Aktyvistė
Viena laidos "Duokim garo!" vedėjų Loreta Mukaitė kartais pastebi, kad ją žmonės gatvėje atpažįsta. "Pajuntu smalsius žvilgsnius. Tačiau tai manęs nė kiek netrikdo, esu per daug užsiėmusi, kad kreipčiau dėmesį. O jei kas užkalbina, būna malonu, nes tai dažniausiai kalbina žmonės, kuriems rūpi liaudiška muzika. Apie tai ir šnekamės", - sakė Lietuvių liaudies kultūros centre dirbanti etnomuzikologė.
Loreta prisiminė, kad nuo mokyklos suolo mėgo visur dalyvauti. "Buvau aktyvistė: ir krepšinį žaidžiau, ir pantomimos grupę, ir muzikos mokyklą Palangoje lankiau, ir deklamavau, ir vaidinau. Visad rasdavau ką veikti. Labiausiai mėgdavau dainuoti ir šokti. Net pramoginių šokių ragavau", prisimena ji.
Artistė
Neseniai Loreta filmavosi Lietuvos kino studijos kuriamo filmo apie partizaną Daumantą liaudiškame epizode (kaip ir kitos folkloristės merginos vakaruškose kadrilį šoko su išeinančiais į miškus kariškiais).
Gražiajai lietuvaitei teko vaidinti ir Lietuvoje filmuotame amerikiečių seriale "Robino Hudo nuotykiai". "Gatvėje priėjo moteris, kuri rinko žmones masinėms scenoms, ir pasiūlė padirbėti, - prisimena Loreta. - Buvo labai įdomu. Vaidinau vieną iš dvylikos amazonių. Savaitę filmavomės, paskui iš to buvo padaryta viena serija apie amazones. Gaila, bet pati tos serijos nemačiau, nežinau, kaip atrodžiau".
Prieš vaidinimą amazonės buvo išmokytos valdyti kardus. Pasak Loretos, jais mojuoti nebuvo sunku, nes kardai netikri ir visai nesunkūs.
Folkloristė
Pati Loreta mano, kad dar kūdikystėje išgirsta mamos dainuojama lopšinė ją pastūmėjo prie liaudies muzikos. Tačiau galutinai prie jos prilipo folkloriniame ansamblyje "Mėguva".
Vienuoliktoje klasėje "Dainų dainelėje" atlikusi liaudies dainą tapo konkurso laureate. Po to palangiškė atvyko į Vilnių, Muzikos akademijoje studijavo muzikologiją.
Loreta labai džiaugiasi, kad jos tiesioginis darbas siejasi su televizija, kad per laidą ji gali didesnei auditorijai pasakyti nuostabių dalykų apie folklorą. "Liaudies muzika - didelis gražus stebuklas, norisi, kad jį atrastų kuo daugiau žmonių", - sakė Loreta.
Su folkloro ansambliu "Ratilio" yra išvažinėjusi ne tik Lietuvą, bet ir daugelį Europos šalių. "Žavėjausi vokiečiais: kai kurių miestų gyventojai per šventes į gatves išeina apsirengę nacionaliniais drabužiais. Tuo jie didžiuojasi, vertina, kiekvienam - garbės reikalas turėti nacionalinį kostiumą, - pasakojo Loreta. - Norisi, kad ir mes, lietuviai, į Europą ateitume nepraradę savo šaknų".
Loreta labai džiaugiasi pavykusiu "Folkšoko" projektu. "Gerai jau vien tai, kaip sako Veronika Povilionienė, kad popsą dainuojantis jaunimas nespjovė į liaudies muziką, - sakė Mukaitė. - Visi labai įdomiai pabandė eksperimentuoti su folkloru, iš jo nesišaipė".
Loretos manymu, ne viena liaudies daina, truputėlį perdirbta, galėtų tapti artimesnė šiuolaikiniams žmonėms, populiaresnė, dažniau dainuojama. "Folkšokas gali kiekvieną savotiškai supurtyti, įrodyti, kad folkloras dar nepalaidotas. Tokiu būdu galbūt daugiau žmonių atrastų liaudiškos muzikos grožį", - sakė ji.
Loretos draugas Dalius - ne folkloristas, tačiau labai mėgsta klausytis liaudies dainų. Kartu nedainuoja, bet Loretai dažnai tenka dainuoti Daliui. "Save aš laikau gamtos žmogumi, tad ir man nesvetima tai, kas artima mano draugui - jis yra baigęs aplinkosaugą, aplinkotyrą", - sakė Mukaitė. Su savo draugu - taip pat žemaičiu - ji dažnai vyksta į gamtą.
Žemaitė
Į laidos "Duokim garo!" vedėjų konkursą Loreta atėjo su kitu žemaičiu - Stanislovu Kavaliausku. "Mano mama ir Stanislovas - žemaičių kultūros draugijos aktyvistai. Mudviem su Stanislovu dar prieš laidą yra tekę vesti keletą žemaitiškų renginių", - pasakojo Mukaitė.
Loreta ne tik pati dainuoja, bet dar ir vadovauja dviem folkloriniams ansambliams: medikų ansambliui "Šaltinis" ir žemaičių studentų ansambliui "Virvytė". Dar Loreta priklauso akademinio žemaičių jaunimo korporacijai "Samogitia" (lotynų kalba tai reiškia Žemaitija). "Mes jungiamės, bendraujam ir norim, kad žemaičių šneka neišnyktų", - sakė ji. Ši korporacija tikrai nesiekia ėemaitiją atskirti nuo Lietuvos, kaip daugeliui gali atrodyti.
Stilius
Paprasta, nuoširdi ir labai lietuviška mergina, paklausta, ar prie savo kasdienės aprangos stengiasi pritaikyti kokių nors liaudiškų detalių, atsakė: "Nieko specialiai neieškau. Mėgstu klasikinius, šiek tiek romantiško stiliaus drabužius, ypač skareles. Gintariniais karoliais puošiuosi tik dėvėdama liaudiškus drabužius. Daug kas man sako, kad užtenka susipinti kaseles, ir tampu labai lietuviška. Plaukų nedažau ir nekerpu nuo vaikystės. Tačiau nemanau, kad esu nešiuolaikiška. Kokiame nors klube neišsiskiriu iš kitų".
Liaudiškos muzikos pakerėta etnomuzikologė prisipažino, kad ir jos darbas, ir gyvenimas glaudžiai siejasi. "Dėl televizijos tikrai nedaryčiau to, kas svetima mano prigimčiai. Stiliaus keisti nenorėčiau", - sakė ji.
