– Advokate, daugelis panašių konfliktų, atspindėtų žiniasklaidoje, kai kreipiamasi pagalbos į teisėsaugą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, užprogramuoti aiškiai baigčiai, nes pritrūksta įrodymų. Ar ryžtumėtės prognozuoti, kaip baigsis Oksanos ir Simo Jasaičių konfliktas?

– Sudėtinga prognozuoti nežinant visų aplinkybių, bet norėčiau tikėti ir linkėčiau, kad sutuoktiniai susitaikytų ir taikiai užbaigtų kilusius nesutarimus. Bet kokie tėvų konfliktai visų pirma neigiamai veikia vaikus. Nepaisant to, ar kuris nors sutuoktinis bus patrauktas atsakomybėn už galimą smurtą artimoje aplinkoje, administracinės atsakomybės galima susilaukti ir už vaiko teisių į saugią aplinką pažeidimus.

– Ar įmanoma dirbtinai sukurti aplinkybes, įskųsti sutuoktinį, kuris niekuo dėtas, turint piktų kėslų, ir iš to gauti kokios naudos?

– Be jokios abejonės, kad daug kas įmanoma. Tik reikia turėti omenyje, kad už melagingą pranešimą bei piktnaudžiavimą savo teisėmis taip pat gresia teisinės pasekmės. Tiek teisėsaugos institucijose, tiek teismuose dirba profesionalai. Geriausiu atveju, jei išaiškėtų, kad aplinkybės dirbtinai sukurtos, tai pranešėjas jokios naudos negautų, o blogiausiu – pats susilauktų teisinės atsakomybės už melagingą pranešimą. Už tokį pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų.

Tik norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad paprastai tokie atvejai (melaginti pranešimai) nėra dažni, o smurto artimoje aplinkoje, deja, kolkas Lietuvoje dar yra labai daug. Nukentėjusieji neturėtų baimintis itin skaudžių pasekmių dėl pranešimo, jei jis nepasitvirtintų.

– Pasitaiko, kai vienas sutuoktinis kaltina kitą psichologiniu smurtu. Kaip gali būti įrodomas psichologinis smurtas? Ar apskritai realu ką nors įrodyti?

– Tokios praktikos yra itin mažai, nes visi suprantame, kad tą labai sunku įrodyti. Retai būna liudytojų, vaizdo ar garso įrašų. Tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą reikia įrodyti, o vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bet kokios abejonės šalinamos kaltinamojo naudai. Netgi dėl grasinimų sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti analizuojama, kiek tie grasinimai realūs, kada, kokiu būdu jie išreikšti, ar tikrai turėjo tikslą vėliau juos ir realizuoti.

– O kaip gali būti įrodomas fizinis smurtas, jeigu, pavyzdžiui, ant kūno po konflikto neliko jokių pėdsakų? Ir, tarkime, liudininkų taip pat nėra?

– Ne visada pavyksta įrodyti ir fizinį smurtą, jei nėra nei įvykio pėdsakų, nei liudytojų. Bet nereikėtų pamiršti, kad smurtautoją sustabdo vien pats pranešimas ir parodymas, kad su tuo nebus taikstomasi. Pareigūnai atkreipia dėmesį ir į tai, kiek buvo pranešimų, kiek iš jų pasitvirtino. Statistiškai po kas trečio policijos iškvietimo dėl smurto pradedamas ikiteisminis tyrimas, o kas antra byla yra perduodama į teismą (kiti susitaiko arba bylos nutraukiamos).

– Jeigu sutuoktinių nesutarimai išsirutulioja iki skyrybų bylos teisme, ar jums yra žinoma, ką gali lemti policijoje registruoti pareiškimai dėl smurto artimoje aplinkoje?

– Vien tik skundo fiksavimas, pranešimas neturi įtakos. Pasitvirtinę, įrodyti faktai tai jau turėtų pakankamai didelės reikšmės tiek sprendžiant santuokos nutrūkimo kaltės klausimus, tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir turto dalybų klausimus.

– Ką tokie skundai lemia skyrybų atveju dalijantis turtą?

– Jei faktai įrodyti, tai gali būti pagrindas pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisti nukentėjusiajam neturtinę žalą, taip pat nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo: tokiu atveju nukentėjusiam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė bendro dalintino turto dalis.

– O kaip yra su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu skyrybų atveju? Jeigu, pavyzdžiui, yra tik vienas pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje, ar įmanoma, kad teismas smurtavusiam tėvui leistų prisiteisti vaiko gyvenamąją vietą?

– Vien tik skundo pateikimas neturėtų daryti įtakos sprendimui. Aišku, jau vien faktas sukelia tam tikrų abejonių, ar galima su tokiu tėvu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, net nelaukiant, kol tie faktai bus įrodyti. Bet teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, priimdamas sprendimą, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Visų pirma žiūrima vaiko interesų, kur jam bus geriau, saugiau, o ne į tėvų tarpusavio konfliktus.

– Gal jums yra žinomi atvejai, kuomet smurtu artimoje aplinkoje sutuoktiniai manipuliavo besiskirdami? Ir jeigu žinomi, galbūt pamenate, kokia buvo skyrybų bylos baigtis?

– Ne paslaptis, kad santuokos nutraukimo procese pasitaiko ir kitų susijusių (įskaitant baudžiamųjų) bylų. Neretai sutuoktiniai manipuliuoja tiek vaikais, tiek sugalvoja kitokių būdų, kaip įgyti daugiau svertų. Tačiau teisėsauga ir teismai paprastai identifikuoja tokius atvejus, kitą kartą net atrodytų ir pagrįstus, tačiau siekia išvengti nepagrįsto asmenų konflikto kriminalizavimo, t.y. panašaus pobūdžio bylos dažniausiai būna nutraukiamos arba kaltinti sutuoktiniai išteisinami.