Atvykus susitikti Andriaus namuose Klaipėdoje, atlikėjas ankstyvą darbo dienos rytą mus pasitiko su šypsena: „dabar gyvenu ne pagal grafiką. Daug kuriu. Labai gera žinoti, kad galiu skirti laiko ir šeimai, ir dirbti darbą, kuris teikia tik malonumą“, – spausdamas ranką sako jis.
Vienas pirmųjų jo ir atlikėjo Arvydo Martinėno-Vudžio kūrinių – daina, kurią šeštadienį Andrius ir pristato DELFI. Kaip sako pats atlikėjas, po ilgos pertraukos sukurta daina „Dovanosiu“ yra apie tikrą lietuvišką meilę. Sugrįžti jam norėjosi su energingu ritmu, o ne lyriška melodija.
„Dar prieš lūžio tašką Vudžiui sakiau, kad reikia kurti ir tam atėjo laikas. Pradėjome rašyti žodžius, melodiją ir štai kas pavyko. Mudviems dirbti kartu sekėsi visada“, – kalbėjo 31-erių atlikėjas.
Jis sakė, kad reikšmingų pokyčių jo muzikoje ieškoti nereikėtų ir nuo mylimos publikos jis niekur bėgti neketina, tačiau ir tokio, koks jis buvo projekte „Kelias į žvaigždes“ nematysime.
Šviečiant saulei ir ramiai ošiant Andriaus namus nuo jūros skiriančiam miškui, nutarėme eiti pasivaikščioti į vietas, kuriose šeima praleidžia daug laiko. Mums besikalbant šalia bėgiojo ir mergaitės, o vyresnėlė atidžiai prižiūrėjo mažylę Andrėją.
„Jei atvirai, mano stiliumi niekada ir nebuvo dainos „Mes vyrai“, „O kam sava“. Buvau baltas lapas, todėl ant manęs piešė kaip norėjo ir man viskas tiko. Kaip bebūtų, tas mano paprastumas... Buvau paprastas žmogeliukas iš mažo miestelio ir pats iki galo nesupratau, kur pakliuvau.
Darbas man niekada nebuvo svetimas ir esu iš paprastos aplinkos. Mano mama yra pradinių klasių mokytoja, tėtis ugniagesys ir šiek tiek žemės turėjo. Paprastumas ir tie darbai turbūt padėjo formuoti mano įvaizdį ir kūrė jį tokį, koks turbūt prodiuseriams atrodžiau“, – žvelgdamas į tolumoje .
Tačiau ir apsimesti tuo, kuo nėra, jis niekada nebandė. Kaip šiandien pats sako, visa tai tebuvo savęs paieškos ir ne toks brandus aštuoniolikmečio elgesys. „Natūralu, kad prodiuseriai į visa tai žiūri kitaip. Man viskas buvo nauja ir dar nežinojau, kas yra svetima, koks noriu būti.
Lyg 2005-aisiais atėjau Į „Kelias į žvaigždes“ ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Visko buvo per daug ir net akimirką kai laimėjau šou, nesupratau, kas įvyko. Šiandien galiu atvirai prisipažinti apie tai. Vėliau sekė modernesnių, kitokių ritmų paieškos su Raigardu Tautkumi, bet nesu vunderkindas muzikoje ar beprotiško vokalo savininkas. Man tai tiesiog yra meilė, džiaugsmas ir hobis kartu. Užsidarydamas įrašų studijoje net nejaučiu, kad dirbu“.
Pradėjus blėsti šou sukeltoms emocijoms, 2007-aisiais į Andriaus gyvenimą atėjo ir neramumų metas. Įkūręs statybų įmonę jis tarsi nutolo nuo šou pasaulio ir gyveno gana uždarą gyvenimą. Tuomet darbas biure nustatytu laiku, stabilumas ir bėgimas nuo kūrybos jam atrodė tarsi išsigelbėjimas ir siekiamybė. Jis jau išbandė ir sporto klubo bei projektų vadovo pareigas, televizijos laidos vedėjo kėdę ir net tarnavo kariuomenėje savanoriu. Tačiau tai, ko jis taip siekė, galiausiai atlikėjo vos nepražudė. Žlugęs verslas ir skolos, teismai, nemalonumai dėl vairavimo išgėrus... Andrius atvirai pripažįsta, kad tai, ko jis taip siekė, galiausiai atlikėjo vos nepražudė.
„Galva buvo prikimšta įvairių dalykų. Buvo visko: ir alkoholio, ir depresijos, ir nenoro ką nors daryti. Galbūt esu labai užgrūdintas ir tokiems dalykams nepasidaviau. Šeima, o ne pinigai, buvo svarbiausia, nors nuo savęs tikrai bėgau. Visko buvo labai daug ir mane tai žiauriai palaužė. Negrįžtamai. Mintyse galvojau, ar aš dar normalus žmogus. Man tikrai buvo depresija. Dabar matau, kad tai buvo prarastas mano laikas ir nebeturiu teisės toliau jį švaistyti. Gėriau ir nors dariau tai neakivaizdžiai, slėpiau šį faktą net pats nuo savęs. Lietuvoje gėda kalbėti apie tai ir retas supranta, kokia rimta tai problema, todėl problemų iškyla tik daugiau.
Vaida (atlikėjo žmona) visada man buvo užuovėja ir atrama. Net ir kai buvo ypač sunku, ji visada rasdavo tinkamą žodį, mokėjo palaikyti. Neįsivaizduoju, iš kur tiek stiprybės joje“, – pasakojo Andrius.
Tik žmonos palaikomas jis rado jėgų vėl atsistoti ant kojų ir pripažinti sau, kad jo gyvenime vis dėlto yra reikalinga scena. „Dabar esu tikrai tas pats vaikinas su gitara, kaip ir tuomet, kai buvau aštuoniolikos. Tik gal su kiek storesne oda ir patirtimi. Aš toks pat paprastas ir norintis pasidalinti savo kūryba. Vis dažniau pagalvoju ir apie sukauptą patirtį, kuri tikrai nuguls mano muzikoje jau artimiausiu metu. Turiu tiek visko pasakyti ir tiek dainų sudainuoti“.
Šiandien Andrius juokiasi, kad net ir nuvykęs į degalinę prisipildyti degalų bako iš operatoriaus ir aplinkinių žmonių išgirsdavo vieną klausimą ir prašymą sugrįžti. Tačiau ir sugrįžimui, A. Rimiškis ilgai ir atsakingai ruošėsi, keitė gyvenimo būdą. Dabar jis daug laiko skiria sportui, domisi sveika mityba ir daugiau savo laisvalaikio praleidžia su žmona ir dviem dukrelėmis: vyresnėle Lėja ir dvejų pagranduke Andrėja.
Mums su Andriumi besikalbant Vaida žaidė su dukrelėmis ir tik vėliau prisijungė prie pokalbio. Ji tarsi nujautė, kad jos mylimasis prasitars apie sudėtingą judviejų šeimai laikotarpį. „Galbūt aš turiu tokį charakterį ir visada tikiu, kad visada bus gerai, kad ir kas benutiktų. Visada tikėjau juo ir tuo, kad viskas bus gerai. Kai tu tiki, žmogus visada pats patiki, kad gali. Žinojau, ką jis sugeba. Tik pats buvo praradęs tą pasitikėjimą, norą. Su šeima po truputį jį klibinom. Ir visi tie dalykai, kurie nutiko tada, tik atneš patirtį ir kuo daugiau visko nutiks, tik labiau užsigrūdins“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pastebi ir didelius pokyčius tiek šeimoje, tiek pačioje Andriaus asmenybėje. Nesikeičia tik savybės, už kurias ji jį pamilo dar tuomet kai būdama profesionali šokėja sutiko jį televizijoje. „Pastebėjau jį projekto užkulisiuose vis brazdinant kažką su gitara. Man patiko ta paslaptis ir tai, kad kažkas buvo nutylėta. Man norėjosi jį pakalbėti, pabendrauti, išspręsti jo paslaptį“, – šypsosi Vaida.
Ji svarsto, kad jau 14 metų gyvenimo keliu drauge jie eina ir dėl panašių šeimų bei vertybių. „Abu esame kilę iš didesnių ir tvirtų šeimų, galbūt tai gyvenime ir užgrūdino. Gal paprastumas ir vyriškumas užkabino. Jis yra išlaikytas, ramus ir bet kur nelenda. Jis visada yra savo vietoje. Nėra pasipūtimo.
Iki pat šiol minu jo paslaptį. Ir jam dar neseniai sakiau, kaip man patinka tai, kad jis yra toks ramus ir niekada neatrodo, kad jaudinasi, nors visada išgyvena. Iš tiesų kartu esame 14 metų. Vis dar atrandu tiek naujo, įdomaus jame. Mes kas vakarą geriame arbatą ir užmigus vaikams vis pasikalbame. Per dieną bėgame, skubame, rūpinamės vaikais, todėl vakarai – tik mudviejų. Manau, kad ši mūsų tradicija, pakalbėti ir pabūti kartu, labai padėjo ir Andriui sunkiuoju laikotarpiu“.
Tiesa, stebėdama laimingą ir į kūrybą panirusį vyrą, kol kas nedrąsiai bet savo kūrybą išbando ir pati Vaida. Puošdama dukreles moteris jau pradeda kurti kostiumą Andriui, o ateityje planuoja ir vaikiškų drabužėlių verslą. Na, o jos pasiūtais drabužiais papuošta šeima negaili komplimentų.
