„Vaikus auklėjame taip, kaip geriausiai galime. Nėra jokios „tėvystės mokyklos“, kurią praėjęs žinotum, kaip elgtis visose situacijose, taip pat ir vaikai labai individualūs, todėl tikiu, kad kiekvieni tėvai stengiasi surasti savo būdą, kaip rasti priėjimą auklėjimui prie savo atžalų. Augindami savo vaikus stengiamės kurti artimą ryšį, taip pat viena svarbiausių vertybių mūsų šemoje yra atvirumas, netgi turime savą taisyklę: jei sakai tiesą, nepateksi į bėdą“, – pasakoja E. Jennings.
„Mano tėvai visuomet buvo labai mylintys ir dėmesingi, nors tuo pat metu išlikdavo griežti. Aš manau, jog gerai išlaikyti balansą, nes tai padeda vaikams jausti pagarbą savo tėvams. Vaikams reikia disciplinos, bet tai tikrai nereiškia, kad reikia juos barti, su vaikais reikia kuo daugiau bendrauti, tuomet bus lengviau juos suprasti. Su tėvais praleisdavau labai daug laiko užmiestyje, kalnuose, su tėčiu eidavome į mišką arba žvejoti, mamai pagelbėdavau sode. Manau, jog nemažai taikomų auklėjimo principų esu perėmusi iš savo tėvų, tikiu, kad gebėjimas būti dėmesingu perduodamas iš kartos į kartą, tačiau tuo pačiu taip pat tikiu, jog tie, kurių tėvai nebuvo dėmesingi, gali priimti sąmoningą sprendimą ir savo vaikus auklėti kitaip“, – mintimis dalinosi dainininkė.
Paklausta, kokiu būdu su vaikais E. Jennings kuria artimą ryšį, ji teigia, jog stengiasi su jais praleisti kuo daugiau laiko. „Mes visi šiais laikais esame labai užsiėmę, skubame, verčiamės per galvą dėl darbų, bet tikiu, kad visada galima rasti laiko tam, kas svarbu. Čia taip pat labai svarbu kalbėti ne apie laiko, praleidžiamo su vaikais, kiekybę, bet ir kokybę. Kai esu su savo vaikais, stengiuosi su jais būti iš tikrųjų – visomis mintimis, o ne pusiau su vaikais, pusiau su kokiais nors rūpesčiais“, – tikina E. Jennings.
Ji priduria, jog kartu su J. Didžiuliu stengiasi vaikus įtraukti į bendrą veiklą. „Visi mėgstame kartu keliauti. Nuostabu stebėti, kaip kelionės į Kolumbiją praturtina Praną ir Antaną. Vaikai dažnai kartu vyksta į mūsų koncertus bei renginius ir labai mėgsta padėti mums pasirūpinti scenine įranga. Jiems patinka leisti laiką namų studijoje sukiojantis aplink mus, kartu žaidžiant miške, ilgai vaikščiojant užmiestyje, o atėjus pavasariui, visa šeima vėl sėsime ant dviračių“, – pasakojo dviejų vaikų mama.
Paklausta, kaip dažnai apkabina savo vaikus, E. Jennings teigė, jog jų šeimoje natūralu nuolat apsikabinti, net be jokios progos. „Apkabinus sūnus užplūsta pačios geriausios emocijos, neįmanoma su niekuo palyginti. Apkabindami vaikai taip pat gali išreikšti save, savo jausmus. Atrodytų, kad apkabinimas yra visiškai paprastas veiksmas, bet jis padeda vaikams suvokti, kad visuomet būsi šalia ir jį mylėsi, kas benutiktų, o tai kuria jiems saugumo jausmą, leidžiantį atsipalaiduoti ir gerai jaustis. Apkabinimų svarbą dar labiau pradėjau vertinti, kai susipažinau su tyrimais, kurie teigia, jog vaikai, kuriuos dažnai apkabina vaikystėje, lengviau įveikia stresines situacijas ir labiau pasitiki savimi. Apkabinimai be abejonės suartina tėvus ir vaikus, jie pagerina ne tik tarpusavio ryšį, lengviau bendrauti tampa ir su aplinkiniais. Vaikus apkabinu itin dažnai, bet pažadu sau ir vaikams tai daryti dar dažniau – nuoširdžių apkabinimų nebus per daug“, – teigia E. Jennings.
Įvairių sričių gydytojai skaičiuoja, kad vaikui reikia bent 30 apkabinimų per savaitę, o kad vaikas augtų fiziškai ir emociškai sveikas – 60–80 apkabinimų per savaitę. Socialinis-edukacinis projektas „100 apkabinimų“ skatina skirti 100 apkabinimų per savaitę, kad vaikai augtų ne tik sveikesni, bet ir laimingi.
Projekto „100 apkabinimų“ tikslas – skatinti tėvus stiprinti emocinį tarpusavio ryšį, žengiant paprastus žingsnelius – dažniau apkabinant savo vaikus.
