aA
Iš Trakų kilęs Laurynas, kuris geriau žinomas tiesiog Maybacho vardu („Instagram“ – maybach420, „Facebook“ – Laurynas Maybach), šiuo metu yra vienas ryškiausių personažų internete. 27-erių vaikinas socialiniuose tinkluose išgarsėjo gana nestandartiniu būdu – pavojingais ir neretai sunkiai protu suvokiamais iššūkiais. Tiesa, kad ir kaip kartais nesuvokiamai atrodytų Lauryno vedamos tiesioginės transliacijos, kaip teigia pats 27-erių pašnekovas, jo realus gyvenimas – dar labiau neįtikėtinas.
Laurynas Maybach
© Asmeninio albumo nuotr.

Nors šis interviu gali atrodyti pats atviriausias, kokį tik yra davęs Laurynas, dalis jo teiginių atrodo ne tik šokiruojantys, bet ir sunkiai įtikėtini. Verta paminėti, kad socialinių tinklų garsenybė kalbėti telefonu nepanoro ir į klausimus atsakyti sutiko raštu, atsiųsdamas net 18 puslapių medžiagos. Dėl didelio informacijos kiekio, interviu buvo padalintas į dvi dalis – šioji skirta aptarti jo paauglystei, santykiams su šeima ir psichologinėms problemoms. Kitą dalį DELFI skaitytojai išvys jau netrukus.

– Laurynai, neįsižeisk, bet daugelis tave dabar žino kaip „tą keistuolį, kuris gali išgerti litrą aliejaus“ ar galintį padaryti kitus sunkiai protu suvokiamus iššūkius, papasakok, koks iš tikrųjų esi realiame gyvenime?

– Na, iš tikrųjų esu toks, kaip ir visi kiti žmonės – turiu savų pliusų ir minusų, pranašumų ir trūkumų. Esu kūrybingas, iškalbus, aktyvus, energingas, kai kuriose srityse – gabus, talentingas ir drąsus. Tačiau tuo pačiu esu ir traumuotas, kompleksuotas, nepasitikintis savimi, nes nuo mažų dienų yra tekę kentėti psichologinį smurtą artimoje aplinkoje. Būtent dėl to turiu krūvą psichologinių problemų, kurios mane persekioja visą gyvenimą. Kaip bebūtų, mano veikla man yra Dievo dovana, tikras išsigelbėjimas, nes vos tik pasijaučiu vienišas – galiu įjungti tiesioginę transliaciją ir mane stebės tūkstančiai žmonių, būsiu dėmesio centre, išklausytas ir įvertintas. Mano sekėjai man patars bet kokiu klausimu. Dabar savimi pasitikiu žymiai labiau, nebesijaučiu toks vienišas, nebeslegia dėmesio trūkumas ir vienatvė.

– Gal gali papasakoti apie savo vaikystę, paauglystę? Kuo domėjaisi? Ar mokykloje buvai populiarus, kompanijos siela? O gal kaip tik – buvai gana uždaras ir mieliau rinkaisi laiką leisti vienas?

– Nuo mažų dienų esu gatvės vaikas, beveik visą laiką praleidau kieme. Iš tėvų dėmesio susilaukdavau mažai, niekas manęs neauklėjo. Imdavau pavyzdį iš tėvų, nes tokia jau mūsų prigimtis, deja, ne visada tinkamą ir teigiamą. Pasirinkau lengviausią kelią, visai kaip ir mano mama – nieko nedaryti, niekur nesistengti ir būti kvaileliu.

Kai man buvo kokie 9-eri ar 11-ika metų, tėvas labai dažnai namuose išgėrinėdavo – tai irgi man padarė įtaką kai kuriais gyvenimo metais. Atrodė, kad alkoholis tikro vyro gyvenime yra priimtinas, natūralus ir net sveikintinas.

Žinoma, ėmiau pavyzdį ir iš draugų, bendraamžių. Buvo laikai, kai rūkiau ir gėriau dėl „kietumo“. Buvo daug draugų, o kadangi visas mūsų gyvenimas virė gatvėje, neapsiėjome be smurto, keiksmažodžių, nusižengimų, policijos, alkoholio ir cigarečių.

Buvo laikotarpis, kai domėjausi monetomis, istorija, geografija. Kažkada mokėjau visų valstybių sostines, vėliavas ir visas jas rasdavau žemėlapyje. Kadangi senelis buvo Antrojo pasaulinio karo veteranas, taip pat daug giminių ten žuvo, man buvo aktuali ir istorija. Išmanyti ir suvokti to laikotarpio svarbą man buvo pareiga. Į tiksliuosius mokslus nei tada, nei dabar negaliu žiūrėti – nieko įdomaus raides ir skaičiukus dėlioti. O istorija ir geografija – mokslai apie viską, o tuo pačiu ir apie mus visus.

Gyvenimas labiausiai pasikeitė tada, kai man buvo 11-ika ar 12-ika metų. Tada mama išvažiavo dirbti į Italiją, praradau net tą visiškai menką ryšį, kurį turėjau su ja. Netrukus, dėl šios priežasties, jausdamas dėmesio trūkumą, pradėjau išsidirbinėti mokykloje iš savęs ir kitų, suprastėjo pažymiai. Pradėjau elgtis taip, kad būčiau pastebėtas, tapčiau kažkam įdomus.

Tėvas nuo mažų dienų į galvą kišo, kad esu ne toks, kaip kiti, jog esu prastesnis, silpnesnis – net ne žmogus. Nuo tada iki dabar gyvenu tikrai kitokį gyvenimą, nei tie, kuriuos tėvai mylėjo ir rūpinosi jų ateitimi. „Dėka“ tėvo psichologinio smurto – gyvenu slegiamas psichologinių problemų. Neslėpsiu, yra tekę nuo viso to bėgti pasitelkiant legalias ir nelegalias psichoaktyvias medžiagas. Narkotikų griebiausi bėgdamas nuo kraupios realybės. Vieni vartoja dėl „kietumo“ ar prie kompanijos, ar iš neturėjimo ką veikti, bet yra tokių, kaip aš, kurie to ėmėsi ne iš gero gyvenimo. Kartą tėvas įkalė į galvą, kad man liko gyventi vos dveji metai, buvau paskendęs skolose ir, galima sakyti, be jokių pajamų, be jokios ateities. Buvau praradęs viltį, todėl tuomet vartojau beveik kasdien. Dabar, kai jau esu ne vienas, o mane seka šimtai tūkstančių lietuvių, bandau stotis ant kojų.

Turėjau labai daug draugų, tame tarpe ir labai gerų, artimų. Jau tada su jais mano talentas, gabumai buvo realizuojami, tačiau tik siauru mastu. Žmonėms patikdavo būti su manimi, nes buvau ir esu iškalbingas, moku prajuokinti. Man buvo gerai, nes nebuvau vienas ir niekam nereikalingas. Tiems draugams aš lieku skolingas visą gyvenimą. Jie pirmieji man parodė, ką iš tiesų reiškia nuoširdžiai rūpintis vienas kitu.

Taip pat esu lankęs karatė, futbolą, baseiną, bet neilgai. Mokykloje iki kokios 7-8 klasės buvau pilka pelytė, bet po to, kai mama išvažiavo į užsienį, pradėjau ieškoti dėmesio ir pripažinimo tarp draugų ir gatvėje – ėmiausi kraštutinumų, elgiausi kitaip, iššaukiančiai, o dažnai – ir netinkamai.

– Kaip tavo gyvenimas klostėsi po mokyklos? Ar įgijai aukštąjį išsilavinimą?

– Po mokyklos įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Žinoma, slegiamas savo kompleksų, psichologinių problemų, vienatvės ir dėmesio trūkumo – trečiame kurse pasiėmiau akademines atostogas, išvykau į Londoną ir nebegrįžau. Studijų laikais gyvenau su sese, nuosavame tėvų bute Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone. Su seserimi, galima sakyti, nebuvo jokio ryšio – ilgainiui ji į mane pradėjo žiūrėti kaip į konkurentą dėl tėvų palikimo ir net dėl to pačio buto, kuriame kartu gyvenome. Taigi, iš vienatvės ir dėmesio trūkumo, pradėjau svaigintis rūkydamas marihuaną.

Studijų laikais Vilniaus universitete esu skaitęs, kad tie vaikai, kurie neturėjo tinkamo ar reikiamo ryšio su savo tėvais, dažnai užauga traumuoti, kompleksuoti, savimi nepasitikintys, todėl tokiems žmonėms neretai stipriai padidėja rizika pradėti vartoti narkotines medžiagas. Aš ne tik, kad neturėjau to minimo ryšio, bet dar ir veiksmais bei žodžiais buvau traumuojamas. Dėl to manęs laukė neišvengiamos pasekmės, kurias jaučiu dar ir šiandien.

– Kuo užsiimi be veiklos internete, kitaip tariant, iš ko pragyveni? Kokius darbus esi dirbęs?

– Nors mokyklą esu baigęs, turbūt, geriausiai iš visos Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos savo 2010-ųjų metų laidos, vaikinų tarpe, o taip pat puikiai pasirodžiau Vilniaus universitete, kuomet mokydamasis anglų kalbos C1 lygiu turėjau 10/10 – neslėpkime teisybės, kad Lietuva yra maža šalis, dar neatsitiesusi po Sovietų Sąjungos, vargana ir nusivažiavusi. Būtent todėl iki savo veiklos 3 mėnesius esu dirbęs apsauginiu, beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose – salės darbuotoju, kasininku bei valymo brigadoje. Šiose darbovietėse ilgai neužsibūdavau. Tuo tarpu turtingų, pasiturinčių ir įtakingų tėvų vaikai, kurie valstybinius egzaminus, o jų vertinimo skalė yra nuo 1 iki 100 proc., išlaikė 6 proc. arba 8 proc. rezultatu, jau po mokyklos įsitaisė geruose darbuose pas artimuosius, gimines ir važinėjo su naujais automobiliais.

Londone esu mėnesį dirbęs viename rusų oligarcho Arkadijaus Novikovo restorane, apie 5 mėnesius esu dirbęs „Tesco“ sandėlyje. Dėl didelio darbo krūvio man tai primena savotišką kariuomenę – sustiprėjau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kai išėjau iš šio darbo, ant mano kojų ir sėdmenų išryškėjo raumenys, atrodžiau idealiai.

Dabar oficialiai vykdau individualią veiklą, moku mokesčius. Veikla vadinasi – video kūrimas ir reklama. Mane seka virš dešimtadalio milijono lietuvių visame pasaulyje, mano nuomone, tai reiškia daug. Mano „Instagram“ paskyros istorijas peržiūri 28 000-34 000 žmonių.

Kadangi apie 6 mėnesius abejotinomis aplinkybėmis esu gulėjęs psichiatrijos ligoninėje, kur man, nė žodžiu apie tai neužsiminus, buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, buvau pripažintas neįgaliu ir šiandien jau treti metai, kuomet gaunu valstybinę pašalpą.

– Retkarčiais savo įrašuose mini mamą, kokie tavo santykiai su ja? Ar ji neprieštarauja dėl tavo veiklos internete? Gal gali šiek tiek daugiau apie ją papasakoti, kokia ji?

– Su mama bendrauju tik iš reikalo – kai ko nors reikia man arba jai. Ji negerbia nei savęs, nei manęs, todėl tokių žmonių aš net akyse nenoriu matyti. Sužinojusi apie mano veiklą, ji iš pradžių prieštaravo, grasino psichiatrine, tačiau tai man yra Dievo dovana ir niekas manęs nesustabdys – tuo labiau, kad aš nepažeidžiu jokių įstatymų.

Mano mamos gyvenime yra buvusi tragedija, po kurios jos pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, todėl ji irgi turi rimtų psichologinių problemų. Blogiausia tai, kad žmogus pradėjo save realizuoti, kaip kvailelę. Šis žmogus tikrai primityvus, su minimaliomis pajamomis ir be jokių pasiekimų gyvenime. Ne kartą mama yra parodžiusi, kad man linki baisių dalykų, nes jai kainuoja mane išlaikyti, todėl apsunkinu jai gyvenimą. Gyvenu kartu su ja, ji – tvarkinga, neturi jokių žalingų įpročių. Sesuo gyvena bute Vilniuje, o šiame bute, kuris po močiutės mirties turėjo atitekti man – gyvena tėvai, o aš turiu atskirą kambarį. Yra buvę atvejų, kai tėvai manimi norėjo atsikratyti, kad nereikėtų manęs išlaikyti. Ačiū Dievui, jiems neišdegė. Dabar esu žinomas žmogus, socialinių tinklų žvaigždė, todėl dabar nužmogėję tėvai ir korumpuotas, nusivažiavęs valstybės aparatas manęs taip lengvai nesuvalgys, nes aš jau seniai ne vienas ir jau niekada vienas nebeliksiu.

– Tikiu, kad daugeliui būtų taip pat įdomu šiek tiek daugiau sužinoti apie tavo tėtį. Kaip suprantu, tavo ir jo santykiai yra įtempti? Kada paskutinį kartą bendravote? Kodėl nesi linkęs apie jį atvirauti? Gal tai žmogus, apie kurį kalbėti nėra lengva?

– Tėvo tėvas – mano senelis, kuris buvo karo veteranas, po Antrojo pasaulinio 45-erius metus kiekvieną dieną gėrė alkoholį. Negana to, artimoje aplinkoje pastoviai būdavo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas prieš mano tėvą, jo brolį, jų mamą – mano močiutę. Kieme vos ne kiekvieną dieną stovėdavo policija, greitoji, bet niekas nieko negalėdavo mano seneliui padaryti, nes jis buvo „Karo veteranas!“. Todėl mano tėvas neužaugo visiškai normalus žmogus – jis irgi traumuotas, kompleksuotas, savimi nepasitikintis. Ar normalus žmogus sakytų savo sūnui, kad sūnus jam gadina gyvenimą? Nemanau. Ar normalus žmogus sakytų savo 23-ęjų metų sūnui, kad jam liko gyventi dveji metai daugiausia? Nemanau. Be to, kai pirmą kartą su tėvų žinia atsidūriau psichiatrinėje ir galimai neteisėtai buvau apkaltintas kliedesiais – tėvas neslėpė džiaugsmo, buvo patenkintas, jautėsi nugalėtoju.

Nuo 2014-ųjų metų visiškai nebendrauju ir jokio ryšio nebepalaikau su savo tėvu. 2014-ųjų metų spalio 2-ąją jis man tiesiai šviesiai ir labai įtikinančiai pasakė, kad man liko gyventi maksimaliai dveji metai. Nuo to laiko mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, nuo 2016-ųjų metų gyvenu taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė ir viskas jau šiame žiauriame, laukiniame gyvenime yra prarasta. Tėvas tikrai mane labai sužlugdė ir traumavo – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. 2015-aisiais metais buvau netgi prisiėmęs kreditų – galvojau, kad viskas prarasta, tad kokio velnio man mirti su idealia kredito istorija?

Tie įkalti tėvo žodžiai, kad man liko gyventi vos dveji metai, man trukdo gyventi, svajoti, planuoti, studijuoti, siekti kažko gyvenime. Mielu noru baigčiau istorijos studijas Vilniaus universitete – jau vien dėl prestižo! Tačiau kokia prasmė, kai gyventi liko tiek nedaug? Kokia prasmė paskutines gyvenimo dienas praleisti universitete dėl ateities, kurios seniai nebėra?

Pamenu kažkada buvom trise – aš, mama ir tėvas sename name „Trakų Šanchajuje“. Tėvai sėdėjo prie baro tipo stalo, o aš sakiau, kad išeinu. Nepamenu kodėl, bet iš tikrųjų neišėjau, o tik uždariau verandos duris ir, tėvams negirdint, atsisėdau ant minkštos sofos. Tėvai galvojo, kad aš išėjau, nes durys užsidarė ir daugiau jokių garsų nebekilo. Tada girdėjau, kaip pokalbio tarp jų metu tėvas pasakė: „Greičiau jis mirtų nuo tų narkotikų“. Supraskite, jeigu žmogus degraduoja vartodamas narkotikus, reiškiasi jis jų griebiasi kamuojamas problemų ir bėdų, o ne iš laimės ar pramogos.

Tėvų nepasirinksi, todėl visiems visada sakau, kad gyvenimas šiandieninėje mūsų civilizacijoje yra vis dar žiaurus ir laukinis. Ir pats tokioje situacijoje atsidūręs, stebiuosi, kodėl dauginimosi niekas nekontroliuoja ir bet kokie žvėrys gali daugintis tada, kada nori, kaip nori ir kur nori. Apskritai šeimoje pavyzdį turėjau ne kokį – tėvas gėrė, mama visiems save pristatė kaip nieko vertą ir nieko nesugebančią kvailelę, o sesuo mane laikė konkurentu tam, kad visas palikimas liktų jai. Man atrodo, jau geriau išvis neturėti artimųjų, nei turėti tokius, kurie tave traumuoja ir žlugdo tiek fiziškai, tiek psichologiškai bei nori, kad tu mirtum arba supūtum nelaisvėje.

– Papasakok apie savo seserį. Kodėl tavo santykiai su ja taip pat, regis, nekokie?

– Su ja irgi nebendrauju nuo kokių 2014-ųjų metų. Sesuo ne kartą yra parodžiusi, kad yra mano tėvų pusėje ir tikrai nieko gero man nelinki. Mano šeima turi tris nekilnojamojo turto objektus: 2-jų kambarių butą „Trakų Šanchajuje“, kur dabar gyvena tėvo brolis, 2-jų kambarių butą, kur gyvenu aš su tėvais ir 2-jų kambarių butą Fabijoniškių mikrorajone, Vilniuje, kur gyvena sesė. Taigi, ji milijonus kartų būtų laimingesnė, jeigu viskas atitektų jai ir nereiktų su manimi niekuo dalintis. Tuo pačiu tai yra žmogus, kuris negerbia nei manęs, nei savęs, todėl, kaip ir mamos atveju, paminėsiu, kad tokių žmonių aš net akyse matyti nenoriu, o ką jau kalbėti apie kažkokius santykius ir bendravimą. Mano sesuo – primityvus ir godus, tačiau skurdus padarėlis. Ji labai akivaizdžiai pataikauja tėvams, galimai dėl to, kad nori viso palikimo – trijų nekilnojamojo turto objektų.

– Ne kartą esi viešai prabilęs, kad turi psichologinių problemų, dėl to sieki žmonių dėmesio. Kaip jau minėjai, teko apsilankyti ir psichiatrinėje, kas nutiko? Ar specialistų pagalba kiek nors padėjo?

– Na, deja, tikrai turiu psichologinių problemų. Nors mano veikla yra Dievo dovana ir labai palengvina mano gyvenimą, suteikia jam labai daug džiaugsmo – vis tiek tai nedingsta. Neslėpsiu, labai save nuvertinu, nepasitikiu savimi. Manau, kad mano veikla man labai padeda, galima sakyti, išgelbėjo mano gyvybę, nes ilgai nuo savo bėdų bėgau, pasinerdamas į kitą, kvaišalų pasaulį.

Labiausiai mane kamuojanti, tėvo „dovanota“ trauma yra ta, kad man neva liko gyventi daugiausiai dveji metai. Dabar, kai jau nuo tos mūsų pokalbio praėjo 4-eri metai, po truputį stojuosi ant kojų, bet vis tiek sunku, labai sunku! Kasdien atrodo, kad kita diena – paskutinė. Kiekvieną vasarą sakau, kad ši – jau paskutinė, kitos jau nebebus. Tą patį jaučiu su didžiosiomis metų šventėmis, gimtadieniu.

Į psichologus pagalbos dar nesikreipiau, man atrodo, kad jau niekas nebepadės ir jau viskas prarasta. Faktas kaip blynas, kad jeigu eiti, tai eiti reikia pas privatų psichologą, kur apie tai žinosiu tik aš ir jis, nes valstybinių gydymo įstaigų medikai tam tikra prasme, mano akimis, yra kaip viena didelė gauja, nusikalstamas susivienijimas, siekiantis prisidurti kuo daugiau pinigų prisidurti prie, jų akimis, varganų atlyginimų.

Buvo toks atvejis, kai mama sako: „Važiuojam, pasikonsultuosim į privačią psichiatrijos ligoninę. Pažadu niekas tavęs neguldys ir neuždarys“. Nuvažiavome. Iškart pajutau neigiamą ir šališką atmosferą. Prasidėjus konsultacijai, pamačiau, kad čia visiškai nieko gero nebus, jog niekam net neįdomu, ką aš sakau, todėl pasakiau, kad išeinu iš čia. Bet išėjus iš kabineto, pamačiau greitosios pagalbos automobilį. Privačios psichiatrijos ligoninės sanitaras, man vos tik pabandžius žengti pro duris į lauką, kaipmat mane nustumdavo nuo durų ir neleisdavo išeiti iš ligoninės. O mama, prie mano akių, pradėjo prašyti greitosios pagalbos medikės, kad mane išvežtų į psichiatrijos ligoninę. Netrukus buvau išvežtas į vieną psichiatrijos ligoninę. Buvau priverstinai hospitalizuotas. Tam, kad būčiau išleistas iš ten greičiau, pasirašiau dokumentus, jog ten guluosi savo noru. Ligoninėje praleidau 35 dienas – tai buvo tas kartas, kuomet man buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija.

Sudėjus visą bendrą laikotarpį, per kurį man teko praleisti tokio pobūdžio vietose, išeitų beveik pusė metų. Pirmą kartą psichiatrijos ligoninėje praleidau 52 dienas, antrą kartą – 35 dienas, o trečią – 3 mėnesius.

Neslėpsiu, kai patekau ten pirmą kartą, vartojau daug alkoholio, narkotikų, rūkiau. Pamenu, atlikus narkotikų testą psichiatrinėje, gydytojas tarė: „Laurynai, tu pilnas amfetamino!“. Per porą savaičių jaučiausi visiškai pilnai atsigavęs ir, regis, buvau pasirengęs išeiti, tačiau ten išbuvau beveik mėnesį.

Antrą kartą gydžiausi privačioje psichiatrijos ligoninėje, su tėvų žinia.

Trečią kartą pakliuvau, vėlgi, dėl narkotikų, dėl kurių man neatlaikė psichika, pradėjau drebėti, prasidėjo haliucinacijos. Galvojau viskas – dabar jau tikra prisižaidžiau, dabar jau man viskas. Tikrai labai išsigandau, todėl sutikau ten važiuoti. Tačiau primenu, kad kvaišalų griebiausi ne iš gero gyvenimo. Kaip bebūtų, stebimoje palatoje užmigau, o atsikėlęs ryte jau buvau savame prote.

Nepaisant to, tik papuolęs į valstybės rankas pamačiau, kokia ji skurdi, neteisinga ir netgi galimai korumpuota. Paprastas civilis bus suėstas labai greitai, be jokio gailesčio. Manau, geriausia būtų visiems vienytis ir pradėti viską Lietuvoje keisti iš pagrindų arba tiesiog pabėgti – emigruoti.

Kita Lauryno interviu dalis – jau netrukus DELFI portale. Kitame straipsnyje socialinių tinklų įžymybė prabils apie didžiausiu išsigelbėjimu tapusią veiklą, sekėjus, moteris ir ateities planus.

Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC)8 5 213 7274info@rplc.lt
RPLC Vilniaus filialas8(52)137808vilnius@rplc.lt
RPLC Kauno filialas8(37)333255kaunas@rplc.lt
RPLC Klaipėdos filialas8(46)415025klaipeda@rplc.lt
RPLC Šiaulių filialas8(41)522488siauliai@rplc.lt
RPLC Panevėžio filialas8(45)582673panevezys@rplc.lt
Anoniminių alkoholikų draugija+370 685 05191/info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė+370 698 73005infopnb.lt
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisEl. adresasDarbo laikas
„Pagalbos moterims linija“8 800 66366pagalba@moteriai.ltkasdien visą parą
„Vilties linija“116 123vilties.linija@gmail.comkasdien visą parą
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
SavivaldybėOrganizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Akmenės r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Alytaus m.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Alytaus r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Anykščių r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
BirštonoAsociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Biržų r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
DruskininkųAlytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
ElektrėnųMoterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ignalinos r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Jonavos r.Moters pagalba moteriaibut8 618 40044vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
KalvarijosMarijampolės apskrities moters veikos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Kazlų RūdosMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kelmės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
MarijampolėsMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Mažeikių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Molėtų r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
PagėgiųKoordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Panevėžio m.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Prienų r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 657 87475info@kriziucentras.eu
RietavoTelšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Skuodo r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r.Moterų informacijos centras8 650 95216 8 5 2629003spc@lygus.lt
Šiaulių m.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šilalės r.Koordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Švenčionių r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Tauragės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Trakų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ukmergės r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras8 5 2616380vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Visagino r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Vilniaus m.Vyrų krizių ir informacijos centras8 662 26770
info@vyrukrizes.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno m.Kauno apskrities vyrų krizių centras8 636 81621
info@vyrukrc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Utenos r.Utenos apskrities vyrų krizių centras8 622 62891
utenosvyruvkc@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Marijampolės r.Marijampolės apskrities vyrų krizių centras8 633 55007
marvkc3@gmail.com
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Rolandui Alijevui baudžiamojoje byloje pasiūlyta bausmė, jis prašo išteisinti (37)

Kauno apylinkės teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje buvęs krepšininkas Rolandas...

Ingos Stumbrienės dukra žengia į viešumą, mama ėmėsi saugumo priemonių: visa tai turi savo kainą

Verslininkės Ingos Stumbrienės dukra pastaruoju metu vis dažniau matoma įvairiuose renginiuose,...

Po tragedijos šeimoje Vygaudas Ušackas pasidalijo jautria žinute: taip sudėliojo likimas (100)

Spalio 9-ąją buvo pranešta, kad automobiliui atsitrenkus į medį žuvo žinomo buvusio diplomato...

Atradusios naują aistrą žinomos moterys atsikratė papildomų kilogramų: vardan šokių tenka pamiršti ir miegą (193)

Ne paslaptis, kad moterims figūros linijos visada buvo svarbios, tačiau kur kas svarbiau gera...

Top naujienos

Valinskas: Pranckiečio atstatydinimas gali būti tik žingsnis tam, kad Karbauskis iš frakcijos lyderio staiga taptų niekuo

„Ir socialdarbiečiai, ir konservatoriai, ir visi kiti – jei tik matys progą, kad gali Karbauskį...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (158)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

Po garsiausias Balkanų šalies vietas keliavę lietuviai patarė, kur nevykti silpnesnių nervų žmonėms (8)

Prieš kelionę į Bosniją kažkur skaičiau, kad nepaisant šalies gamtos grožio, įdomiausias jos...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (114)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

„Partizan“ strategas piktai reagavo į klausimą apie Landale'ą: nematau prasmės apie jį kalbėti

Belgrado „Partizan“ į Vilnių atvyko su buvusiu vietos publikos numylėtiniu Artiomu...

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas (4)

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Žinomas verslininkas Liudvikas Andriulis prabilo apie vaikystėje patirtus sunkumus (43)

Verslininkas Liudvikas Andriulis prieš keletą metų tapo itin žinomas dėl savo aštrių...

Ingrida Martinkėnaitė: kaip neprarasti motyvacijos

Prisižadėjote sau per šiuos metus nubėgti gausybę kilometrų, numesti tuos likusius penkis...

„Džokerį“ pažiūrėjęs Majauskas siūlo pensijas didinti 30 eurų (92)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas teigia neabejojantis, kad automobilių...

Naktiniame bare apsvaiginta mergina kreipėsi į kaunietes: būkite atsargios (3)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie neseniai viename Kauno naktiniame...