Dainininkė, aktorė, daugiavaikė mama, mylima žmona, dėmesinga dukra – visi šie apibūdinimai kuo puikiausiai tinka K. Orbakaitei, rašo starhit.ru.
„Šiais metais Kristina išreiškė norą pasprukti iš triukšmingos Maskvos ir nuolat besikeičiančių orų, todėl išskridome į Los Andželą, - pasakojimą pradėjo M. Zemcovas. – Kartu su pačiais artimiausiais draugais švęsime mėgstamiausiame mūsų restoranėlyje, iš kurio atsiveria vaizdas į miestą. Dukrą teko palikti Maskvoje, kad neištrauktume iš mokymosi proceso, ji mokosi parengiamoje klasėje.“
Savaime suprantama, pačiai dainininkei interviu tenka dalinti itin dažnai, o štai jos gyvenimo vyras nedega noru bendrauti su žiniasklaida. Vis tik šis interviu – išimtis.
Jei pykstamės, tai trunka neilgai
„Paprastai aš mylimai moteriai dovanoju naudingas dovanas: bilietus į teatrą išskirtiniam spektakliui, masažinį krėslą ar dar ką nors. Taip mūsų šeimoje priimta elgtis. Kristina iš anksto pasako, ko jai reikia. Jei užsakymų nebūna, tada tiks juvelyriniai dirbiniai.
Materialumais, labai brangiais daiktais žmonos nenustebinsi, svarbu, kad būtų nuoširdu. Žinau, kad žmona dievina irisus, todėl stengiuosi gimtadienio ar kitos šventės proga rasti šių gėlių bet kuriame pasaulio mieste. – sakė M. Zemcovas. – Mūsų santuokos paslaptis paprasta – nesikoncentruoti į smulkias nuoskaudas, iš esmės stengtis neįsižeisti. Kaip ir visi kartais susibarame, bet tai trunka neilgai. Kristina greitai atlyžta. Ji gali supykti, o po 30 minučių paskambinusi kalbėti lyg nieko nebūtų nutikę – viskas jau pamiršta.
Dar stengiamės nesikišti vienas į kito reikalus. Neklausinėju kiekvieną dieną, kur ji šiuo metu yra, kada grįš. Taip pat elgiasi ir ji. Kai būname namuose, Kristina nueina į miegamąjį ar drabužinę, ten gali pabūti tyloje, pamąstyti, spręsti vienokius ar kitokius kūrybinius klausimus. Kartu mėgstame žiūrėti filmus. Žmona dievina senovinius filmus, o štai aš, atvirai pasakius, jų negaliu „suvirškinti“. Kitose srityje skoniai sutampa.
Neseniai pradėjome žiūrėti serialą „Karūna“ anglų kalba. 12 pirmojo sezono serijų praskriejo nepastebimai. Į kino teatrus taip pat stengiamės išsiruošti, bet pavyksta retai. Kartais nueiname į kino teatrą „Pioner“, kur rengiami seansai anglų kalba, juk holivudinius filmus norisi žiūrėti originalo kalba. Kristiną kartais gali pravirkdyti filmai, kuriuose vaidina garbaus amžiaus aktoriai, ar laidos, kuriose rodoma, kaip dabar gyvena pamirštos ir vienišos sovietų žvaigždės.
Kaip ir bet kuris normalus žmogus mano žmona susiduria su silpnumo akimirkomis. Daug darbo, poilsio trūkumas, susikaupia nuovargis, stresas. Viso to atsikratyti padeda bendravimas su artimaisiais – vienatvės ji nemėgsta. Kur nors nueiti, pasikalbėti, atgauti energiją – štai ko jai reikia.“
Dukros nusiskundimai dėl mamos griežtumo
„Kristina – mūsų šeimos variklis. Ji yra viena labiausiai susitelkusių žmonių, kokius man teko pažinti. Sutuoktinė visada pati pakuoja lagaminus – tiek savo, tiek ir mano. Išpakuoja juos taip pat ji. Nieko sakyti nereikia. Ji niekada nieko nepamiršta, visada prigriebs mano dantų šepetėlį, skustuką, kai kartu kur nors vykstame, jei kartais aš būnu pamiršęs paimti. Keliaujame mes dažnai. – pasakojimą apie žmoną tęsė M. Zemcovas. – Aš savo ruožtu atsakingas už tai, kad viskas namuose būtų vietoje, veiktų ir būtų suremontuota.
Jei lemputė perdegė, tai mane erzina. Visada pats nueisiu, rasiu kopėčias, pakeisiu. Ruošti maistą ir palaikyti švarą padeda namų tvarkytoja. Ji kartu su mumis jau šešerius metus. Žinoma, jei turi nuotaikos, Kristina gali paruošti pusryčius ar pietus.
Mėgstame paprastus, bet sveikatai naudingus patiekalus – šaltas sriubas, lengvas salotas. Neseniai iškėliau savo kandidatūrą į būstų savininkų bendriją, kaimynai mane palaikė. Manau, kad mūsų namas turi būti tinkamos būklės. Turiu galimybę lyginti, nes žinau, kaip visa tai daroma užsienyje, Amerikoje. Suprantu, kad būtina prisidėti, negailėti pinigų infrastruktūrai, mokėti kasmėnesinius įnašus.
Dabar kieme statysime vaikų žaidimo aikštelę. Kristina, savaime suprantama, mažai kur spėja dalyvauti, bet periodiškai duoda patarimų, o vėliau įvertina rezultatus. Dukrą auklėjame kartu. Kristina turi didelę patirtį, man tik lieka mokytis. Vyresnieji jos vaikai taip pat neblogi vaikinukai. Žmona žino, kaip užauginti vaiką, kad šis būtų kuklus ir talentingas. Neseniai kartu su ja rinkome mokyklą dukrai Klavai, galiausiai pasirinkome privačią mokyklą Maskvos centre.
Kristinai svarbiausia, kad dukra būtų visą laiką užimta. Kai ji nuobodžiauja, iš karto griebia planšetę. Maža to, ji moka naudotis visais tais išmaniaisiais prietaisais net geriau nei kai kurie suaugusieji. Mes neribojame su prietaisais praleidžiamo laiko, bet stengiamės nukreipti dėmesį kitur, jei būna jau per daug. Labiausiai per atostogas matosi, kad ji tampa labiau kaprizinga dėl laisvo laiko pertekliaus. Jos dienotvarkė labai aktyvi: mokykla, baletas, dainavimas, muzikos užsiėmimai, o savaitgaliais – pas močiutę į sodą.
Kai tik galime, kartu su dukra darome darbelius rankomis, padedame su namų darbais. Kristina – mylinti mama, supranta, kad jos dažnai nėra, išvyksta į gastroles, todėl nenori būti labai griežta dukrai Klavai. Vis tik gali ir griežtesnį žodį pasakyti. Kartais dukra nenori daryti pamokų, skirti laiko muzikai, tada Kristinos tonas tampa griežtas.
Klavusia paskui vaikšto nepatenkinta. Atbėga pas mane ir pasakoja, kad mama ją išbarė. Aš ją paguodžiu. Kartais, net kai mamai pritariu, vis tiek paguodžiu. Nėra gerai, jei vaiką tuo pačiu metu bara ir mama, ir tėtis. Dukra jau nusprendė, kad nori tapti mokytoja arba dainininke kaip mama. Jei dėl antro varianto viskas aišku, tai pirmas susijęs su darželyje Klavos turimu pomėgiu žaisti mokyklą.
Ji mano, kad ji taip pat yra pedagogė, ir jai tai patinka. Klavos charakteris labiausiai panašus ne į mamos ar tėčio, o į močiutės Alos Borisovnos Pugačiovos. Ji laisvamanė, stipri, kartais pasako taip, kad maža nepasirodo. Labai protinga mergaitė, kaip ir visi Kristinos vaikai. Panašių į Denį iš viso nesu sutikęs.
Jis labai myli mamą, nuolat jai skambina, viskuo domisi. Jo charakteris neįtikėtinas. Jei su Nikita Kristina iki šiol dar gali pasiginčyti, su Deniu – niekada. Jis niekada nepasakys priešiško žodžio: kaip mama pasakys, taip ir bus, kad tik jos niekada nenuliūdintų, kad tik ji nesusinervintų, kad tik šypsotųsi.“
Žmonai patinka kontrolė
„Visa mūsų šeima dievina sportą. Aš slidinėju su dukra – neseniai buvome nuvykę į Austriją. Kristinai, tiesa, ši sporto šaka ne prie širdies. Jai ji kelia baimę. Žmonos toks darbas, kad jei, neduok Dieve, kas nors nutiks, ji nuvils daugybę žmonių – jos kolektyvas didžiulis. Užtat ji mėgsta lankytis sporto salėje, boksuotis, dviračio pedalus minti, dievina pilatesą ir jogą.
Amerikoje sportas – tai religija, žmonės kur kas aktyvesni. Kai mes būname ten, ryte Kristina susiskambina su draugėmis ir vyksta į salę. Būna, kad kartu nueiname į užsiėmimą. Namuose žmona mankštintis nemėgsta – atmosfera netinkama. Norėjome nusipirkti dviratį treniruoklį, bet nusprendėme, kad būtų stovėjęs niekam nereikalingas. Į namuose Majamyje esančią salę beveik nenueiname.
Kristinai patinka, kai šalia būna treneris, kuris viską kontroliuoja, garsiai groja muzika. Juk pats vienas nepadarysi taip, kaip reikia – teisingai ir efektyviai, o Kristinai visose srityse svarbus rezultatas.“ – žmonos ir visos šeimos santykius su sportu apibūdino M. Zemcovas.
