Lapkričio 10-ąją keliautojas, žurnalistas ir daugybės knygų autorius A. Čekuolis švenčia 86-ąjį gimtadienį. Tik visai neseniai iš darbo televizijoje po 27 metų pasitraukęs Algimantas titulų turi ir daugiau, vienas įspūdingiausių – vesdamas laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ tapo vyriausiu TV laidų vedėju pasaulyje.
O kuris nuopelnas maloniausias? Šelmiškai besijuokdamas jis pasakojo, kad iki šiol labai maloniai širdį glosto 80-ojo jubiliejaus metu kolegių iš „Gimtojo krašto“ ištarti žodžiai „mes visos buvom jį įsimylėjusios“.
86-ąjį gimtadienį sutinkantis Algimantas DELFI pasakojo, jog šventės neruošia. Ir nors svečių lauks, ne tai jam svarbiausia.
„Esmė, kad „datraukiau“ iki aštuoniasdešimt šešerių metų. Čia šventė. O turėjau būti miręs jau kokius aštuonis kartus, – ir rimtai, ir juokaudamas kalba A. Čekuolis. – Laukiu kiekvieno gimtadienio. Jau ilgą laiką laukiu, jau daug dešimtmečių, nes man tai lyg finišo linijos kirtimas bėgant maratoną. Vis peržiūriu, kas gimė ir kas mirė, palyginu su savimi, todėl ilgas amžius man – pasididžiavimas. Juolab, kad mano gyvenimas buvo labai margas ir visada įtemptas. Nepamenu nė vienos dienos, kad būčiau nuobodžiavęs.“
Prieš metus traumą patyręs A. Čekuolis kurį laiką turėjo praleisti gydytojų priežiūroje, vėliau buvo priverstas sulėtinti gyvenimo tempą. Bet tik tą, kuris matuojamas kojų greitumu.
„Laikausi neblogai, bet šlubuoju, nes buvo sulaužyta koja. Kaulai pasidarė trapūs, operacija truko tris valandas. Bet chirurgai stebėjosi, kad kaulai balti ir raudoni, kaip jaunuolio. Man taip sakė, bet gal tik pagyrė, – nusijuokė žurnalistas. – Dabar man neblogai, tik nepatinka šlubuoti, bet, o kam patinka?“
Tačiau net ir traumoje, kurį jį privertė vaikščioti pasirėmus lazdele, jis įžvelgia teigiamų dalykų. „Viskas turi teigiamų pusių. Nelabai galiu važinėti automobiliu, vaikščioti – taip pat. Galiu po butą pasivaikščioti, todėl neišvengiamai daugiau laiko lieka sėdėti prie popieriaus, – pasakojo Algimantas. – Kitąmet išeis mano knyga „Teisiųjų vakarienė“, o ta, kurią dabar rašau – 2019 metais. Anksčiau nė nepagalvodavau su tokiu toliu darbus daryti. Aš jau pusę metų su lazda. Anksčiau remdavausi vien lazda, o dabar – lazda ir stalu.“
Vienas didžiausių nuotykių A. Čekuolio gyvenime – darbas televizijoje. Tądien, kai jis iškilmingai atsisveikino su šiuo gyvenimo periodu, jo žmona Edita juokavo, kad pagaliau subyrėjo ilgus metus trukęs meilės trikampis: ji, Algimantas ir televizija.
„Televizija mane daug ko išmokė. Pirmiausia – disciplinos. Kiekvieną šeštadienį turėdavau būti studijoje, visai nesvarbu, kas įvyktų: ar lubos ant galvos užgriūtų, ar susirgtum. Ir nė vienas nepasakytų, kad nors kartą per tuos 27 metus ekrane gripavau! O juk buvo visko, bet visada turėjau būti žvalus“, – šypsojosi televizijos žurnalistas, savo laidoje „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ dalijęsis įvairiomis patirtimis bei įspūdžiais.
Algimanto žmona, kviesdama jį atsiliepti telefonu, kaip visuomet ištarė kreipinį „Jūs“. Šioje poroje niekuomet kitoks kreipinys ir neegzistavo.
„Gyvenant ilgą laiką kartu, yra labai daug progų vienas kitą pasiųsti po velniais arba kur nors dar blogiau. Kai pasakai „Tu“, tai skamba labai mužikiškai, bet tai sakyti kreipiantis „Jūs“ – neapsiverčia liežuvis, – šmaikštauja A. Čekuolis ir pats sau užduoda klausimą. – Ar tai prievartinis būdas išsaugoti porą? Taip, tai padeda išsaugoti porą, nes juk ne be reikalo tiek didikai, tiek mūsų karaliai taip vienas į kitą kreipdavosi. Bet jei pora byra, tai tik tokia virvele poros nesuriši. Tai tik truputį praskaidrina gyvenimą.“
Daugiau nei tuzino knygų autoriaus darbo stalas šiuo metu, kaip jis pats sako, apkrautas knygomis ir žurnalais. Darbų jam netrūksta, o ir kalbėti apie juos jis galėtų valandų valandas.
„Rašau knygą. Tai apysakos, paremtos tikrais faktais. Apie tokį šiek tiek nelaimėlį, šiek tiek nelaimingą žmogų, jaunuolį, kurį išmetė iš Kauno kunigų seminarijos ir jis tapo šamanu Lotynų Amerikoje. Ši istorija – tikra teisybė, – siužetą trumpai apibūdino Algimantas. – O, kad pamatytumėte, kas dabar darosi ant mano stalo – vien knygos ir žurnalai... O žinote tokią baltų gentį – jotvingiai? Tai yra labai įdomi baltų gentis, nors apie ją mes nieko nežinome.
Dar devyniolikto amžiaus viduryje, caro laikais, gyventojų perrašymo metu Vakarų Baltarusijoje net 38 tūkstančiai žmonių pareiškė, kad jie – jotvingiai. Dabar turbūt nė aštuonių nesurinktume, nors kai kurios lietuvių pavardės yra labai jotvingiškos. Bet duomenų apie juos yra labai mažiau, nes buvo neraštingi ir priešiški. Paprasčiau sakant – buvo chamai, kurie gyveno miškuose ir absoliučiai nejautė baimės.“
Tiesa, pasidomėjus, ar A. Čekuolis galėtų įvardyti mėgstamą, tačiau ne savo paties parašytą knygą, jis nė neabejojo: „Bus ta, kurią parašysiu rytoj“.
„Aš neskaitau knygų, – tikina Algimantas. – Man sunku net spaustuvinę korektūrą skaityti, nors mašinraščio korektūrą, žinoma, skaitau, jos būna dvi ar trys, tada perspausdina.“
Žurnalistas, rašytojas, TV laidų vedėjas, keliautojas, gidas ir daugybe kitų titulų bei epitetų dažnai apibūdinamas A. Čekuolis kelerius metus savo patirtimi dalijosi ir su studentais. Deja, pasikeitus reikalavimams, teko atsisakyti šio darbo.
„Pasikeitė katedros vadovybė ir dėstytojai privalėjo būti parašę mokslinį darbą. Tuo metu buvau parašęs dvylika knygų, tai paklausiau, gal tai galima užskaityti kaip mokslinį darbą? Bet nesutiko, – pasakojo A. Čekuolis, universitete paskaitas vedęs vos ketverius metus. – Faktiškai buvau apeitas, tiesiog nepakviestas dėstyti kitais metais. Bet iki šiol mielai sutinku savo buvusius studentus. Žinau, kad nepasišiukšlinau.“
Prisiminus A. Čekulio laidas, mintyse išnyra spalvingi pasakojimai apie keliones ir atradimus atokiausiuose pasaulio krašteliuose. O kokią kelionę jis dar pakartotų, jei tik galėtų? „Jei galėčiau, dar kartą vykčiau į Japoniją. Pirmiausia – ji nėra įgrisusi. Antra – ten labai geras maistas. Ir nors išoriškai jis panašus į kinišką, japoniškas maistas daug subtilesnis. Japoniškas maistas Vilniuje tam neprilygsta“, – pasakojo Algimantas.
Beje, jis tikina, kad ir šiuo metu keliauja, tiesa – ne fiziškai. „Nelabai aš jau ir noriu keliauti. Dabar man svarbiau visa tai prisiminti. Dar reikia paskaityti. Aš internete skaitau anglišką spaudą, štai, dabar su Trumpu „keliauju“ po Azijos šalis. Reikia šito“, – šyptelėjo pašnekovas.
Kaimo mokytojų šeimoje gimęs Algimantas 1948 metais baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją, vėliau – Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą.
1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Dirbdamas rašė apsakymus ir knygas.
Mokėsi Havanoje, vėliau ten dirbo vertėju SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje. Tik vėliau gyvenimo keliai atvedė atgal į Lietuvą.
Algimantas Čekuolis – nuotraukų galerijoje:
