Dalyvaus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) artistai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai, Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos diplomantai – per keturiasdešimt geriausių baleto šokėjų. Į koncertą specialiai iš Miuncheno atvyksta J. Vymerytės mokinė, tarptautinių baleto konkursų nugalėtoja Jurgita Dronina.

Pirmieji žingsniai

A. Cholina prieš šešerius metus Jurgitą pamatė žemesniojoje M. K.Čiurlinio menų mokyklos baleto klasėje. Laibutė mergytė išsidraikiusiais kirpčiukais iš kitų išsiskyrė ypatingai švytinčiomis akimis. Šią žvilgsnio jėgą pastebėjo ir baleto pedagogė J. Vymerytė. Abi nutarė nenuleisti akių nuo mergaitės – ir ji neapvylė. Po kelerių metų choreografės A. Cholinos spektaklyje „Pamišusių merginų šokiai“, Jurgitą įsiminė visi. Pati Jurgita sako: „Šoku nuo ketverių metų. Iš pradžių šokau pramoginius šokius, bet jutau, kad tai ne man. Pamačiusi spektaklį „Snieguolė ir septyni nykštukai“, apsiverkiau ir pasakiau – noriu tapti balerina“.

O praėjusiais metais baleto kritikas Helmutas Šabasevičius koncerte pasirodžiusią dvyliktokę J. Droniną pavadino tikra koncerto puošmena: „Šokio mėgėjai jau gerai pažįsta mokytojos J. Vymerytės auklėtinę, – rašė kritikas. – Ji be vargo įveikia pačias sudėtingiausias technines choreografinių kūrinių užduotis. Jos figūra – idealiai proporcinga, o prigimtis išraiškinga ir artistiška“.

Tikru perliuku ją vadino ir kiti specialistai. Šokdama techniškai gana sudėtingas C. Pugni variacijas iš „Venecijos karnavalo“, Jurgita jautėsi tarsi plunksnelė. Ji muzikaliai, preciziškai, puikiai atliko sukinius. Septyniolikos metų mergina jau buvo dviejų tarptautinių konkursų Prancūzijoje ir Švedijoje 1-osios ir 2-osios vietos laimėtoja. O jos solo atliekama „Gulbė“ (muz. C. Saint-Saenso, choreografė A. Cholina) gali varžytis su kitomis garsiomis „gulbėmis“.

Apie meilę ir Švedijos karališkąjį teatrą

Dabar Jurgita studijuoja Miuncheno baleto akademijoje. Kvietimą mokytis prestižinėje mokykloje mergina gavo praėjusią vasarą, kai Prancūzijoje dalyvavo XVI tarptautinio klasikinio baleto šokio konkurse – laimėjo aukso medalį ir specialųjį žiūri prizą. Ten ji irgi atliko savo pamėgtą „Gulbę“.

Dabar Miunchene gyvenanti balerina, „Laiko“ paklausta, ar turi numačiusi alternatyvų gyvenimo modelį – jei staiga kas nutiktų ir negalėtų šokti – atsakė: „Kartais užplūsta tokios mintys, bet visuomet stengiuosi negalvoti, kas būtų, jeigu būtų. Žinau, kad balerinos karjera trumpa, todėl noriu kuo greičiau sukurti vaidmenis. Turbūt negalėčiau nešokti – gyvenu baletu, man tai ir darbas, ir poilsis“. „O meilė?“ – paklausėme Jurgitos. – „Ar įmanoma tokia, kuri pareikalautų paaukoti šokį?“ Jaunoji balerina neabejoja: „Manau, greta gali atsirasti tik toks žmogus, dėl kurio nieko nereikės aukoti“. Dabar Jurgita sulaukė dar vieno pasiūlymo – šokti soliste Švedijos karališkajame operos teatre. Tačiau mergina pirmiau pasirinko mokslus. „Noriu baigti metų studijas Miunchene, neakivaizdiniu būdu išlaikyti specialybės egzaminus M. K. Čiurlionio menų mokykloje (baleto klasėje mokomasi 13 metų) ir tuomet nuspręsiu, kuriame teatre dirbti – Švedijos, Vienos, o gal gimtosios Lietuvos“, – svarsto balerina.

Paklausta ar negaila prarasti tokios gabios mokinės, A. Cholina nemano, kad Lietuvos scena ją praranda. Šokėja sudaro kontraktus taip, kad laisvai galėtų šokti ir kituose teatruose. Taigi, jei tik Jurgita bus pakviesta šokti Lietuvoje, ji visada atvyks. „Dar daugiau – su ja drauge galima pasikviesti ir puikių partnerių iš užsienio“, – sako A. Cholina, puoselėjanti ateities planus su J. Dronina ir savo vardo šokio teatre.

Rudenį A. Cholina planuoja Vilniuje statyti baletą „Otelas“. Dezdemonos vaidmuo patikėtas šiai jaunai solistei. Jos partneris būsimame spektaklyje numatytas tamsiaodis Miuncheno baleto akademijos studentas Charlinas Ndudis.

Kuo skiriasi mokslai Lietuvoje ir Miunchene?

„Miuncheno akademijoje repeticijos užsitęsia labai ilgai, – sako Jurgita. – Tai dėl mano charakterio. Negaliu išeiti iš salės neišdailinusi kiekvieno judesio. Vėlų vakarą dėstytojai pamatę mane dar repetuojančią, stebisi ir prašo eiti namo. Iš pradžių akademijoje sunku buvo dirbti, nes dėstytojai, skirtingai nei mokykloje, nesako pastabų, o rezultato reikalauja kaip iš baleto artisto“. Balerina tęsia: „Studijų Miuncheno baleto akademijoje nepavadinsi mokslu. Čia darbas visai kitoks, nei mokykloje – pratinama dirbti be pedagogų. Vokietijoje, kaip ir kituose Europos miestuose, dabar daug neoklasikinio baleto ir modernaus šokio. Be abejo, labai įdomu pašokti Johno Neumeierio, Jiri‘o Kyliano, George‘o Balanchine‘o pastatymus. Bet tai tik priedas prie man svarbiausio – klasikinio šokio. Nes labiausiai myliu klasikinį baletą“.

Miuncheno akademijoje studijuoja geriausi jaunieji baleto atlikėjai iš viso pasaulio, daugiausia – tarptautinių konkursų laureatai. Jurgitai dėsto garsūs baleto solistai iš Europos ir JAV.

Sėkmės formulė

Kalbėdamas su Jurgitos pedagogėmis J. Vymeryte ir A. Cholina, „Laikas“ aiškinosi merginos sėkmės formulę. Ir išgirdo tokį atsakymą – be įgimtų duomenų, valios, darbštumo, yra dar vienas svarbus momentas: atlikėjas turi susitapatinti su muzikos bei šokio kūrėju ir savo personažu. Todėl sėkmės laurus dažniausiai skina tos balerinos, kurioms šokiai statomi ar adaptuojami individualiai. Kiekvienas baletmeisteris žino, kad būtent taip pasiekiamas tobuliausias variantas.

Šokėjos iš Lietuvos sugebėjimai ir drąsa įkvepia šokių statytojus – su Jurgita jiems pasisekė sukurti choreografinių perliukų. Lietuvoje šokėjų kartų perimamumas labai aktyvus – baigę Nacionalinę M. K. Čiurlionio mokyklą, šokę LNOBT ir kitose scenose, menininkai grįžta perduoti patirtį į savąją mokyklą. Lietuvos šokio mokykla daug perėmusi iš rusiškos baleto mokyklos – čia svarbu ne tik korpuso harmonija, rankų ir kojų plastika, bet ir minties bei jausmų turtingumas.

Išraiškos priemonėmis ši mokykla skiriasi nuo kitų, pavyzdžiui, japonų. „Laiko“ pašnekovėms ne kartą teko matyti šokančias japones, kurių technika stulbina, bet tai dar nieko nesako – jos dirba kaip tobula kompiuterinė programa.

Mokytojo svarba

Baleto artistai šlovės akimirkomis visada nusilenkia savo mokytojams. Mokytojas šokėjui – tai jo akys, veidrodis. Ir tik tobulas jų ryšys ir pasitikėjimas lemia gerus rezultatus. Pagrindinė J. Droninos mokytoja LMTA dėstanti J. Vymerytė jau yra išleidusi tris profesionalių baleto šokėjų laidas. Ji surinko ir pirmąjį pedagogų choreografų kursą, kuriame savo pedagogines žinias gilina buvę garsūs scenos meistrai: Loreta Bartusevičiūtė, Neli Beredina, Jonas Katakinas ir kt. Būsimuosius baleto šokėjus J. Vymerytė ugdo ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. „Baleto solistais tampa tik labai užsispyrę ir kantrūs jaunuoliai. Dažniausiai jie neišlaiko valios ir darbštumo egzamino. Tuomet pedagogas gali išugdyti tik gerą šokėją, bet ne žvaigždę“, – teigia pedagogė. Pašnekovė neslepia džiaugsmo savo mokinėmis – baleto solistėmis Neli Beliakaite, Olga Konošenko ir J. Dronina.

Pačiai Jurgitai mokytojos pamokos turi neįkainojamą reikšmę: „Žodžiais sunku išreikšti jausmus – tai mokytoja, mama ir draugė, išmokiusi mane profesijos, kuria aš gyvenu. Manau, esu panaši į mokytoją – abi esame maksimalistės“. J. Dronina priduria: „Nemanau, kad turiu puikius balerinos duomenis, tačiau siekiu, kad šokis virstų nežemišku grožiu. Noriu šokti ne gerai, o tobulai. Taip pasistengsiu šokti ir mokytojai skirtame vakare“.