„Nemoku priimti komplimentų. Nežinau, kur yra to šaknys. Galbūt mes per mažai pagirtos esame vaikystėje“, - LNK televizijos gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki“ atviravo I. Jankauskaitė.
Ką reikia daryti, kad paauglystėje sulaukusi pripažinimo, jo neištaškytum ilgai? „Man niekada neteko kažko labai ilgai trokšti, negauti ir svajoti. Jei ne teatras, tai televizija. Jei ne ji, tai kinas. Jei kažkur įsivyrauja štilis, Inga suka į kitą pusę.
„Vienintelis priešas esi pats sau – tinginys ir noras būti saugiai visada yra velnias, kuris šnabžda į ausį. Jį nugalėti – prisitraukti sėkmę. Jei išmoksti kautis su tuo velniu, nustoji abejoti. Kaip kitaip galima ką nors laimėti, tai tik paprasčiausiu darymo būdu. Laimėdavau, kai priimdavau nepopuliariausius sprendimus. Kai pasielgiau priešingai nei buvo planuota. Nė vienas mano vaikas neatsirado stichiškai, visi jie planuoti klausantis vidaus“, – prieš TV kameras kalbėjo I. Jankauskaitė.
Paprašyta atskleisti, kaip išgyvena sunkiausias akimirkas, aktorė sako labai mokanti išlaukti tam tikrų momentų bei stengiasi išlikti nusiteikusi optomistiškai ir pozityviai.
„Lerva negali būti visą gyvenimą, paskui vis tiek pavirsi drugeliu. Svarbus laikas. Turi išbūti. Jei negerai su galva – marš tvarkytis spintą. Viskas praeina ir pergalės momentai ir duobės. Esu linkusi į kraštutinumus, man yra daug geriau, kai būna labai blogai nei normaliai“, – atviravo ji.
Daugeliui aktorių tenka sulaukti ne tik palaikymo žodžių, bet ir aštrios, kartais nebūtinai pagrįstos kritikos, ji sako neskirianti dauglaiko apmąstymams nei apie komplimentus, nei apie kritiką.
„Turbūt visos, žiūrėdamos į veidrodį, galvoja: „Kokia aš stora“. Bet nesakome: „Kokia aš durna“. Žmogus yra ne lūpos, ne akys, ne uodega, ne pasturgalis, ne šonkauliai. Žmogus yra visuma. Čia ne mėsos skyrius. Tikrai manau, kad jokie standartai neegzistuoja. Tačiau žmonės mano kitaip, jaučiasi kontroliuojantys situaciją, o tai ir yra jų vienintelis koziris“.
Inga įsitikinusi: kiekvienas turime turėti asmeninę erdvę. Anot pašnekovės, ją reiktų itin saugoti ir nedalinti tam, kam visų šių dalykų žinoti nepriklauso.
„Skirstau žmones griežtai. Yra savi ir svetimi. Saviems man nieko nieko negaila – aš esu dosnus žmogus. Gyvenime buvo visokių situacijų ir nusivylimų, ir išdavysčių, ir kai jautiesi iš tikrųjų nepelnytai atidavęs savo pasitikėjimą. Bet nė vieno atvejo nevadinčiau klaida. Tačiau gyvenimas yra privatus ir juo dalinamasi ne tam, kad jis būtų suvartotas, ar, kad būtų parašytas pažymys. Tai yra tavo gyvenimas ir kito nebus“, – prieš TV kameras pasakojo I. Jankauskaitė.
Tris vaikus auginanti žinoma aktorė apie savo asmeninį gyvenimą viešai pasakoti nėra nusiteikusi, tačiau prisipažįsta savo vaikams esanti reikli ir pakankamai griežta mama.
„Nevaidinu prieš juos nei kad esu džiugi, nei pozityvi. Esu griežta. Nemanau, kad vaikams reikia leisti viską. Namuose yra žodis „ne“ ir jis privalo būti. Jei nori užauginti monstrą – leisk viską. Man juokingos visos pozityvios tėvystės – tai yra toli nuo realybės. Neišvengiamai parsineši viską iš savo namų. Manęs nekankina kaltės jausmas, nes pirmieji vaiko gyvenimo metai yra esminiai. Jei visą nėštumą ir pirmuosius gyvenimo metus esi tik jo ir tik apie jį, tai tas meilės indas prisipildo, o paskui manęs nekamuoja kaltės jausmas, kai jis būna pas senelius. Niekada negalvojau, kad kažkurio šeimos nario poreikiai yra svarbesni nei kito. Mes kartu gyvename. Gyveni ne tam, kad aptarnautum. Vaikai auga kartu su tavimi“, – apie santykius su atžalomis prieš TV kameras kalbėjo žinoma aktorė.
