40 metų – tiek laiko, pasak paties A. Valinsko praėjo nuo tada, kai jis susipažino su savo žmona, dainininke Inga Valinskiene. Kaip pastebėjo A. Lebedenko Swan, įvairios statistikos rodo, kad šiais laikais tokių sėkmingų porų pavyzdžių nėra tiek jau daug, tad Arūno jis ir teiravosi – kokia yra jųdviejų su Inga tvirtų santykių paslaptis?
„Jeigu žinočiau universalų receptą, kuris tiktų visiems, aš sakau, kad kasmet gaučiau Nobelio taikos premiją, nes tas receptas būtų universalus ir pasaulyje vyrautų taika, ir harmonija.
Mūsų receptą aš žinau. Paprastai – šeimoje, gyvenant su tuo žmogumi, reikia jį mylėti bent šiek tiek daugiau nei patį save. Tu įsivaizduoji, kad tu jam duodi savo gyvenimą? Kitaip galvok. Tas žmogus, kuris yra šalia tavęs – jis taip pat tau aukoja savo vienintelį gyvenimą ir jau vien už tai tu jį turi gerbti, ir mylėti, ir negalvoti: o aš tau daugiau duodu“, – pabrėžė A. Valinskas.
„Aš taip negalvoju, bet kai kurie sako, kad su amžiumi meilė keičiasi į pagarbą, į supratimą... Ji nesikeičia. Ji yra viduje, tapati. Čia taip pat, kaip kriauklėje augantis perlas – vidinis sluoksnis niekur nedingsta, tik didėja tas perlas, nes užauga vis nauji brangakmenio sluoksniai. Lygiai tas pats yra ir šeimoje – pati meilė niekur nedingsta, ją tik apgaubia papildomi dalykai: supratimai, išmintis abiejų, patirtis, pagarba vienas kitam.
Kita vertus, atsiranda net ir meilė tam laikui, kurį tu praleidai su tuo žmogumi, ne tik meilė fizinė jam. Visa tai auga į vieną didelį perlą ir niekur nedingsta. Šitą reikia suvokti“, – dar pridūrė A. Valinskas.
Tiesa, Arūnas tikrai neneigia, kad per 40 metų jųdviejų su Inga santykiuose būta visko – net ir rimtų sudrebėjimų. Visgi, skyrybų, tokiais atvejais, žinomas vyras nelaiko išeitimi.
„Skyrybos jau yra rezultatas, o to priežastis yra jausmais nepagrįstos vestuvės, nepagrįsta santuoka. Tada tai būna pagrįsta tik susižavėjimu arba noru: na, pasidarom vestuves – padarysime gerą vakarėlį, bus geras tūsas su draugais. Nepaėjo? Padarom tūsą skyrybų proga. Tas šeimos instituto devalvavimas galvose, atsakomybės tarpusavio nesuvokimas, pagarbos vienas kitam nebuvimas – jis, ko gero, yra, deja, bet užprogramuotas.
Buvo tokia viena diskusija, kurioje man teko dalyvauti, ir aš išsakiau nuomonę, kad apskritai, ko gero, ateityje toks institutas visuomenės, kaip šeima – jis pasmerktas žlugti, nes pagal savo prigimtį, vis dėlto, kaip bežiūrėsi, žmogus yra poligaminė būtybė. <...> Čia aš kalbu apie studijas mokslininkų, kurios yra virtusios prognozėmis, kad ateityje toks dalykas kaip šeima išnyks“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Valinskas, pridurdamas, kad pastebima, jog visuomenėje vis mažiau galios, deja, tenka ir Bažnyčiai.
Daugiau A. Valinsko minčių išgirskite ir pokalbį su juo žiūrėkite čia: