– Rūta, dirbi „TV pagalboje“. Ar tai pirmasis Tavo kaip televizijos žurnalistės darbas?
– Ne, tačiau žurnalistikos universitete nesimokiau. Esu baigusi edukologiją. Apie televiziją ir radiją svajojau nuo mažų dienų. Pirmas mano bandymas, kur kūriau reportažus, buvo laida „Plius PVM“. Joje gvildenau socialines ir politines problemas.
– Apie ką buvo pirmasis reportažas?
– Apie senučių kiaušinius. Tuo metu bandyta priimti įstatymą, kad kaimuose gyvenančios močiutės turi juos žymėti. Važinėjau po apylinkes ir klausinėjau senučių, kaip jos tai darys. Po to mane išsiuntė į Seimą, ten įvyko pirmas interviu su žinomu žmogumi – Petru Gražuliu.
– Ar interviu su P.Gražuliu pavyko?
– Nepatikėsi, tačiau pradedančiam žurnalistui Petras – pats geriausias pašnekovas. Daug klausinėti jo nereikėjo. Kalbėjo raiškiai ir pats save papildė. Prisimenu, kad tuo metu jis buvo paskelbęs bado streiką ir nieko nevalgė. Kitas tylėtų, būtų nekalbus, o P.Gražulis pasirodė tarsi pradedančio žurnalisto svajonė.
– Tavo darbas susijęs su sunkiai besiverčiančiomis šeimomis, iš kurių internautai dažnai juokiasi. Ar nemanai, jog tokios laidos kaip „TV pagalba“ skatina patyčias ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp vyresnių žmonių?
– Kolegų reportažų nevertinsiu, tačiau savo siužeto niekada nesuregzčiau taip, kad vėliau būtų juokiamasi iš skurdžiose alkoholikų šeimose augančių vaikų. Aš asmeniškai tų vaizdelių, laidos nuotrupų nežiūriu ir manau, kad apie problemas kalbėti vienaip ar kitaip reikia. Kam? Kad žmonės iš miesto sužinotų, jog kaimuose vyrauja skurdas, baisybės, kad Vyriausybė atkreiptų dėmesį. Vaizdas ten tragiškas.
– Kalbi apie vaikus, o kaip suaugę žmonės? Juk alkoholizmas – tokia sunki liga...
– Alkoholizmas mūsų visuomenėje yra įsišaknijęs, manau, kad su juo susijusias problemas turėtų spręsti seniūnijos. Jei būčiau seniūnė, viską sutvarkyčiau taip, kad problemų aplink sumažėtų. Reikėtų apsvarstyti siūlymą panaikinti prekybos centruose akcijas, taikomas alkoholiui, kaimuose keisti tą bambalių kultūrą.
– Nepamirškime, kad tas laidas žiūri ne tik miestiečiai... Vieno kaimo gyventojams rūpi kito kaimo problemos. Yra tokių, kurie vien iš keršto troškimo kaimynui pakiš kiaulę, šiuo atveju televizijos kamerą. Ar ir tokius filmuojate?
– Taip. Žinau, kad jie vieni kitiems kerštauja, tačiau yra daugybė reportažų, kurie taip ir nepasiekia eterio, kadangi žmonės uždraudžia juos rodyti. Toji pusė, kuriai kerštaujama, gali atsisakyti būti filmuojama.
Pamatykite didžiulę nuotraukų galeriją ir skaitykite likusią interviu dalį portale mieste.lt