„Idėja Lietuvai – labai globalu. Iš pradžių reikia turėti idėjų sau pačiam. Mes kiekvienas esame trys milijonai Lietuvų su savo problemomis ir svajonėmis. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko mums patiems reikia, ko reikia tiems, kurie mus supa: mūsų šeima, mūsų draugai, – DELFI kalbėjo Aleksandras. – Juk neturime po šimtą draugų, turime po penkis-šešis. Galime pirmiausia juos padaryti laimingesniais vienu ar kitu būdu.“
Pokalbio metu A. Pogrebnojus negailėjo kritikos ir sau pačiam: „Man reiktų mažiau kritikuoti, daugiau į save pasižiūrėti. Kartais nesusilaikau, bet suprantu, kad ir pats esu netobulas“.
Tiesa, dalydamasis idėja, Aleksandras pridūrė, jog nereikia įsivaizduoti, kad jo idėja – Lietuvą paversti gerumo burbulu, kuriame tvyro vien nepamatuojamas gėris: „Jei kiekvienas kažkiek pakovotume su tais demonais, kurių kiekvienas turime... O jų turime kiekvienas, bet rezultatas vis tiek kažkada bus“.
„Mano užduotis – išsiaiškinti savo problemas, kurias aš, žinoma, aiškinuosi“, – tikino Aleksandras ir nepabijojo prisipažinti, kad ne visada šis procesas būna sėkmingas, bet visada galima pabandyti dar kartą.
„Tik tada, kai esi pakankamai išprotėjęs kažką sukurti ar padaryti, gali kažkas nutikti – pavyzdžiui, kelionė į Marsą ar kiti netikėti dalykai. Bet viskas prasideda nuo labai mažų dalykų, – kalbėjo menininkas. – Reikia atrasti kantrybės pabaigti ir bjaurius darbus, tokius, kurių nesinori daryti. Neatidėti jų kitai dienai, nes tai lengviausia.“
Kur rasti įkvėpimo pradėti tobulėti nuo savęs? „Nereikia ieškoti įkvėpimo, reikia suprasti, kad reikia veikti ir jokios kitos išeities nėra, – tikino pašnekovas. – Čia kaip miestą valdyti: vieną gatvė sutvarkyta, o kita jau pradeda griūti. Negalima nė dienai apleisti savęs tvarkymo proceso. Jei apleisi, viskas apaugs voratinkliais. O gali būti dar blogiau – pilki vaiduokliai apsigyvens.“
Anot Aleksandro, viskas gyvenime vyksta banguotai: užliejus blogai bangai, ši atslūgsta ir krantą pasiekia gera banga. „Svarbiausia – neprarasti vilties, o Lietuvoje gyvenant ją labai lengva prarasti“, – rėžė A. Pogrebnojus.
Dizaineris, šviesesnę ateitį matantis tik pačių piliečių veiksmuose, tikina, kad nereikia nieko tikėtis iš valstybės. Esą valdžia turi padėti tik tiems, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos. Visiems kitiems reikia stengtis kovoti už save ir savo artimuosius.
„Viskas vyskta ping-pongo principu. Kai buvome maži, tėvai mumis rūpinosi. Dabar mes rūpinamės savo vaikais. O valstybė... Niekas nieko už dyką neduos“, – įsitikinęs A. Pogrebnojus.
