Prabilo apie paskutinį karalienės Elžbietos II norą: to ji geidė labiau už viską

Visuotinis atsisveikinimas su karaliene Elžbieta II neapsiėjo be privalomų apie istorinę akimirkos svarbą bylojančių atributų – tūkstančių Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų karių, šimtų pasaulio lyderių ir retos galimybės pamatyti imperatoriškąją valstybės karūną. Visgi rugsėjo 19 d. įvykusi britams brangios monarchės laidojimo ceremonija buvo privati, be perdėtos pompastikos. Moteriai, kuriai tarsi nebuvo lemta tapti karaliene, ši paskutinė kelionė tapo ramiu sugrįžimu namo.

Po uždarų apeigų, kuriose dalyvavo tik šeimos nariai, garsiausia moderniosios eros moteris amžinojo poilsio atgulė karaliaus Jurgio VI memorialinėje koplyčioje Vindzore, šalia mylimų savo tėvų karaliaus Jurgio VI ir karalienės motinos, sesers princesės Margaret ir sutuoktinio princo Philipo.

„Ji nenorėjo matyti nei savo statulos, nei atskiros laidojimo patalpos Šv. Jurgio koplyčioje“, – portalui „People“ sakė istorikas Robertas Hardmanas, knygos „Queen of Our Times: The Life of Elizabeth II“ autorius.

„Kaip kartą yra pasakiusi jos pusseserė Margaret Rhodes, ji tenorėjo, kad tėvas ja didžiuotųsi“, – pridūrė jis.

Nuo pat karūnavimo 1953-iaisiais karalienė Elžbieta II visą gyvenimą turėjo ruoštis tam, kad jos šeima ir jos tauta kažkada turės gyventi ir be jos, taigi, 10 dienų trukusios iškilmės tapo paskutine jos dovana šalies žmonėms.

„Jai pačiai tikrai nereikėjo tokios pompastikos ir ceremoningumo, bet ji suprato ir pripažino, kad atlieka neeilinį vaidmenį, – sakė karališkosios šeimos biografė Penny Junor. – Taigi, net mirusi ji ir toliau tarnavo tautai.“

Karalienės laidotuvės tapo viso pasaulio dėmesio centre atsidūrusiu įvykiu, kurį Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby pavadino pačiu ryškiausiu. Tačiau nevalia pamiršti ir jo potekstės – karališkosios šeimos, kad ir netobulos bei susiskaidžiusios, išgyvento sielvarto.

Ir per viešus pasirodymus, ir per gedulingą budėjimą kartais pavykdavo įžvelgti įtampą tarp princo Harry ir jo žmonos Sasekso kunigaikštienės Meghan Markle bei kitų karališkosios šeimos narių.

Princo Harry atitolimas nuo tėvo, karaliaus Karolio III, ir vyresniojo brolio, princo Williamo, 2020-aisiais jo priimtas sprendimas atsisveikinti su karališkuoju gyvenimu, aišku, negalėjo pasimiršti.

Karaliui ir karalienei Camillai artimi žmonės tikisi, kad princai Williamas (40 m.) ir Harry (38 m.) galėtų pasekti savo senelės pavyzdžiu – jei ne dėl ryšių išsaugojimo, tai bent iš pagarbos naujajam valdovui.

„Reikia manyti, kad visi šeimos nariai susivienys ir palaikys karalių, – teigia karaliui Karoliui III artimas šaltinis. – Gal bėgant laikui pavyks užgydyti dalį žaizdų.“

Labai tikėtina, kad būtent toks ir buvo karalienės Elžbietos II priešmirtinis noras.

„Ji puikiai žinojo, kad konfliktai – tai gyvenimo dalis, tačiau labiau už viską ji norėjo, kad jos šeima būtų laiminga“, – pridūrė šaltinis.

Laidotuvių akimirkos:

Laidotuvių diena Londone: