- Palikusi sceną žurnalistų neprisileidote. Kodėl?
- Buvau pavargusi nuo dėmesio, o ir neturėjau ką pasakyti. Prasidėjo ramus šeimyninis gyvenimas. Nesukau galvos svarstydama, bendrauti man su žurnalistais ar ne. Viskas išėjo natūraliai. Nė vienam, kuris paskambinęs žmogiškai kalbėjo, neatsakiau neigiamai.
Tiesa, specialiai pabendrauti taip pat progų neieškojau. Pati per daug į viešumą nelindau, o kai asmeniniame gyvenime neįvyksta nieko, kas žiniasklaidai galėtų būti įdomu, tai niekas ir neklibina. Štai tokia matematika.
- Gal pagaliau ryžotės bendrauti, nes norite priminti apie save prieš grįždama į sceną?
- Būtinai taip padarysiu, kai nuspręsiu grįžti. Jeigu nuspręsiu. O jei rimtai, manau, mane visi prisiminė, nes mano gyvenime įvyko svarbus dalykas – tapau mama. Natūralu, kad tai domina. Nedegu dideliu noru šiuo metu mirgėti žurnalų puslapiuose, nes dar neatrodau taip, kaip norėčiau. Bet ir atsisakyti nenoriu.
- Nutraukusi muzikinę karjerą buvote kategoriška – sakėte, kad į sceną negrįšite. Praėjo dveji metai ir Jūs nebesate tokia tikra. Kas pasikeitė?
- Niekas. Sakiau, kad negrįšiu, ir tai – tiesa, bet „ne“ buvo pasakyta tik Geltonai. Ji tikrai niekada nebegrįš. Gal aš kada nors ir dainuosiu, bet tik savo malonumui.
- Klaipėdos universitete studijavote socialinę pedagogiką. Šis darbas nevilioja? Gal mokėtės tik dėl aukštojo mokslo diplomo?
- Bent jau kol kas šis darbas manęs visai nevilioja. Kai stojau, gal ir galvojau, kad tai man įdomu, bet mokslus baigiau, galima sakyti, tik dėl diplomo. Tai sunkus darbas, visi tie, kurie jį dirba, verti pagarbos. Nuoširdžiai šiai profesijai atsidavę žmonės labai reikalingi, bet savęs tarp jų nematau.
- Pasibaigus karjerai dirbote prabangių apyvokos prekių salono direktore. Ketinate grįžti į šį darbą?
- Per skambiai pasakyta – direktorė. Tiesiog vadovavau Klaipėdos salonui. Tokie pat yra ir Vilniuje, ir Kaune. Bet kalbu būtuoju laiku. Tą darbą palikau dar prieš motinystės atostogas.
Gaila, kad esu diplomatiškas žmogus, todėl nenoriu šia tema per daug plėstis ir pasakoti kas, kaip ir kodėl. Vaikelį planuoju auginti iki metų. Vėliau jau norėčiau pradėti darbus. Tik dar neaišku kokius.
- Ar nebuvo baugu nulipti nuo scenos ir žengti į verslo pasaulį?
- Nebuvo. Tuo metu didžiausias mano noras buvo tapti kažkuo – direktore, kokios nors televizijos laidos vedėja, bet kuo. Norėjosi tiesiog nebedaryti tai, ką dariau. Buvo ir tokių minčių, kad galiu nieko be dainavimo nesugebėti.
- Nuo scenos pasitraukėte motyvuodama nuovargiu. O dabar nesijaučiate pavargusi?
- Aišku, kad jaučiuosi. Paskutinį kartą gerai išsimiegojau tada, kai laukiausi. Norėčiau daugiau laiko skirti sau, bet drąsiai sakau, kad didesnės laimės, nei priglausti prie krūtinės savo kūdikį ir pamatyti, kaip jis tau nusišypso, nėra. Niekada nesijaučiau tokia laiminga.
- Ar į Jus vis dar kreipiasi Geltonos pseudonimu?
- Kreipiasi. Manau, dar kurį laiką to neišvengsiu. Aš - nebe Geltona, bet priimu tokius kreipinius kaip neišvengiamą dalyką.
- Jūsų vyras Marius – muzikantas. Jis šiuo metu vienintelis šeimos maitintojas. Išsiverčiate?
- Išlaidų padaugėjo - mažylei norisi duoti viską, kas geriausia. Bet, sakyčiau, kol kas pinigų užtenka. Aišku, jų galėtų būti daugiau. Ką veikia mano vyras, tiksliai negalėčiau apibrėžti, o nelabai ir noriu kalbėti apie jo reikalus bei darbus.
Galiu tik pasigirti, kad prie šeimos išlaikymo prisidedu ir aš, juk gaunu motinystės pašalpą! Iš tų pinigėlių galiu papuošti savo mažąją panelę. Suprantu, kad šis klausimas reiškia, ar nenukentėjo šeimos biudžetas man pasitraukus nuo scenos. Atsakau – nuostolių nepajutome. Buvau žvaigždė be milijonų.
- Dėmesys patinka visiems. Atsakykite sąžiningai – kai per radiją išgirstate savo dainas, nesinori grįžti į gerbėjų pilną salę?
- Kai išgirstu dainą, nieko panašaus nejaučiu. Tačiau kai išvystu kokį gražų renginį per televiziją arba pamatau savo nuotraukas spaudoje, panašūs jausmai aplanko. Negalėčiau pasakyti, kad taip pasireiškia noras grįžti į gerbėjų pilną salę. Gal tiesiog jaučiu nostalgiją gražiajai šou verslo pusei.
- Tai kokia pusė – geroji, o kurią norėtumėte greičiau pamiršti?
- Viena pramogų verslo pusė yra ta, kurią mato su pramogų pasauliu nesusiję žmonės – klausytojai, žiūrovai. Šios pusės aš pasiilgau. Ji ir turi daugiausiai pliusų. Kita, kurią vadinu tamsiąja, susideda iš tokių dalykų, kurių nemato niekas.
Tai naktinių koncertų laukimas kokiame nors prirūkytame klubo kambarėlyje, kuris yra už 300 kilometrų nuo tavo namų, parduotos vasaros, draugų gimtadieniai. Aišku, viskas taip juodai nusidažė dar ir todėl, kad visas mano gyvenimas tiesiogiai priklausė nuo vadybininkų. Suprantu, kad be jų nebūtų ir sceninės karjeros, bet ši priklausomybė – viena svariausių priežasčių, paskatinusių mane pasitraukti.
- Koks likimas ištiko Jūsų sceninius drabužius, visus blizgučius? Gal vaikštote jais pasipuošusi po namus?
- Visai buvau apie juos pamiršusi. Tie drabužiai guli kažkur maišuose. Bet gerai, kad priminėte – gal reikės kokį aukcioną surengti.
- Tapote mama, gyvenate užmiestyje. Kaip tai pakoregavo Jūsų dienotvarkę? Pavyzdžiui, su draugais susitinkate?
- Šiaip dabar visi draugai važiuoja pas mus. Jiems yra proga išvažiuoti į svečius, o mums didelis malonumas priimti svečius savuose namuose. Man dabar sudėtinga kažkur išvažiuoti. Aišku, išvažiuoju, bet labai trumpam – daugiausia porai valandų. Dukrytę maitinu pati, todėl išvažiuodama nenorom išsivežu visą jos maistelį.
- Jūsų vardas – išskirtinis. Ar todėl ir dukrelei neįprastą parinkote?
- Taip, mano vardas išskirtinis, bet jo kilmės istorija labai proziška. Žinoma, turėčiau sukurti ką nors mistinio, kaip dažnai daroma pramogų versle, bet... Galėjau būti Emilija, tačiau esu Edilija, nes mano tėtis, nuėjęs mane užregistruoti į civilinės metrikacijos skyrių, tiesiog ekspromtu ėmė ir Emilijos varde sugalvojo raidę „m“ pakeisti į „d“.
Džiaugiuosi, kad turiu išskirtinį vardą, bet dukrelę Lela pavadinau ne tik dėl to. Norėjau savo vaikui duoti seną lietuvišką vardą. Kai laukiausi, pasidomėjau lietuvių mitologija ir ten radau šį vardą. Lela – baltų deivė, pragimdytoja, tarpininkė tarp dangaus ir žemės, tarp žmonių ir dievų. Gražus ne tik vardas, bet ir reikšmė.
- O dabar – drąsiai ir atvirai: ar nė sekundės nesigailėjote, kad palikote sceną? Juk viską užbraukti nėra lengva?
- Sunku tik tada, kai nesi apsisprendęs. Savo apsisprendimo niekada nesigailėjau. Geltona – užverstas lapas. O visa kita – prieš akis.
