Atlikėjas praėjusią savaitę ne tik pateko į policijos nemalonę, bet ir paskelbė nutraukiantis muzikinę karjerą Lietuvoje. Taip pat vis dar nerimsta konfliktas tarp jo ir kito scenos grando, dainininko Andriaus Mamontovo, kuris viename naujienų portale parašė E. Dragūnui nepatikusį anoniminį komentarą. Apie visa tai ir buvo kalbama LRT eteryje, iš karto po „Panoramos“.
– Labas vakaras. Egidijau, pacituosiu jus: „Oficialiai pareiškiu, kad nutraukiu savo muzikinę veiklą Lietuvoje“. Tokią žinią paskleidėte prieš kelias dienas. Ką tai reiškia?
– Bet kokiu atveju, tai yra teisybė. Daug žmonių tuo tiesiog netiki. Mačiau tam tikrą apklausą. Žmonės galvoja, kaip visada, kad aš juokauju. Ateina toks momentas, aš galvoju, kai reikia. Žinote, čia, kaip ir gyvenime. (...) Visada malonu pamatyti tokį žmogų, kuris išėjo ir kurio tu lauki. Išeinu iš muzikos tam, kad galėčiau ramiai kurti muziką. Praėjusių metų mano šūkis, aš tiesiog užsirašiau jį, kad neįsivelčiau į tam tikrus, nereikalingus man projektus. Rytoj fotografuojuosi vieno žurnalo viršeliui, mane kviečia į „1000 kilometrų“ varžybas, mano mašina jau paruošta, kovų turnyras, Sabonio dokumentinio filmo režisieriai kviečia mane filmuotis. Galvoju, kam man to reikia? Išeinu tam, kad galėčiau susikaupti ir ramiai kurti muziką. Muzikos iš manęs niekas niekada neatims. Tai yra mano viduje. Aš niekada neturėjau jokios kitos profesijos, net kai man buvo labai sunku ir kai aš neturėjau už ką valgyti. Visada buvau tik tai tuo. tai nedings niekur. Aš noriu pailsėti nuo dėmesio.
– O kam sakyti, kad tai – pabaiga? Tai pertrauka, jei žmogus nori pailsėti.
– Aš nesakau, kad tai pabaiga ar ne pabaiga. Bet kokiu atveju, išvažiuoju padirbėti su muzika, su prodiuseriais Niujorke ir Los Andžele.
– Norite pabandyti kažko pasiekti užsienyje? Nes sakėte, kad nutraukiate muzikinę veiklą Lietuvoje. Tas žodis „Lietuvoje“.
– Žinote, vėl išklausyti žmonių nuomonės, kam mes ten reikalingi ar dar kažką. (...) Amerika – tai šalis, kur gyvena visi vengrai, čekai, lenkai, vokiečiai, ispanai. Ir man įdomu pabūti ten.
– Norite pabandyti padaryti kažką ne Lietuvoje?
– Pradžiai - savo malonumui.
– Jeigu aš suklysiu, pataisykite mane. Prieš keliolika metų, kai dar buvo „Bomba Records“, stipri įmonė, jai vadovavo Giedrius Klimkevičius, buvo kažkokių gandų, kad kažką bandote daryti Rusijoje. Prieš kokius penkerius metus buvo festivalis Lenkijoje, kuriame dalyvavote. Viskas taip ir likdavo Lietuvoje.
– Nėra poreikio. Rusijoje yra daug grupių, kurios neuždirba tiek pinigų, kiek uždirba grupė „Sel“. Aš visada buvau čia ir aš dirbau šiai rinkai. Nereikėjo nei anglų kalbos, nei kažkokio kito dalyko. Tai buvo netikslinga. Nebūtų protinga daryti tokią ir kitokią muziką. Norisi pabandyti ten. Juolab, kad yra didelė patirtis.
– Ar tai buvo apmąstytas skelbimas paskelbti, ar sutapo su dangaus kūnų išsidėstymu, nes tą dieną buvo Saulės užtemimas. Tai dažnai veikia kūrybingus žmones.
– Sprendimas buvo priimtas prieš gerus metus. Labai sudėtinga. Norint kažką padaryti, reikia daryti. Norint nušauti mešką, reikia nueiti į mišką. Sudėtinga tai padaryti sėdint ant 4 taburečių. Devyni amatai, dešimtas badas.
– O gal tai pardavimų skatinimas pavadinti eilinius koncertus atsisveikinimo koncertu? Juk tai skamba geriau.
– Nedarau to kažkaip pompastiškai. Aš Vilniuje neturiu net kur pagroti. Tokia situacija, akd Vilnius neturi vasarą vietos, kur galėtų groti lietuviška grupė.
– Juk koncertuosite Vilniaus Kalnų parke.
(...)
– Pastarąją savaitę jūsų pavardė vėl skambėjo daug kur. Ne tik dėl sprendimo, tokio kaip suprantu, neypatingai rimto nutraukti grupės „Sel“ veiklą. Kodėl jūs užsipuolėte Andrių Mamontovą?
– Net dabar tikrai nenorėčiau lieti pykčio. Šią istoriją noriu baigti čia – nelabai dažnai vaikštau į televizijas, pasakoju. Visų pirma, šis žmogus (A. Mamontovas – DELFI) man daug metų buvo autoritetas.
– Juk jis jums padėjo išgarsėti.
– Taip, tai buvo prieš 22 metus. Padėjo išgarsėti, bet tas žmogus niekada nežiūrėjo į mane rimtai ir į mano norus. Įrašinėjant antrą albumą pasakė visiems, kad šis projektas yra miręs. paklausiau, ar galiu eiti. Pasakė, kad jau galiu. Tada aš grįžau su „Kontroliniu šūviu“ atgal vienas pats pasidaręs. Visą gyvenimą norėjau užsiimti muzika, įdėjau daug pastangų ir jėgų, kad šiandien muzika atrodytų kitaip. Tų pačių finansų ir visos kokybės klausimas. Šalia manęs gimė daug muzikos prodiuserių. Aš labai daug kam padėjau – ir dainininkams, ir prodiuseriams, ir muzikantams.
– Grįžkime prie Andriaus Mamontovo. Kodėl jūs jį užsipuolėte?
– Visų pirma, duodamas 30 komentatorių į teismą aš nežinojau, kad vienas iš jų bus šis žmogus. Aš pats buvau labai nustebęs.
– Jūs padavėte 30 komentatorių į teismą, kurie apie jus rašė neigiamus komentarus internete, ir paaiškėjo, kad vienas iš jų – A. Mamontovas?
– Istorijos neliečiau, jis pas mane stalčiuje gulėjo du metus.
– O kodėl jūs ją dabar pakėlėte? Jis net jūsų vardo tame komentare nepaminėjo.
– Aš net pats nustebau. Paskambinau, siūliau jam kartu padainuoti. Jis sakė, kad ne, nes „vyksta teismai“. Aš noriu baigti tą istoriją. Aš jam buvau pasižadėjęs niekada to neviešinti. Galvojau, kad tai tiesiog buvo juokas. Būdamas kažkur išvykęs, perskaičiau komentarus. Jis netiesiogiai mane vėl įžeidė. Jis vėl kikeno, kaip aš užsiimu savo fondo reikalais, kurį sukūriau iš širdies. (…) Dalyvavau daug jo renginių, kai jis užsiimdavo tokia pačia veikla, tokiuose kaip „Parama“. Grojau daug kartų už dyką. Linkėjau visko, ko geriausio. Kai pamačiau pagiežą, parašiau jam antrą kartą: „Komentatoriau, ar tau neatsibodo manęs komentuoti?“. Nes jaučiausi įžeistas. Man keista, kad jis būdamas veidu kovos prieš patyčias daro kaip mažas berniukas, kuris iš triubelės iš žirnių šaudo į užpakalį tau. Daugiau komentarų apie tai nebus. Nesijaučiu jam nei skolingas, nei ką. Istorija tokia.
– Atsiimsite ieškinį?
– Aš niekur jo nepadaviau. Man tiesiog buvo įdomu sužinoti, kas tai per žmonės. Jokių ieškinių aš niekur nedaviau.
– Ši istorija skamba ne vienintelė apie jus. Policininkai ir Egidijus Dragūnas – atskira istorija. Vėl turėjote reikalų su policininkais. Nejaugi neįmanoma kultūringai pabendrauti? Kur yra problema? Nesugebate susivaldyti?
– Šiais metais buvau sustabdytas gal kokius 10 kartų. Nežinau kiek. Gal ne 10. Gal du, o gal tris. Kodėl aš tada nešaukiau, kai mane sustabdė? Todėl, kad mane policininkas sustabdė ir sakė, kad aš diržo neprisisegęs. Aš visada buvau su diržu. Sėduosi į bet kurią mašiną, mano mašinos visos pakankamai naujos, cypia. Užsisegi diržą, nes žinai, kad išprotėsi. Šioje situacijoje policininkas tiesiog viršijo savo įgaliojimus. Neturiu laiko apie tai kalbėti, geriau sumokėsiu 35 eurus ir važiuosiu toliau.
Jeigu kalbant apskritai apie tą struktūrą, norėdama mūsų valdžia per dieną viską galėtų pakeisti. Visi žinome, kaip jie dirba, kaip užsidirbinėja pinigus. Galėtų nuo tos baudos duoti policijai 30 procentų policininkams.
– Gal jums reikėtų nusisamdyti vairuotoją? Gal gyvenimas palengvėtų?
– Mano gyvenimas tikrai yra nuostabus.
(...)
– Man labai įdomu išgirsti jūsų paties nuomonę, kodėl jums sekasi?
– Aš gal pats kartais to nesuvokiu, bet man dažnai pasako mano žmona. Šiandien sakiau jai, kad eidamas į laidą truputėlį jaudinuosi. Ji man sako tu jaunas, gražus, protingas, turtingas. Viskas yra tvarkoje. Žinote kodėl? Nes aš mylių gyvenimą ir gyvenu tik vieną kartą.
Kaip prieš interviu skelbė pramogų pasaulio vilkas, dalyvauti laidoje jis sutiko po penktojo kvietimo. Skandalingasis E. Dragūnas neabejojo, kad laidos reitingai „bus geri“.
