„Vaikai ir jaunimas – didžiausias mūsų nacijos turtas, mūsų pamaina. Tai tie, iš kurių mes pasiskolinome savo valstybę, šią Žemę ir pasididžiavimą savo tautiškumu – jiems visa tai ir grąžinsime“, – taip kalba G. Drukteinis.

Viešumoje dažnai savo griežtą nuomonę reiškiantis vyras prisijungė prie iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ ir pasidalijo savo idėja, kurios įgyvendinimas, anot jo, gali ateities Lietuvai suteikti šviesesnių spalvų.

Žlugusios pastangos

„Vaikams atiduodame visa, ką turime geriausio, ant jų net nebekeliame balso, sodiname į kalėjimą tuos, kurie kelia prieš vaikus ranką ir kantriai už savo pinigus uždažome vaikų tepliones ant renovuotų namų fasadų. – apie esamą vaikų auklėjimo situaciją kalba G. Drukteinis. – Ir žinome, kad vaikus vis reikia auklėti ir ugdyti, ir būtnai naujoviškais metodais, kad ateityje jie taptų išties gyvais įrodymais, jog visos mūsų aukos ir darbas nenuėjo perniek. Tačiau nuolat vis iškyla klausimas, kas tuo auklėjimu turi užsiimti?“

Giedrius Drukteinis
Jau seniai įrodyta, kad bet kuris pasaulio žmogus jaučiasi saugiai, kai yra apsuptas savo genties atstovų iš visų keturių pusių. Tada jam šilta, gera ir jauku. Tada jis jaučia savo bendraminčio ar bendraamžio petį, ir su jais jis gali atvirai pasidalinti savo mintimis, įžvalgomis ir jausmais.

Pasak pašnekovo, vaikų švietimu ir auklėjimu bando užsiimti ne viena institucija: mokykla, šeima, kariuomenė, bažnyčia, gatvė ir net Europos fondai. Tačiau Giedriaus verdiktas griežtas: „Visų jų pastangos žlugo. Nes tos pastangos buvo vangios ir tingios, motyvuojamos tik epizodinėmis finansinėms injekcijomis, kupinos madingų tendencijų ir kelis šimtus puslapių užimančių strategijų, profesionalių ginčų ir blaškymosi, ieškant tinkamo modelio“.

Giedrius Drukteinis

Idėja Lietuvai – visuotinė jaunimo organizacija

Giedrius tikina, kad per pastaruosius 30 metų Lietuvos jaunimui nebuvo sukurta tinkama terpė ugdytis. Anot jo, tam tinkamiausia priemonė – visuotinė jaunimo organizacija.

Ar tokia organizacija lietuviams neturės sąsajų su sovietiniu laikotarpiu? „Žinau žinau... Komjaunimas, pionieriai, hitlerjugendas, chunveibinai ir t.t. Uniformos ir vėliavos, tratantys būgnai ir griaudėjantys trimitai, tvarkingų ir vienodų vaikų paradai, nacionalistinės skanduotės ir degančios akys, laužai nakties padangėje ir rytinė mankšta, žygio dainos ir maudynės šaltame vandenyje, pagalba senoliams ir tautosakos rinkimas, vakarienė gryname ore ir draugystė su bendraamžiais – visas tas blogybes mes sunaikinome, sutrypėmė ir, tikėkimės, juos niekada neatgims“, – savo mintį tęsia G. Drukteinis.

„Tačiau jei tokia organizacija egzistuotų, ji būtų išties naudinga vienu aspektu: jau seniai įrodyta, kad bet kuris pasaulio žmogus jaučiasi saugiai, kai yra apsuptas savo genties atstovų iš visų keturių pusių. Tada jam šilta, gera ir jauku. Tada jis jaučia savo bendraminčio ar bendraamžio petį, ir su jais jis gali atvirai pasidalinti savo mintimis, įžvalgomis ir jausmais. Tai yra geriausias rikiuotės aspektas. Tai yra tai, ko lietuviukams trūksta, – įsitikinęs Giedrius. – O uniformos, atributai, bendros dainos ir vėliavos suvienija, mobilizuoja ir nubrėžia aiškią takoskyrą tarp „mūsų“ ir „jų“. O tokios takoskyros Lietuvos pedagogikoje trūksta jau beveik 20 metų.“

Giedrius Drukteinis
Sėkmingai įsteigta ir sukurta tokia organizacija būtų nuostabus įrodymas, kad mes, lietuviai išties sugebame kažką padaryti. Stadiono jau nebepastatysime, bet pasirodytų, kad kažką intelektualaus ir naudingo šalies bei nacijos ateičiai tikrai galime sukurti.

G. Drukteinis neperša jokio griežto pavadinimo šiai organizacijai, klubui, bendrijai ar sambūriui, tačiau turi kelis pasiūlymus: „Ąžuoliukai“, „Taurai“, „Liūtai“, „Vyčiai“ ar „Dievo kariai“. „Lietuvoje įmanoma sukurti pavadinimą, nežeidžiantį storulių, neįgaliųjų, gėjų, kitų rasių ir tikėjimų“, – tikina jis.

O kodėl netinka tiesiog skautų populiarinimas? „Nelietuviškas organizacijos pavadinimas – tai viena iš priežasčių, dėl ko Lietuvoje niekada neišpopuliarėjo skautų judėjimas“, – įsitikinęs Giedrius.

Etiketo žinovo nuomone, organizacijos tikslas – ugdyti jaunuolius, kurie nesiektų „pasididžiuoti naujais sportbačiais“, o siektų gyventi pagal principą „visi už vieną ir venas už visus“.

Galimos grėsmės

„Nesunku ir numanyti, kad pastangos sukurti bet kokią visuotinę jaunimo organizaciją, neišvengiamai patektų į lietuviškų marazmų liūną. Iš pradžių realybėn sugrąžintų viešųjų pirkimų konvulsijos. Teismams pasibaigus, jei dar liktų entuziazmo, tektų atlaikyti žiniasklaidos puolimą ir apžvalgininkų pašaipas bei patyčias, – svarsto Giedrius. – Šioms pasibaigus, prasidėtų uniformos ir simbolikos kūrimo etapas (vėl viešieji pirkimai). Po ilgo bylinėjimosi, būtų sukurta kažkas be galo klaikaus, nepatogaus ir šlykštaus – ko niekas nenorėtų nešioti. Galų gale, organizacijai pradėtų vadovauti pedofilai, prasidėtų skandalai, ir beliktų vaikams grįžti atgal į fotelius prie saugiųjų čipsų ir „iPadų“.“

Tačiau, net ir įvardijęs tuntą grėsmių, G. Drukteinis tiki, kad tokia organizacija – realus planas Lietuvai. „Sėkmingai įsteigta ir sukurta tokia organizacija būtų nuostabus įrodymas, kad mes, lietuviai išties sugebame kažką padaryti. Stadiono jau nebepastatysime, bet pasirodytų, kad kažką intelektualaus ir naudingo šalies bei nacijos ateičiai tikrai galime sukurti“, – įsitikinęs G. Drukteinis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)