18 ar 17 laipsnių šilumos. Mums dar pasisekė, buvo geras oras, sakė, kad gruodis ir sausis tuose kraštuose – šalčiausi mėnesiai“, – teigė pašnekovė.

Tokią atostogų kryptį žinoma moteris teigė pasirinkusi dėl noro pamatyti Gibraltarą, prieš kelionę girdėjo, kad Didžiajai Britanijai priklausanti teritorija yra labai graži, laisvai vaikšto daugybė beždžionių, todėl galima laisvėje grožėtis šiais gyvūnais.

„Jas galima pamaitinti, yra nebaikščios. Žinoma, daviau bananą, bet gidas, pamenu, labai kreivai pažiūrėjo, nuolat kartojo, kad būtume atsargūs, nes beždžionė buvo su mažu savo vaiku. Vis dėlto Gibraltaras, Sen Mišelio kalnas mums paliko labai didelį įspūdį. Jo viduje, uoloje, vyksta ir koncertai, būtumėme įsigiję bilietus, jei tik būtume žinoję.

Gidas pasakojo labai įdomią istoriją, teigė, kad ispanai jaučia nuoskaudą dėl Gibraltaro, nes jis atitekęs britams. Save ramina, kad tai – tik kalnas su beždžionėmis ir jiems jo nereikia. Pats britų gidas, kai ten nuvykome, pasakojo jau iš savo pusės. Kalbėjo, kad tai labai svarbi strateginė vieta, vartai iš Viduržemio jūros į Atlanto vandenyną, britai kontroliuoja visus įplaukiančius ir išplaukiančius laivus. Jautėsi tarp ispanų ir britų kažkokios nuoskaudos. Pamenu, link Gibraltaro mus veždamas ispanas net patraukė per dantį, sakė: „Pažiūrėkite, koks britiškas oras mus pasitinka“, nes tą dieną, kai vykome, buvo šiek tiek debesuota, truputį palinojo“, – kelionės įspūdžiais dalijosi G. Žemaitė.

Gerdos Žemaitės kelionės Ispanijoje akimirka

© Asm. albumas

Ji teigė, kad Ispanijoje lankėsi jau ne pirmą kartą, keturis kartus yra buvusi Barselonoje. Grįžti į Ispaniją, anot jos, visada smagu, nes čia – daug restoranų ir vietinių kavinių, kurioje galima paragauti kokybiškų jūros gėrybių.

„Fantastiška virtuvė, o ir žmonės niekur neskubantys, dažnai kavą gurkšnoja, kad ir kur benueisi, jie visi atsipūtę. Daugiau saulės, ji turbūt kitaip veikia žmonių nuotaiką. Dvi dienas kelionės metu buvome išsinuomavę ir automobilį, savarankiškai pakeliavome po kalnus, aplankėme labai gražų miestelį, nuo kurio pradėjo kilti visa Malaga.

Jame matėme daug baltų namukų, išbandėme asiliukų taksi. Kai kėliau storius, sulaukiau visokių žmonių nuomonių, buvo teigiama, kad kankinami gyvūnai, bet visiškai į tai nepanašu. Jie labai prižiūrėti, reguliuojama, kas sėda į karietą, kokio svorio žmonės, kad asiliukams nebūtų per sunku. Žinote, žmonės labai dažnai nori įžvelgti kokį nors negatyvą, o mes jo visiškai nepastebėjome ir patys važiavome. Esame už gyvūnų gerovę, tikrai nesinaudotumėme tokiomis paslaugomis, bet tikrai nematėme tame nieko blogo“, – Delfi sakė G. Žemaitė.

Kelionės metu ji pasakojo turėjusi šiek tiek laiko pasivaikščioti ir po prekybos centrus, įsigijo odinį rankinuką bei skrybėlę.

„O šiaip, kai užsuki į prekybos centrą ir prasideda „Black Friday“ nuolaidos, sunku praeiti. Buvo labai sudėtinga užsegti lagaminą, kai vykome namo“, – juokėsi pašnekovė.

Gerdos Žemaitės kelionės Ispanijoje akimirka

© Asm. albumas

Paklausta, ar pajautė kainų skirtumą tarp ankstesnių ir šios kelionių, G. Žemaitė teigė, kad jis nėra kardinaliai pasikeitęs, mano, kad kiekvienam skrendančiam į užsienį įmanoma pasirinkti kelionę, tinkančią to žmogaus biudžetui.

„Ne paslaptis, sumokėjome 2400 eurų už skrydžius, viešbutį, 60 eurų dar kainavo draudimas. Nepasakyčiau, kad kaina ženkliai skirtųsi. Pavasarį buvome Zakinto saloje, Madeiroje, bet dabar nepajautėme, kad kaina padidėjusi. Viešbutį rinkomės su įskaičiuotais pusryčiais ir vakariene, o pietums ieškodavome kavinukių, kuriose mažiau turistų, daugiau vietinių, nes jose dažniausiai būna ir pigesnis, ir skanesnis maistas.

Daug kas mano, kad kitur Europoje ženkliai pigiau nei Lietuvoje, taip irgi tikrai nėra. Dalinausi su savo sekėjais kavinės meniu, kuris skirtas turistams, jame kainos praktiškai tokios pačios kaip Lietuvoje. Norint ieškoti pigiau, tikrai galima rasti, bet reik kažkur vykti, kur mažiau turistų, tokiu būdu irgi galima sutaupyti“, – patarimais dalijosi žinoma moteris.

Gerdos Žemaitės kelionės Ispanijoje akimirka

© Asm. albumas

Ji teigė, kad kelionė nenuvylė ir sakė tikrai patarianti skaitytojams aplankyti Ispanijos Pietinius miestus, o ir pati minėjo norinti į juos sugrįžti dar kartą.

„Iš mano sekėjų pasipylė rekomendacijos, ką dar būtų galima aplankyti. Tikrai toli gražu ne viską pamatėme. Nenuvykome į viena prabangiausių pasaulyje uostų, kuriame stovi milijardus kainuojančios jachtos.

Žinoma, žmonės labai skirtingi, vieni nori nuvažiuoti į Egiptą ir pragulėti septynias dienas prie baseino arba vykti tik į vieną ekskursiją. Mums labiau patinka pasivažinėti po miestus, pamatyti architektūrą, o Ispanijoje tikrai yra, kur nuvykti. Jei nesinori „svilti“ karštyje, rekomenduoju kelionei rinktis rudenį, nes vasarą ten būna tikrai labai karšta. Sakau, kad norėčiau ten net gyventi. Jei darbas nebūtų pririštas prie vietos, manau, kad išvykčiau mėnesio laikotarpiui ar visai žiemai“, – šypsojosi G. Žemaitė.