150-ąsias Maironio metines minint: pramogų pasaulio žmonės bandė prisiminti tautos dainiaus eilėraščius ir kiek vaikų jis turėjo

Spalio 21 dieną minimos Maironio slapyvardžiu pasirašinėjusio tautos dainiaus Jono Mačiulio 150-osios gimimo metinės. DELFI pasidomėjo, ką apie šį poetą, dramaturgą, dvasininką žino mūsų šalies pramogų pasaulio atstovai. Į klausimus atsakinėjo dainininkė Rosita Paulauskaitė, atlikėjas Donatas Montvydas, „Mis Lietuva“ Gabrielė Martirosianaitė, dainininkė Kristina Ivanova, atlikėjas bei dainų kūrėjas Stanislovas Stavickis-Stano, aktorė Inga Norkutė.

- Koks tikrasis Maironio vardas ir pavardė?

R. Paulauskaitė: Tikrai nepasakysiu. Iš tiesų yra daug žmonių, kurių tikrojo vardo nežinai – tik slapyvardžius.

D. Montvydas: Jonas Mačiulis.

G. Martirosianaitė: Jonas, bet pavardės nepasakysiu.

K. Ivanova: Geras klausimas, iš tiesų. Pačiai pasidarė gėda, kad buvau pamiršusi – kaip ir mano tėčio vardas - Jonas. Kai dar buvau moksleivė, man lietuvių kalbos pamokai reikėjo išmokti Maironio eilėraštį ir tėvelis pasakojo, kad poeto ir jo vardai yra tokie patys.

Stano: Nežinau.

I. Norkutė: Neprisimenu.

- Kiek šiandien (spalio 21 d.) Maironiui būtų sukakę metų?

R. Paulauskaitė: Jėzus Marija, man tai taip neįdomu. Tikrai nežinau. Mokykloje lietuvių kalbą ir literatūrą mokiausi dešimtukais, bet čia tas pats, kaip su anglų kalba – jei jos nevartoji, pamiršti.

D. Montvydas: Jis gimė... Nepasakysiu, tokių dalykų tikrai neprisimenu.

G. Martirosianaitė: Tiksliai žinau, kad 150.

K. Ivanova: Kada čia jo gimtadienis? Jei neklystu, spalio mėnesį jam sukaktų 150 metų. Labai sveikintina LRT iniciatyva savitai paminėti šį jubiliejų – kai įvairių profesijų atstovai deklamuoja jo eiles.

Stano: Tuoj, pamėginsiu paskaičiuoti, „Pavasario balsai“ išleisti tūkstantis devyni šimtai... (tyliai skaičiuoja, - DELFI) Kažkur 140... 150 metų.

I. Norkutė: Sakau tiesiai šviesiai, ką čia meluoti – nežinau.

- Ant kokios pinigų kupiūros pavaizduotas jo atvaizdas?

R. Paulauskaitė: Nebeatsimenu. Ant dešimties yra broliai. Tai gal ant 20-ties? Visai nepastabi esu. Pastaruosius kelerius metus gyvenu vadovaudamasi tokia filosofija – nekreipiu dėmesio į tai, ko man visiškai nereikia. Ir gyvenu taip, kaip noriu. Tikrai nėra taip, kad sėdėčiau ir domėčiausi, kiek tam Maironiui dabar būtų metų. Gal tai ir negražiai skamba, bet nesu jau tokia didžiulė patriotė.

D. Montvydas: Gal ant kokio šimto litų? Dešimties? A, tai bus 20-ties litų kupiūra.

G. Martirosianaitė: Piniginėje kaip tik turiu – 20 litų.

K. Ivanova: Ant 20-ties litų. Pinigus tai aš jau pažįstu. (Juokiasi.)

Stano: Ant 20-ties litų.

I. Norkutė: Ant 20 litų.

- Kokius dar literatūrinius slapyvardžius naudojo Maironis?

G. Martirosianaitė: Žinau, kad jis kūrybos pradžioje pasirašinėjo kitais slapyvardžiais, bet tiksliai įvardinti kokiais, tikrai negaliu.

(Visi kiti pašnekovai taip pat nežinojo, - DELFI).

- Kur Maironis palaidotas?

D. Montvydas: Tikrai beviltiška atsakyti.

K. Ivanova: Jis kilęs iš Raseinių, bet kur palaidotas – nežinau.

Stano: Kaune.

- Išvardinkite bent tris jo parašytus eilėraščius.

R.Paulauskaitė: Nežinau. Aš skaitau visiškai kitokius veikalus. Tai yra tikrai gražūs dalykai, kuriuos tikrai reikėtų žinoti ir prisiminti, bet per savo skubėjimus ir darbus mes visa tai dažnai pamirštame.

D. Montvydas: Niekas į galvą dabar neateina. Man atrodo, ne tam žmogui paskambinote. (Juokiasi.) Tikrai žinau jo daugumą eilėraščių, tačiau XXI-ame amžiuje informacijos kiekis toks didžiulis, kad neįmanoma visko į galvą sutalpinti.

G. Martirosianaitė: Iš mokyklos laikų geriausiai atsimenu „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“, poema „Raseinių Magdė“ ir eilėraščių rinkinys „Pavasarių balsai“.

K. Ivanova: „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“, „Pavasario balsai“.

Stano: Mano mėgstamiausias - „Vakaras (Ant ežero keturių kantonų)“. Dar labai graži „Giesmė Marijai“. „Lietuva brangi“, „Trakų pilį „ ir „Pavasario balsus“ tai jau visi žino, neįdomu ir neoriginalu. Galiu kažką ir mintinai padeklamuoti: „Graži tu mano, brangi tėvyne, šalis kur miega kapuos didvyriai. Ne veltui bočiai tave taip gynė, ne veltui dainiai plačiai išgyrė.“

I. Norkutė: Tai buvo taip seniai... „Ten kur Nemunas banguoja tarp kalnų lankų, broliai vargdieniai dejuoja nuo senų laikų. Ten močiutė užlingavo, raudomis mane. Į krutinės skausmą savo liejo nežinia.“ Būtumėte paklausę kito poeto, tikrai galėčiau daugiau padeklamuoti. Nors Maironiui tikrai jaučiu didžiulę pagarbą, tikrai nežinojau, kad jam jau tiek metų.

- Kiek tautos dainius turėjo vaikų?

G. Martirosianaitė: Vaikų jis neturėjo, nes buvo kunigas.

K. Ivanova: O Jezau, kokie sunkūs klausimai! Gal du? Bijau pasakyti.

Stano: Kaip kunigas galėjo turėti vaikų? Gal prieš tai kažkaip susisuko?... Negirdėjau apie tai nieko.

- Kaip vertini vaidybinį filmą apie Maironį?

G. Martirosianaitė: Nemačiau, tad negaliu vertinti.

K. Ivanova: Nesu mačiusi, gal jį geriau įvertintų kino kritikai.

Stano: Kur vakar rodė dokumentinį? Vaidybinio filmo apie Maironį nesu matęs jokio.

Ką mūsų pramogų pasaulio atstovai žinojo ir ko nežinojo apie Maironį:

Maironio tikrais vardas - Jonas Mačiulis, kuris gimė 1862 m. spalio 21 dieną Raseinių rajone. Šį sekmadienį jam būtų sukakę 150 metų. Tautos dainiaus jubiliejus visus šiuos 2012-uosius metus  minimas visoje Lietuvoje rengiant įvairius renginius, koncertus ir skaitymus.

Be Maironio slapyvardžio J. Mačiulis dar pasirašinėjo Stanislovo Zanavyko, S.Garnio slapyvardžiais.

Per 70 gyvenimo metų Maironis parašė kelias dešimtis eilėraščių, sonetų, satyrų, baladžių, poemų, dramų, libretų. Bene garsiausi jo kūriniai: "Trakų pilis", "Lietuva brangi", "Pavasario balsai", "Milžinų kapai", "Mūsų vargai", "Nebeužtvenksi upės". Tarp jo kūrinių - ir Stano mėgstamas "Vakaras (Ant ežero keturių kantonų)", I. Norkutės padeklamuotas "Mano gimtinė" bei G. Martirosianaitės paminėta poema "Raseinių Magdė".

Poetas, dramaturgas pavaizduotas ant 20 litų kupiūros.

Maironis buvo dvasininkas, todėl vaikų neturėjo. Apie jį nebuvo pastatytas vaidybinis filmas.

Maironis palaidotas Kauno arkikatedros šventoriuje.