Pirmąjį renginį Donalda jau suorganizavo - Gedimino Juodeikos „Legendoje" Kaune D. Meiželytė padirbėjo ir renginio vedėja, ir dainininke. Apie antrąjį organizuotą renginį - Jurgitos Tvarijonaitės vestuves Tenerifėje - D. Meiželytė kalba puse lūpų: „Tai konfidencialu ir negaliu pasakoti apie svetimą šventę", - paaiškina DELFI kalbinta buvusi Seimo narė.
- Pasiėmėte verslo liudijimą. Kam jis Jums?
- Noriu būti legalus pilietis, kaip ir visada buvau. Kaip juokauju: kvieskit mane padainuoti, dainuosiu už kotletus ir transporto išlaidas.
- O ko jūs visi iš Seimo ištrūkę vėl veržiatės į tą šou pasaulį, ir Inga Valinskienė taip nori dainuoti, ir Jūs suskubot?
- Ponia Valinskienė tai visą laiką dalyvavo projektuose. O aš mažiau tuo užsiėmiau, esu tinginė iš prigimties. Jei vieną darbą dirbu, tai galvoti apie kitus būtų sudėtinga. Be to, nesinorėjo žmonių erzinti. Ir taip tuos Seimo narius traktuoja kaip niekadėjus, veltėdžius, bet tikrai taip nėra. Dabar mano kūrybinės dirbtuvės atsidarė, jau skambina dėl išleistuvių vasarą, vestuvių, firmų vakarėlių, viskas čia gerai.
- O Jūs ketinate ir renginius vesti, ir dainuoti, ir dar organizuoti juos?
- Įsivaizduokite: meninės programos sukūrimas, renginio suorganizavimas - dažniausiai įmonės neturi tiek lėšų, kad kreiptųsi dar ir į renginių organizavimo įmones. Mano darbas kūrybinis - patalkinsiu ir organizavimo klausimais.
- Kaip po Seimo atrodo Jūsų kasdienybė?
- Va, važiuosiu į Tauragę, į savo choro repeticiją. Po to susitikimai su Tauragės verslininkais dėl paramos chorui, dar ilgai lauktas vizitas pas kosmetologę, „Muzikinės kaukės" repeticijos - tokia ta mano kasdienybė. Prieš Kalėdų renginius buvo daug reikalų - pavyzdžiui, pasirūpinti temine apranga renginiams - seksualios policininkės, seksualios moters kostiumu, dar „oktoberfesto" drabužius reikia iš kažkur gauti.
Donalda ne Seime:
- Dirbdama Seime žinojote, kad konkrečią dieną gausite stabilią algą. Negąsdina nežinomybė - juk šiandien turi renginį, o rytoj gal jau ir nebe...?
- Aš iki Seimo visada taip gyvenau, todėl negąsdina. Visada mokėdavau savanoriškai „Sodrai". Kai nori, visada išgyveni. Nėra čia ko ryti tas kiaules apsižiojus, tik sveikiau jautiesi be viso to. Daugiau pajudi, sveikiau gyveni - man tik į naudą.
- Kodėl nebandėte jėgų kokioje biudžetinėje kultūros įstaigoje? Turite biurokratinės patirties, kultūrai artima esate.
- Vienas lauke esi ne karys. Nesu garbėtroška, nesu susireikšminusi, nedarau mirtinos nuodėmės - nesergu puikybe. Visada matau, kad yra vertesnių, kad yra didesnę patirtį turinčių, vyresnių, turinčių įdirbį. Man dar reikėtų pabręsti.
- Ar po kelių metų planuojate grįžti į politinį gyvenimą?
- Pasiūlymų dirbti Seimo nario padėjėja buvo. Vėl gi, tai nederėtų. Jei esu kūrybinėje veikloje - kaip čia būtų: vieną dieną padainuoju trumpesniu sijonu, pasifotografuoju fotosesijoje kokioje, o kitą dieną vėl su kostiumėliu? Man tai juokinga. Man reikia pailsėti kol kas. Su Seimo draugais nuolat pasiskambiname ir dar tikrai turėsime ir švenčių, ir pavakarojimų, o dabar tebūnie kūrybinės atostogos.
- Tai Seimas radote naujų draugų?
- Taip, yra tokių, kuriuos iki tol pažinojau, bet kai dirbome kartu, išryškėjo, kas yra kas. Kas atsakingas, kas kaip mąsto, ar yra įtakojamas kokių nors srovių, ar galvoja savo galva, ar yra principingas.
- O ko pasiilstat iš Seimo gyvenimo?
- Žinot kaip pasakysiu: žiūriu aš dabar Seimo posėdžius ir mano kaimyno Andriaus Mazuronio dešinėje sėdžiu nebe aš, o Neringa Venckienė... Tikrai nėra jiems ko pavydėt. Pasiilgstu mielų pašnekesių ir audito komiteto posėdžių, kai valdininkus patarkuodavom ir ne be pagrindo.
- O kur dėsit visus formalius kostiumėlius?
- Kad nelabai aš jų ir turėjau. Gal kokius keturis. Vieno pažastys išdilo... Eidavau kaip į darbą, ramių tonų apranga. O ką, labai patogu, tik marškinius būdavo liūdna lyginti. Po kadencijos gal aštuonis išmečiau į tekstilės konteinerį, nes tokius jau net ir į „Caritą“ nešti nepadoru. O likusius drabužius galima panaudoti kaukių baliui - apsirengsiu Seimo nare.
Donalda Seime:
