Pirma – atsiprašau, nes patyčios yra vienareikšmiškai blogai. Ir jokios moterys (neturiu omenyje jokio konkretaus asmens), net jei jos nepaprastai kvailos, deklaruoja siaubingas vertybes ar pačios viešai tyčiojasi iš savęs, neturi būt įžeidinėjamos ir aš nuolat deklaruodama toleranciją visiems ir visada, taip pat ir mažumoms bei apskritai žmogaus teisėms, šioje vietoje persistengiau.

Tačiau apie priežastis, išprovokavusias tokią mano reakciją, nekalbėti negaliu. Jokia paslaptis, kad žinomi žmonės daro įtaką visuomenei, ypač pačiai pažeidžiamiausiai visuomenės daliai – paaugliams. Daug moterų, bandančių įsitvirtinti šou verslo padangėje, keliauja į jį primityviausiu būdu - deklaruodamos tik fizinį, labai diskutuotiną grožį, siekdamos žiniasklaidos dėmesio plastinių operacijų skaičiumi, dviprasmiškomis fotosesijomis ar brangiomis rankinėmis. Kyla klausimas, ar visos jos, tokiu būdu „ugdydamos“ jaunąją kartą, yra pasirengusios prisiimti atsakomybę už rezultatus?

Ne kiekvienas vaikas turi supratingą mamą, kuri paaiškintų, kad pirmiausiai dainininkė turi labai daug mokytis, šlifuoti savo talentą muzikos mokykloje, dalyvauti konkursuose, šalia - visomis jėgomis mokytis kitų disciplinų, jog atėjus laikui rinktis tikrąjį gyvenimo kelią, laisvai galėtų pasukti ir kitu keliu, kad ir į aukštąją matematiką.

Ne kiekvienas vaikas turi ir supratingą tėtį, kuris paaiškintų, kad talento stokos maskavimas nuogu kūnu, savo statuso visuomenėje įtvirtinimas automobiliu, brangia rankine (galbūt jos klastote) - tai ne kelias į pripažinimą ir ilgalaikę sėkmę. Ir kad neužtenka būti gražiai, ar jau tuo labiau „pasidaryti gražiai“ dešimčių operacijų dėka. Kad operacijos, besaikiai lankymaisi soliariumuose ir panašūs dalykai, be kita ko, pavojingi sveikatai ir kad tai, kas gražu vienam – gali būt visai negražu kitam.

Kas išsiaiškins, ką jaučia maža mergaitė, kurios jauna mama ar taip nemylima, ar dėl kitų baisių priežasčių nekenčia savęs, jog darosi jau kelintą grožio operaciją, nors prieš tai jau buvo įvertinta gražuolė ir fotografavosi įvairiems erotiniams leidiniams? Kas išsiaiškins, kaip jaučiasi tie vaikai, kurių mamos sako, kad botoksas - tai kasdienybė? Ir kas paskaičiuos, kokia žala yra daroma šiems besiformuojantiems protams? Kelinto gimtadienio proga ši mergaitė pareikalaus iš tėvų operacijų? Mes visos norėjome būt panašios į mamas ir darėme taip, kaip darė jos. Tad kada?

Visuomenėje dažnai vartojama „pavydo“ sąvoka. Na nežinau, kodėl reikėtų pavydėti kažko, kas laisvai gali kainuoti litą. Gyvename ekonomikoje, kurioje įmanomos lizingo paslaugos (pamenu, kaip Emilio Vėlyvio filme „Zero 2“ kvaiša, virtuoziškai Aušros Štukytės suvaidinta personažė daužė duris ir šaukė „noriu papų, noriu papų!!! Lizingu!!!“) ir krūtis ar lūpas galima įsigyti kaip mobilų telefoną, tai prieinama kiekvienam, bet ačiū Dievui, toli gražu ne kiekvienas jų „pavydi“ ir nori.

Ne kiekviena moteris „pavydi“ ir nori būt savo draugės klone. Ne kiekviena moteris nori, kad prietemoje jos pačios vyras negalėtų jos atskirti draugių būryje. Išsilavinusių, daug gyvenime pasiekusių moterų tikslas visada buvo pabrėžti savo individualybę ir išskirtinumą tiek išvaizda, tiek žiniomis. Ir aš neneigiu grožio svarbos. Aš net nesakau, kad plastinė chirurgija nereikalinga ir ja reiktų nesinaudot. Aš tik sakau, kad grožis - tai visai ne tie standartai, kuriuos jums bando brukti „kitais“ talentais, išskyrus „pasidariau operaciją“ girtis tegalinčios moterys.

Pakalbėkime konkrečiais pavyzdžiais. Visais laikais grožio standartus nustatydavo Holivudo moterys: anksčiau - beprotiškai skirtingos Merlin Monroe, Audrey Hepburn ar Elizabeth Taylor, ar vėliau - šiomis dienomis - Nicole Kidman, Sandra Bullock, Charlize Theron, Penelope Cruz, Tilda Swinton. Visos jos padarė svaiginančią karjerą intelekto ir individualios išvaizdos pastangomis, o kad ir kiek galvočiau, blondinės su pūstomis lūpomis ir milžininkomis krūtimis prisiminti negaliu, nes jos paprastai filmuojasi kitokio pobūdžio filmuose. Na, galbūt kažkiek - Paris Hilton, kuri pinigų gal ir uždirba, bet kvaišos etiketės atsikratyt jai matyt nebepavyks.

Tai vis tik, kiek kainavo mano ramybė? Atskleisti negaliu, nes tai - konfidenciali informacija, kurios atskleidimas man užtrauktų baudą. Tegaliu pasakyti, jog konfidencialumo pareikalavo „kitoji“ pusė, aš norėjau priešingai - spręskite patys, kodėl. Aš tik klausiu, ar negalėtų būti taip, jog galbūt finansinių sunkumų išgyvenančios šeimos nori apkamšyti skylėtus biudžetus, ar kokios nors mažai kvietimų dainuoti turinčios atlikėjos siekia bent kruopelytės dėmesio, o galbūt joms reikalinga dar viena operacija, ar vis dar reikia mokėti įmokas už anksčiau atliktąsias?

Šiais laikais tai dažnas atvejis, kai moterys apgina savo orumą ir po to jau visi jas laiko oriomis. Nes orumas - tai toks dalykas, įsigyjamas susimokant advokatui.

Bet kaip ten bebūtų, tai vis tik kainavo garbingą ir brangų teismo, žurnalistų laiką, advokatams teko sumokėti tūkstančius, kuriuos prieš šv. Kalėdas buvo galima skirti vaikų dovanoms, kuriems trūksta mamos šilumos, kurios tiek daug turi mano oponentė, ir už tai aš taip pat atsiprašau.

Ir dar porą žodžių mergaitėms - paauglėms, kurios, tikiuosi, paskaitys šį laišką: mergaitės, būkite protingos, nes gražios jūs jau esate. Draugaukite su tais berniukais, kurie žavisi tais dalykais, kurie jus išskiria iš kitų - jūsų strazdanomis, balta kaip popierius oda, riesta ar kumpa nosyte, siauromis lūpomis, suraukta nuo algoritmų skaičiavimo kakta, dešimtuku iš fizikos trimestro suvestinėje. Nes vertybė yra ne tai, kad tave už kampo nori pabučiuoti visi mokyklos berniukai, o tai, kai vienas iš jų nori su tavim eiti į žvalgybą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1168)