Kaip tvirtina vienas karališkosios šeimos šaltinis, karalienė planavo rankinėje turėti ir vyro skiriamuoju ženklu tapusią baltą nosinaitę, siūtą „Kent & Haste“. Iš švarko kišenės išlindusi preciziškai sulankstyta nosinė dažnai buvo vienas iš Edinburgo kunigaikščio klasikinės aprangos elementų.
Norėdama dar kartą pagerbti ilgametę santuoką, karalienė rankinėje turėjo ir mažytę poros nuotrauką, darytą Maltoje netrukus po vestuvių.
Malta tiek karalienei, tiek princui Philipui turėjo ypatingą reikšmę. Po vestuvių 1949-1951 metais jie gyveno „Villa Guardamangia“ netoliese salos sostinės Valetos, kai Edinburgo kunigaikštis tarnavo laive „HMS Magpie“.
Vėliau karalienė šį laikotarpį įvardijo kaip vieną laimingiausių gyvenime, nes tai buvo neilgas laikotarpis, kai ji galėjo gyventi „normalų“ gyvenimą. Pora į Maltą dažnai grįždavo, pavyzdžiui, būtent ten paminėjo šešiasdešimtąsias santuokos metines.
Kaip ir visada, taip ir per vyro laidotuves karalienė su savimi turėjo britų prekės ženklo „Launer“ rankinę. Karalienė iš viso turi apie 200 tokių rankinių – skirtingų spalvų ir stilių.
Šiose rankinėse Elžbieta II nešiojasi daug svarbių smulkmenų, įskaitant visą rinkinį talismanų, kurių jai pridovanojo vaikai ir anūkai. Tik greičiausiai nė vienas jų savo svarba negali prilygti daiktams, kurių ji turėjo per mylimo vyro laidotuves.
Per laidotuves netekties skausmo palaužta monarchė baltų gėlių puokštėje, kurią išrinko pati, ant princo karsto paliko ranka rašytą raštelį. Bakingamo rūmai atsisakė viešinti raštelio turinį. Panašu, kad raštelis – paskutinė monarchės dovana mylimam vyrui, su kuriuo santuokoje išgyveno 73 metus.
Laidotuvėms karalienė buvo įsisegusi deimantinę Ričmondo segę – tai Ričmondo miesto dovana jos močiutei, karalienei Marijai, kuri 1893 metais ištekėjo už būsimojo karaliaus Jurgio V. Elžbieta II šią segę iš jos paveldėjo.
