Jis DELFI kalbėjo, kad kalčiausi šioje istorijoje - antstoliai, kurie neva nesilaikė įstatymų, nors teismo nutartyje sakoma priešingai. Pinigus, kuriuos įpareigojo susimokėti teismas, advokatas teigė jau sumokėjęs.

Tuo metu Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė DELFI pateiktame komentare A. Bandžiaus reiškiamus priekaištus jo skolą išieškojusiam antstoliui Vytautui Mitkui vadina tipiška savo prievolių nepripažįstančių skolininkų elgesio forma.

Kaip DELFI jau rašė, dar 2007 metais LRT šokių projekte „Lietuvos šokių dešimtukas" išgarsėjęs ir pastaruoju metu Simą Jasaitį jo skyrybų byloje atstovavęs A. Bandžius susidūrė su nemalonumais teisme. Garsus advokatas į ilgą teisinį ginčą įsivėlė 2014 metais, nusprendęs parduoti sklypą Trakų rajone, kuriam pardavimo metu galiojo areštas, todėl su pirkėju pasirašyta preliminari sutartis nevirto galiojančiu sandoriu, o advokatui teko sumokėti 6000 litų baudą pirkėjui bei grąžinti dalį jau atlikto mokėjimo.

Tuomet A. Bandžius ieškinyje teismui nurodė, kad jis 2014-ųjų sausį su pirkėju sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, nustatydami, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2014 03 27.

Anot jo, pagrindinės sutarties jis negalėjo sudaryti, dėl įstatymus neva pažeidusio antstolio V. Mitkaus veiksmų nepanaikinus žemės sklypo arešto, nors įstatymas jį neva privalomai vertė taip pasielgti, ko pasekoje A. Bandžius realiai sumokėjo pirkėjui 6000 Lt baudą. Pasisakydamas dėl paties A. Bandžius kaltės dėl patirtų nuostolių, ją teismas įžvelgė pastarojo nebendravime su antstoliu, kad šis panaikintų savo paskirtą turto areštą.

Atmesdamas ieškinį teismas iš A. Bandžiaus priteisė antstoliui 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiuoju asmeniu byloje įtrauktai draudimo bendrovės „BTA Baltik Insurance Company" filialas Lietuvoje - 350 Eur, bylinėjimosi išlaidų, (bendrovė buvo apdraudusi antstolio V. Mitkaus profesinę civilinę atsakomybę). Visą straipsnį galite rasti čia.

Ilgai nenorėjęs kalbėti šia tema, A. Bandžius šįkart nusprendė išsakyti savo poziciją. Žinomas teisininkas įsitikinęs, kad teisėja jo apeliacinį skundą tiesiog atsisakė priimti. Tiesa, A. Bandžiaus apeliacinio skundo teismas sulaukė praėjus tam skirtam terminui.

„Matyt, teisėjos nuomone, ginčuose su antstoliais asmuo neturi teisės į apeliaciją, o antstolio kalti veiksmai, nors ir pripažinti aukštesnės instancijos teismų įsiteisėjusiais sprendimais, neturi būti vertinami, nes kitaip teks žalą priteisinėti iš antstolių", – sakė jis.

Nors teismas nusprendė kitaip, A. Bandžius tikina, kad visos šios problemos kaltininkas yra antstolis V. Mitkus. "Jis nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, pagal kurią atidalinamas turtas, esantis bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Tokį atidalijimą numatantis civilinio proceso kodekso 667 straipsnis griežtai reglamentuoja antstolio veiksmus. Aprašęs ir areštavęs bendrą turtą antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams pasiūlo per jo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš aprašyto turto nutraukia. Pakartotinai į tokį turtą nukreipti išieškojimą galima ne anksčiau, kaip tik po metų", - sako A. Bandžius.

„2013-09-23 išsiuntęs pranešimus dėl kreipimosi į teismą, siekiant nustatyti skolininkui priklausantį turtą ir nustatęs 30 d. terminą, jam suėjus, antstolis veiksmų, kuriuos jį įpareigojo atlikti įstatymas nevykdė. Į teismą suinteresuotas turto atidalijimu asmuo kreipėsi tik daugiau nei po 3 mėn. Tad ką visą šį laiką veikė antstolis? Kam gi jis vykdė savo procesinius veiksmus? Kodėl suėjus mėnesiui nebuvo panaikintas areštas? Atsakymas paprastas – antstolis tiesiog ignoravo įstatymo reikalavimus, nes matomai tai buvo naudinga kreditoriui, kurio naudai jis ir vykdė išieškojimą, nes juk iš jo buvo gautas vykdomasis dokumentas", - aiškino pašnekovas.

Albertas Bandžius

Kaip yra įsitikinęs A. Bandžius, antstolio veiksmų neteisėtumas ir įstatymo reikalavimų pažeidimas buvo konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-11 nutartimi, kuria, neva kaip prejudicine, turėjo vadovautis bylą dėl žalos iš antstolio priteisimo nagrinėjęs Vilniaus m. apylinkės teismas, tačiau, anot pašnekovo, dėl nepaaiškinamų priežasčių aukštesnės instancijos nutartį, vertindamas antstolio kaltę dėl patirtų nuostolių, ignoravo, visa kaltę dėl žalos atsiradimo neva suversdamas jam.

"Galimai rizikavau sudarydamas preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau siekiau pats, o ne per antstolius atsiskaityti su kreditoriumi. Pasirodo, taip negalima, nes reikia būtinai leisti užsibirbti antstoliams. Turėdamas 23 m, advokato darbo praktiką negalėjau numanyti, jog antstoliams leidžiama nesivadovauti įstatymų nuostatomis ir juos savanaudiškai interpretuoti, o kai kyla jų turtinės atsakomybės klausimas, teismai išskirtinį dėmesį skiria ne antstolio veiksmų tinkamumo įvertinimui, kuris dažnai jau būna konstatuotas įsiteisėjusiais sprendimais, o paties nuostolius patyrusio asmens veiksmų vertinimu, bandant rasti nors mažiausia galimybę prisikabinti prie tokio asmens atliktų veiksmų tinkamumo. Mano atveju, matomai, reikėjo laukti, kol teismas išnagrinės ir pripažins neteisėtais antstolio veiksmus, o per tą laiką net nemėginti spręsti savo turtinių klausimų, vengti atsiskaityti su kreditoriais ir vis didinti įsiskolinimus. Juk tai labai patogu antstoliams", - kalbėjo A. Bandžius.

"Vykdymo procese šalys turi bendradarbiauti, tačiau ar privalu bendradarbiauti su antstoliu, kurio atliekami vykdomo veiksmai ir nurodinėti, ką šis pagal įstatymą privalo atlikti? Juk tai tiesioginės antstolio pareigos už kurių tinkamą atlikimą jie šiuo metu gauna ne mažas pajamas? Kai yra priimamas teismo sprendimas, toks, koks buvo priimtas mano byloje su antstoliu, matyt bendradarbiavimą su juo vykdymo procese reikėjo suprasti kaip darbo už jį atlikimą ir dar atlygio už vykdymo procesą jam sumokėjimą" – kalbėjo pašnekovas.

"O ar esate girdėję išsireiškimą, jog vykdymo procese antstolis turi elgtis taip, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai? Gaila kad ši frazė vis dažniau tampa popierine. Labai dažnai vykdymo procese skolininkas neturi jokių teisių, o jas apginti jam nepadeda ir teismai, turintys vykdyti antstolių procesinės veiklos kontrolę. Būsiu neteisus teigdamas, jog taip elgiasi visi antstoliai. Tikiu, jog to nėra, tačiau tie, su kuriais pastaruoju metu man yra tekę ir tenka susidurti tiek asmeniškai, tiek ir kaip advokatui, dažniausiai yra tokie, kuriems svarbus kuo greitesnis rezultatas vykdymo procese, o jo siekdami antstoliai absoliučiai nepaiso skolininkų interesų, pažeidžia įstatymų reikalavimus, nevykdo kreditorių nurodymų, priversdami pastaruosius net pažeisti jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus, vykdo turto išvaržymus pagal sprendimus, teismų pripažįstamus negaliojančiais ir pan. O tokios antstolių elgsenos pagrindinis tikslas – siekis gauti kuo didesnės asmeninės naudos už savo paslaugas vykdymo procese“, – kalbėjo jis.

DELFI primena, kad iš bylos medžiagos žinoma, jog Vytautas Mitkus vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 metais priimtą sprendimą dėl 22 630,23 Lt skolos ir 11 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo Alberto Bandžiaus trečios eilės išieškotojo „Danske Bank A/S" Lietuvos filialo naudai. Nutartyje teigiama, kad areštuotą sklypą nusprendęs parduoti A. Bandžius 2014 metų kovo 3 dieną antstolio V. Mitkaus kontoroje užregistravo skundą, kuriuo prašė panaikinti areštą parduodamam žemės sklypui.

Antstolis atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsisakymas panaikinti areštą buvo pagrįstas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nusprendė priimti nagrinėti išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, antstolis nepanaikino arešto skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančiam žemės sklypui.

Tų pačių metų kovo 25 d. A. Bandžius sulaukė žinios, kad pirkėjas neketina pratęsti preliminarios sutarties galiojimo, nurodydamas, kad jei pirkimo pardavimo sutartis nebus sudaryta nustatytu laiku, laikys, kad sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, bei pareikalavo per 7 dienas nuo preliminarios sutarties pasibaigimo dienos grąžinti 6000 Lt avansą bei sumokėti 6000 Lt baudą. Balandžio 8 d. paprašė 6000 Lt baudą sumokėti į jo sąskaitą banke. Advokato A. Bandžiaus kontora, Gintarui Vaitkevičiui pervedė 6000 lt tą pačią dieną.

Tačiau vėliau A. Bandžius nusprendė į teismą paduoti antstolį ir įrodyti, kad sandoris nepavyko dėl jo netinkamai atlikto darbo. Visgi priimdamas sprendimą teismas argumentavo, kad preliminarios sutarties sudarymo metu, žinodamas, kad turtas yra areštuotas, A. Bandžius veikė savo rizika ir sudarė tokio pobūdžio sutartį, todėl pats turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, A. Bandžiaus ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismo sprendime taip pat buvo apskritai suabejota dėl realių A. Bandžiaus ketinimų parduoti sklypą. Tiesa, jau pasibaigus terminui, kai galėjo skųsti teismo sprendimą, A. Bandžius pateikė apeliaciją, tačiau ji taip pat buvo atmesta kaip nepagrįsta.

„Gerbiamo advokato A. Bandžiaus reiškiami priekaištai jo skolą išieškojusiam antstoliui – tipiška savo prievolių nepripažįstančių skolininkų elgesio forma. Toks elgesys visiškai nestebina. Stebina, kad teisinės fantastikos žanro imasi profesionalus teisininkas“, - DELFI atsiųstame komentare teigia Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Atstovės teigimu, į visus A. Bandžiaus keliamus klausimus jau atsakyta 2018 m. gegužės 4 d. priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. Šį sprendimą rasite čia.

„Iš teismo sprendimo visiškai aišku, kodėl A. Bandžiaus argumentų palaikymas prieštarautų teisės normoms ir byloje surinktiems įrodymams. Teismas konstatavo, kad antstolis Vytautas Mitkus visiškai pagrįstai atsisakė panaikinti žemės sklypo areštą: juk ieškovo skundas su prašymu panaikinti areštą kontoroje gautas praėjus dviem savaitėms po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Gaila, kad šis ir kiti išsamūs teismo motyvai bei antstolio paaiškinimai iki šiol neįtikino A. Bandžiaus“, - rašoma antstolių rūmų komentare.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)