„Yra labai graži katedros aikštėje ir „Kempinski“ viešbutyje“, – šyptelėjo su DELFI kalbėdamas A. Užkalnis.
Kalėdinės tradicijos šįmet kiek pralenkė jo namus, tačiau tam jis turi rimtą priežastį: „Po Kalėdų iškart išskrendame kūrybinėn komandiruotėn į JAV ir Kanadą. Todėl visko nespėsime, eglutės namie irgi. Seneliui reikės atnešti dovanas ir padėti kur nors ant knygų lentynos“.
Ir nors Kalėdų rytą apžvalgininkas dar prabus Vilniuje, 2017-uosius su širdies drauge Fausta Marija Leščiauskaite sutiks jau ne Lietuvoje, o anapus Atlanto – Čikagoje, Ilinojaus apskrityje. Kiek vėliau juodu patrauks į Kanadą, kur miškų ir sniego apsuptyje semsis įkvėpimo.
„Šemet tempas toks, kokio anksčiau nebūdavo, – DELFI tikino A. Užkalnis, neseniai išleidęs jau antrąjį savo vardo žurnalą. – Anksčiau pakakdavo laiko jau gruodžio viduryje pasirūpinti eglute. Dabar gruodžio viduryje išleidome dar vieną žurnalo numerį, todėl labiau rūpinomės gatvės reklamomis ir vaizdo reklama kino teatruose.“
Vis dėlto nei Andrius, nei Fausta nesako Kalėdoms „ne“. Jų namuose nuolatos skamba kalėdinės melodijos, o ir šventinio žibėjimo netrūksta. „Turime mirkčiojančių lempučių girliandą, kuri matyti net pravažiuojantiems Kudirkos gatve, ir namie nesustodami klausome Kalėdų muzikos. Mes esame išprotėję dėl Kalėdų muzikos“, – rimtai atsakinėjo A. Užkalnis.
Žinia, Kalėdų senelis dovanas naktį tyliai palieka po eglute, tačiau A. Užkalnis nebijo, kad žaliaskarės neradęs senelis apsisuks ir netrauks dovanų iš didžiulio raudono maišo. „Laiško nerašiau, bet man atrodo, kad gaunu viską, ko galiu norėti. Svajonės pildosi – mano žurnalas, mano šou didžiosiose šalies arenose ir išvažiavimas porai mėnesių gyventi ir rašyti į Kanadą be jokios priežasties, tiesiog, kad pakeisčiau aplinką. Pavasarį važiuosime į Japoniją dar vienai kūrybinei komandiruotei. Aš nežinau, ar man dar lieka ko norėti gyvenime, tai senelis gal atneš vienintelį dalyką, apie kurį svajoju – kavos aparatą“, – savo kalėdinį norą įvardijo apžvalgininkas.
