aA
Varpo dūžiai skaičiuoja laiką. Širdies dūžiai – dar ir jausmus bei naujas pradžias. Kai žvelgiame į praeitį, svarbūs mūsų gyvenimo įvykiai taip pat nuskamba kaip dūžiai: kiekvienas pertraukiantis kasdienybę, sustabdantis tam, kad keistum kryptį. Prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ jubiliejiniam leidiniui išskirtinį interviu davusi garsi režisierė, „Vilnius City Opera“ meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė pasidalino dešimčia svarbių jos gyvenimo įvykių.
Dalia Ibelhauptaitė /Foto: Monika Penkutė

I

Man – 1,5 metų. Mama pirmą kartą nusivedė į teatrą.

Iš spektaklio „Raudonoji gėlelė“ atsimenu daug raudonos spalvos ir milžinišką kardą, kabojusį veikėjams virš galvų.

Vidury spektaklio jis sujudėjo – arba man taip pasirodė – ir ėmiau raudoti visa gerkle.

Tada, ir iki pat šešerių, tikėjau, kad viskas, kas scenoje, – tikra. Ir iki šiol sceną ir tikrovę man skiria ne ištisinė, o punktyrinė linija.

II

Man treji. Aš vėl poliklinikoje – vaikystėje labai sirgau ir dažnai eidavau į procedūras. Tik procedūriniame kabinete esu ne viena, dar ir kūdikis, nuogas berniukas.

Paskui ėjau namo tylėdama, o parėjusi tuoj pat nusirengiau ir išsigandusi pasakiau mamai, kad neturiu pimpaliuko kaip tas kitas
vaikas. Kodėl? Kodėl mane taip nuskriaudė?

Vėliau supratau, kad reikia stengtis būti geriausiai – tada nebebus svarbu, ar esi vyras, ar moteris. Esmė juk – darbas, valia ir talentas.

III

Trylikos pamačiau pirmąjį Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Kvadratas“. E. Nekrošius tapo mano teatro dievu. Jo spektaklius žiūrėjau po 10 ir daugiau kartų, dėl jų tapau režisiere, su jo pagalba daug nuveikiau.

Visada nerimavau – kaip jam atsilyginsiu? Tačiau bendraudama su juo išmokau reikšmingą tiesą: neatsilyginsi tiesiogiai, bet vieną dieną sutiksi kitą talentingą jauną žmogų – ir tu jam padėsi. Ši skola grąžinama tokiu būdu. Aš savo skolą jau atidaviau. (Šypsosi.)

Dalia Ibelhauptaitė /Foto: Monika Penkutė
Dalia Ibelhauptaitė /Foto: Monika Penkutė

IV

Man dvidešimt treji. Studijuoju režisūrą Maskvoje, esu jauniausia studentė ir vienintelė moteris fakultete. Psichologinis krūvis milžiniškas, kelis kartus mėginu žudytis, dėstytojai elgiasi žiauriai ir žeminamai, netikėdami, kad moteris gali būti lygiavertė šioje profesijoje. Jų požiūris į ugdymą toks: reikia žmogų „sulaužyti“, jei sulūš – vadinasi, negali būti režisierius.

Bet tai buvo ir iki šiol yra stipriausia pasaulyje režisierių mokykla – aš žinojau kur stojau. Be šitos mokyklos niekada nebūčiau ten, kur esu dabar. Buvau laužoma 4 metus. Vis dėlto tvirtai žinojau, kad noriu kuo greičiau baigti studijas ir statyti spektaklius. Ir dar grįžti į Lietuvą, kurioje brendo revoliucija. Prašiausi galimybės laikyti iškart 2 likusių metų egzaminus. Buvo nepaprastai sunku, bet man tai pavyko ir spėjau 1991 m. sausio 13-ąją atsidurti aikštėje prie Seimo rūmų. Su diplomu rankose.

V

Dvidešimt ketverių turėjau didelių svajonių ir vilčių. Tačiau supratau, kad joms išsipildyti nelemta: Lietuvoje mano režisūros ir mano darbų nereikia. Ypač 1991-ųjų vasarį, nes kai gatvėse vyksta istoriniai įvykiai, teatras turi daryti pauzę. Tuomet pasinaudojau prodiuserės iš Londono kvietimu apsilankyti ir su 20 JAV dolerių piniginėje išvažiavau pas ją dviem savaitėms. Jos užsitęsė 28 metus. Jei nebūčiau ten sulaukusi pripažinimo ir padariusi tiek darbų, Lietuvoje manęs nebūtų priėmę.

VI

Vestuvės su Dexteriu! Man trisdešimt, bet iki pažinties su juo niekad neįsivaizdavau, kad ištekėsiu – nes nemaniau, jog egzistuoja žmogus, kuris supras mane, mano darbą, mano nenormalias darbo valandas ir išbalansuotą režimą. Manęs niekas taip stipriai nemylėjo – ir aš nieko gyvenime taip nemylėjau. Visus 20 metų.

VII

Man trisdešimt ketveri. Vilniaus festivalių vadovas Gintaras Kėvišas trečią kartą atvyksta į Londoną kviesti manęs pastatyti Džuzepės Verdžio „Kaukių baliaus“ Trakų pilyje, ir aš galų gale sutinku. Tačiau ne dėl jo kvietimo, veikiau todėl, kad galėsiu išpildyti savo įkvėpėjo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko norą pamatyti mano operą.

Monsinjorą graužė paskutinės stadijos nepagydoma liga, bet jis pabėgo iš ligoninės ir atsisėdo Trakuose šalia manęs pažiūrėti premjeros. Jo veide ryškėjo didelis skausmas, bet jis buvo iki galo ir per kitą – paskutinį – mūsų susitikimą įtikinėjo, kad privalau dirbti Lietuvoje.
Galbūt be jo ir be mamos nebūčiau čia grįžusi, nebūtų buvę bohemiečių ir viso to, ką sukūriau čia pastarąjį dešimtmetį.

VIII

„Kaukių baliaus“ premjera suvedė mane su dirigentu Gintaru Rinkevičiumi ir mados kūrėju Juozu Statkevičiumi. Būsimais artimais draugais ir kolegomis. Jų talentas ir man suteikė sparnus ir leido pasiekti svarbiausių svajonių. Trise pasipriešinome operos pasaulio tradicijoms ir nusistovėjusiai tvarkai. Sukūrėme alternatyvą anksčiau tik nacionaliniuose ir valstybiniuose kolektyvuose egzistavusiam operos žanrui.

IX

Po aštuonerių metų mirė tėvas, dar po trejų – mama.

Jos mirties dieną buvau Berlyne. Žinojau, kad ji manęs laukia. Skubėdama pas ją meldžiausi: tegu nesikankina, tegu išeina – visi meilės žodžiai jau buvo išsakyti.

Po mamos mirties įėjau į namus, dar pilnus jos kvapo – mūsų namų kvapo. Jis persmelkė mane suvokimu: likau viena. Yra namai, kurie niekada nebebus namais. Spengianti tyla. Vienatvės pojūtis.

Per kelias savaites išdalinau beveik visus namų daiktus, pasilikau tik 9 dėžes mamos surinkto praeities archyvo. Jame – ir niekad nematyti man skirti jos užrašai apie tremtį Sibire. Visą šį palikimą išsivežiau į Londoną.

X

Praėjus mėnesiui po mamos mirties su soliste Asmik Grigorian ir verslininku Tomu Kučinsku įsteigėme „Vilnius City Opera“ (VCO). Vienas bičiulis iš britų operos man sakė: „Žinai, net ir Vakarų Europoje ar JAV ne kiekvieną dešimtmetį susikuria nauji operos teatrai.“ Man tai labai svarbu, ypač žinant, kad šis teatras sukurtas iš privačių lėšų, ir kiekvienas perkantis bilietą tampa jo rėmėju.

VCO yra operos teatras, gimęs iš mano ir kitų žmonių svajonių, norų, pastangų ir labai sunkaus darbo. „Tai svarbus reiškinys ir didelis pasiekimas“, – dar pridūrė mano bičiulis britas. Ir aš visiškai su juo sutinku.

Interviu su Dalia Ibelhauptaite ir kitais įdomiais pašnekovais skaitykite „Panoramos“ leidinyje ČIA.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Egidijaus Dragūno istorijoje dėl namo – netikėtas posūkis: sulaukė teismo užtarimo

Apeliacinius skundus dėl teismo įpareigojimo nugriauti Pavilnių regioniniame parke pastatytą...

Po skandalų vėl kartu su Simu Jasaičiu gyvenanti Oksana Pikul: viskas pradėjo keistis nuo rugsėjo (106)

Sekmadienio vakarą TV3 laidoje „Raudonas kilimas“ Oksana Pikul -Jasaitienė pagaliau ryžosi...

Atlikėjas Dainotas Varnas prakalbo apie plastinę operaciją: geriau jau pats pasakysiu viską atvirai, kad mažiau klausimų būtų (5)

Dainotas Varnas prisipažino, kad šie metai jam bus labai nelengvi – vasario mėnesį dainininkas...

Ramūnas Vyšniauskas skiriasi su žmona: po vienu stogu nebegyvena jau metus (107)

Žinomas verslininkas, buvęs sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas kartu su žmona Inese nusprendė...

Liepa ir kitos garsenybės vos nenukentėjo nuo mamos aferistės: kūrė istorijas apie žuvusius tėvus, pabėgusį vyrą (42)

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa terpe, kurioje žmonės ieško ir randa pagalbą, tačiau,...

Top naujienos

Landsbergis perspėjo Karbauskį: mūsų laukia katastrofa (609)

Besibaigiant Seimo rudens sesijai ir prasidedant rinkimų maratonui laidoje „DELFI Diena“...

Nusivylę, susierzinę ir pikti: „Brexit“ įvarė JK į kampą (98)

Jungtinė Karalystė atsidūrė pavojingiausioje kryžkelėje per kelis dešimtmečius po to, kai...

Gyvai / Dakare tarp lietuvių užvirė kova sekundę į sekundę: priekyje Vanagas, iš paskos – Juknevičius atnaujinta 16.20 val. (75)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Parduoda ypatingą butą Vilniuje už beveik milijoną eurų: kodėl už jį verta tiek pakloti? (6)

Užupyje, ant Vilnelės kranto parduodamas butas, užimantis net 267 kv. metrus ir išsitenkantis...

Anglijoje gyvenanti lietuvė nusprendė neleisti vaikų į mokyklą: netenkino, kad jie privalės daryti tai, kas pasakyta (58)

Dizainerę Mildą Juškaitytę ko gero būtų galima pavadinti ne visai tipine mama – jos mažyliai...

Teismas paskelbė verdiktą dėl 9-metės įvaikinimo į Naująją Zelandiją: visuomenė jo nesužinos (716)

Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo, kuriame devynmetės...

„Linkomanija“ bus užblokuota šią savaitę, „piratai“ atsakė instrukcijomis, kaip apeiti draudimus (305)

Interneto tiekėjai, vykdydami teismo sprendimą, ruošiasi blokuoti failų dalijimosi svetainę...

Iš viešumos dingęs keistuolis Antanas Nedzinskas: aš tikrai gyvenu geriau negu Radži (38)

„Aš tikrai gyvenu geriau negu Radži. Turiu daug daugiau laisvės, daug daugiau vietos, galiu ir...

Turto banko vadovas: turime galvoti, kaip valstybės pastatus užpildyti institucijomis (26)

Naujasis valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuojančio Turto banko vadovas Mindaugas...

„Facebook“ prieš 2019 m. rinkimus pasaulyje sugriežtins politinės reklamos taisykles (2)

„Facebook“ pranešė pirmąjį metų pusmetį sugriežtinsiantis politinės reklamos socialiniame...