DELFI kalbintas R. Aleksandrovičius sakė pernelyg nesidomėjęs I. Strazdauskaitės dingimo istorija, tačiau pabrėžė, kad dėl žiauraus kelių asmenų elgesio nereikia peikti visos romų tautos.
„Toks atvejis, kai romų tautybės piliečiai brutaliai nužudo žmogų, matyt, yra pirmas Lietuvoje, dėl to žmonės taip ir reaguoja. Romų tautai tai didelė dėmė. Noriu pasakyti tik, kad tie žmonės, kurie taip pasielgė, save palaidojo kartu su ta jauna mergaite“, – mintimis dalijosi Radži.
Anot jo, tokį kraupų nusikaltimą galėjo įvykdyti tik „bepročiai“. Atlikėjas svarstė, kad žudikai galėjo būti apkvaitę nuo narkotinių medžiagų, nes, Radži teigimu, „joks normalus žmogus taip nepasielgtų“.
„Kad ten bepročiai – ir taip aišku. Ką čia daugiau pakomentuosi. Man tik gaila tėvų, kurie pagimdė tokius vaikus, neišauklėjo jų iki galo. Tai nepateisinama“, – sakė R. Aleksandrovičius.
Vis dėlto, Radži pabrėžia, kad juodinti visą romų tautą šiuo atveju nėra sąžininga.
„Asta Baukutė irgi parodė Hitlerio gestą, tai ką, dabar visi žydai turi lietuvius sunaikinti?“ – retoriškai klausė R. Aleksandrovičius.
Trečiadienio vakarą laidoje „KK2“ savo susirūpinimą romų tautybės bičiulių gerove išreiškė ir Raisa Šarkienė: „Bijau ir dėl Radžio, ir dėl Ištvano (Ištvano Kviko – DELFI). Maža kokių durnių yra. Jei jau tokie durniai rašo, kad „žydus išnaikinome, dabar naikinsime čigonus“.
Paklaustas, ar šiomis dienomis, kai romų bendruomenė turi atremti nevaldomą neapykantos bangą, jaučiasi saugus, Radži patikino, kad jo gyvenimas bėga įprasta vaga ir baimintis dėl savo gerovės tikrai nemato reikalo.
Atlikėjo negąsdina internetinėje erdvėje metami kaltinimai visai romų tautai, grasinimai susidoroti.
„Tai normali žmonių reakcija. Nereikia jos taip sureikšminti ir bijoti. O aš kaip dainavau, taip ir dainuosiu“, – sakė Radži.
Lietuvių šeimoje augęs ir „lietuviškai auklėtas“ Radži sako, kad romų tautybės artimieji jo gyvenime atsirado tik prieš aštuonerius metus, tad į klausimą, kuo širdyje jaučiasi esąs – romas ar lietuvis – Radži užtikrintai tarė esąs lietuvis.
„Žinoma, kad jaučiuosi labiau lietuvis, gyvenu lietuvišką gyvenimą. Tik muzikoje mane traukia čigoniškumas, tokia jau mano prigimtis. Bet, kalbant apie gyvenimo būdą, aš nenoriu gyventi taip, kaip gyvena mano tėvai“, – sakė R. Aleksandrovičius.
Plungės bažnyčios varpų dūžiais į paskutinę kelionę I. Strazdauskaitė buvo palydėta trečiadienio popietę:
