„Kaip tėvai pasakojo, buvau pats geriausias vaikas darželyje. Ir labai mylėjau senyvo amžiaus žmones. Pas mus į svečius dažnai ateidavo močiutės. Arba su lauktuvėmis aš lankydavausi pas jas. Arba kartu eidavome pasivaikščioti, - šypsodamasi save vaikystėje prisimena A. Pilvelytė. - Močiutėms visada jausdavau pagarbą, gal netgi gailestį.“

Tiesa, Kalėdų seneliams Aistė nejautė didelės simpatijos. „Kaip ir daugelis vaikų, aš maža jų bijojau. Tos ilgos barzdos man kėlė siaubą, - juokiasi atlikėja. - O jei dar, neduok Dieve, eilėraštį liepdavo pasakyti! Tačiau būtent darželyje auklėtoja pastebėjo, jog turiu balsą ir galiu dainuoti. Todėl nei viena šventė neapsieidavo be mano koncertų ir dainų.“
Aistė Pilvelytė (dešinėje)

Paklausta apie įsimintiniausias kalėdines dovanas, A. Pilvelytė surimtėja. Žinoma dainininkė prisimena, jog jos šeima tuo metu gyveno kukliai, todėl ir Kalėdų eglutė nelūždavo nuo dovanų gausos.

„Darželyje visi vaikščiodavo su tokiais pačiais sandalais ir gaudavo tokias pačias dovanas, - šypsosi ji. - O namuose Kalėdų su gausiomis dovanomis net nepamenu. Žaislų turėjau labai nedaug. Mano šeima gyveno kukliai ir paprastai. Tėvai daug dirbo, kad galėtų pasirūpinti augančiais dviem vaikais.“

Atlikėjos profesiją pasirinkusi aiA. Pilvelytei, kaip ir daugumai jos scenos kolegų, Kalėdas neretai tenka pasitikti namuose.

„Man Kalėdos iki šiol yra šeimos šventė, kai už stalo susėda visa šeima. Tačiau šiemet per šią šventę koncertuosiu – atiduosiu save žmonėms. Tokia jau muzikantų profesija, kai visi žmonės švenčia, mes dirbame“, - šypsosi ji.
Aistė Pilvelytė vaikystėje
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)