„Leave (Get Out)“ atliko 13-os metų amžiaus Noelle Levesque, arba JoJo. Ši daina buvo tokia populiari, kad paauglė akimirksniu tapo žvaigžde, rašoma mamamia.com.au. Tiesą sakant, JoJo yra jauniausia dainininkė, užkariavusi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) topus.
Viskas klojosi puikiai. N. Levesque svajonės, kurių ji pradėjo siekti būdama šešerių, ėmė pildytis. Dienas ji leisdavo mokykloje, o vakarus – įrašų studijoje ir mėgavosi gyvenimu.
Į savo pirmąjį koncertinį turą JoJo išsiruošė su atlikėju Usheriu, o jos antrasis singlas („Too Little, Too Late“) taip pat buvo populiarus. Deja, sulaukusi 15-os metų amžiaus, N. Levesque staiga pradingo, o gerbėjai liko nežinioje.
Šiandien JoJo – 30-ies metų amžiaus moteris. Portalui „Uproxx“ ji sakė, kad, greitai išpopuliarėjusi, galvojo, jog „šlovė ją lydės visą likusį gyvenimą“, tačiau netrukus suprato atsidūrusi spąstuose.
Talentų šou „America’s Most Talented Kids“ dalyvavusią 12-os metų amžiaus N. Levesque pastebėjo įrašų prodiuseris Vincentas Herbertas. Netrukus ji pasirašė sutartį su įrašų bendrove „Blackground Records“. JoJo bendradarbiavimo su ja pradžią prisimena maloniai – „jaučiausi kaip šeimoje“.
„Įrašų bendrovės darbuotojai mano mamai [Dianai] nupirko automobilį. Parūpino mums butą. Pirmą kartą gyvenime turėjau savo kambarį. Jie buvo tarsi mūsų šeimos nariai. Manau, kad mudviem su mama būtent šeimos ir trūko, nes buvome patyrusios labai nestabilių santykių“, – „Uproxx“sukurtame pusvalandžio trukmės dokumentiniame filme pasakojo dainininkė.
N. Levesque vaikystė buvo varginga, jos mama dirbo valytoja Foksbore, Masačusetso valstijoje. Pasirašius sutartį, „Blackground Records“ jas perkėlė į Naująjį Džersį. Dabar JoJo supranta, kad ši valstija iš dalies buvo pasirinkta todėl, jog joje galima lengviau apeiti vaikų darbo įstatymus, bet tada ji džiaugėsi „netikėtais gyvenimo pokyčiais“.
„Staiga sėdėjau privačiame lėktuve... Aš, mergaitė iš niekur“, – „Uproxx“ sakė ji.
JoJo balsas ir muzika septynerius metus buvo „Blackground Records“ pančiuose. Įrašų bendrovė vis atsisakinėjo išleisti naujų dainų ir stengėsi užgniaužti dainininkės talentą. N. Levesque parašė šimtus dainų, kurios niekada taip ir nepasirodė.
„Jaučiausi taip, tarytum trankyčiau galvą į sieną, nes nežinojau, ar kas nors išgirs mano kūrinius“, – prisipažino atlikėja.
Netrukus „Blackground Records“ baigė savo veiklą – įrašų bendrovei buvo pateikta daug ieškinių, ji prarado teisę platinti įrašus. JoJo iš visų jėgų stengėsi išsivaduoti iš komercinių gniaužtų.
Įrašinėdama antrąjį albumą, ji suvaidino keliuose filmuose, tačiau „Blackground Records“ tokia veikla nepatiko. Įmonė netgi „nusiuntė vyrų į mano filmų ir televizijos agento biurą, kad jį įbaugintų“, teigė N. Levesque. Merginos mamą, kuri buvo ir jos vadybininkė, bendravimas su įrašų bendrove pradėjo taip erzinti, kad JoJo nusprendė ją atleisti iš šių pareigų, nes bijojo, jog „mama gaus galą“.
Dainininkės gerbėjams atrodė, kad JoJo pradingo, tačiau iš tikrųjų ji teberašė dainas, tik jos nieko nedomino.
„Stebėjau, kaip kiti atlikėjai, kurie anksčiau mane „apšildydavo“, sėkmingai kyla karjeros laiptais ir net mane aplenkia, kalbant apie populiarumą. Buvo nepaprastai liūdna. Be galo norėjau ką nors išleisti“, – tikino ji.
Galiausiai JoJo pradėjo svarstyti, ar įrašų bendrovė nebeleidžia jos dainų todėl, kad ji prastai atrodo.
„Atsimenu, kai buvau 18-os, sėdėjau „Blackground Records“ biure, ir įrašų bendrovės prezidentas pareiškė, kad „tiesiog norime, jog atrodytum kuo sveikesnė“. Atšoviau, kad esu sveika kaip ridikas“, – „Uproxx“ sakė moteris.
JoJo buvo paskirtas mitybos specialistas. Jis liepė laikytis 500 kalorijų per parą dietos ir leisdavo apetitą slopinančių preparatų. Mergina neprieštaravo nei dietai, nei injekcijoms, nes manė, kad jeigu bus liekna, įrašų bendrovė išleis jos trečiąjį albumą.
„Galvojau, jog mano įvaizdis yra per prastas. Pradėjau šėlioti, vartoti alkoholį, glamonėtis su nepažįstamaisiais; norėjau dėmesio, norėjau būti graži, vertinama, gerai jaustis“, – sakė JoJo.
Ji atsiminė, jog jai reikėjo „jaudulio“, kad gerai jaustųsi: „Vaikščiojau ant bedugnės krašto.“ Žurnalui „People“ dainininkė atskleidė, jog gerdavo iki sąmonės netekimo, nes buvo „labai prislėgta, be galo išsigandusi ir norėjo pabėgti nuo pasaulio“.
JoJo tėvas buvo priklausomas nuo opiatų, nuo šių preparatų ir mirė. Artimo žmogaus netektis padėjo merginai sustoti, nes ji suprato nenorinti savo gyvenimą baigti taip, kaip tėvas. Kartą, kai N. Levesque buvo jaunesnė, jis jai pasakė, kad „priklausomybė yra tarsi galiniame kieme raumenis treniruojantis ir tavęs laukiantis Arnoldas Schwarzeneggeris“.
Ji niekada nepamiršo šių žodžių ir net būdama maža pagalvojo: „Nesutinku, kad manęs laukia tokia ateitis, nes neva paveldėjau priklausomybę iš tėčio.“
„Kad ir kaip ten būtų, esu tam tikrais draudžiamais preparatais piktnaudžiavusios šeimos vaikas“, – „People“ nurodė ji.
Kai JoJo buvo 18-os, gydytojai jai diagnozavo klinikinę depresiją. Moteris iki šiol vartoja vaistus ir lankosi pas psichologą. Jai nė kiek nebuvo gėda kreiptis pagalbos, nes anksčiau matė, kaip nuo psichikos ligų kenčia šeimos nariai.
Apimta nevilties, 2013-aisiais ji padavė savo įrašų bendrovę į teismą. Ieškinyje buvo teigiama, kad sutartį ji pasirašė būdama nepilnametė, todėl negali būti verčiama jos laikytis septynerius metus. „Blackground Records“ pareikalavo atmesti ieškinį ir planavo ją „išsunkti iki paskutinio lašo“.
Merginos šeimos nariai vis įkalbinėjo atsisakyti muzikos ir pradėti mokytis koledže, įgyti specialybę, bet muzika buvo vienintelė jos svajonė, su ja JoJo siejo savo ateitį. Kol vyko bylos nagrinėjimo procesas, jai buvo draudžiama užsidirbti iš kūrybos, todėl JoJo pradėjo leisti dainų rinkinius.
Iš jų dainininkė taip pat nieko neuždirbo, tačiau vėl pradėjo koncertuoti (įrašų bendrovė negalėjo reguliuoti šios veiklos) ir atnaujino bendravimą su gerbėjais. Jie buvo tokie ištikimi, kad socialiniuose tinkluose surengė palaikymo kampaniją „#FreeJoJo“. 2014 m. atlikėja laimėjo bylą ir galėjo pamiršti sutartinius įsipareigojimus.
Išsilaisvinusi iš įrašų bendrovės „vergovės“, JoJo pasirašė sutartį su „Atlantic Records“ ir puolė kurti trečiojo albumo „Mad Love“, kuris buvo išleistas 2015 m. – praėjus 10-iai metų po antrojo. Visgi „Blackground Records“ tebepriklausė jos ankstesni kūriniai, todėl N. Levesque iš naujo įrašė pirmuosius du albumus ir kitus singlus.
„Teko ieškoti neteisėtai „YouTube“ paskelbtų mano dainų, kad galėčiau prisiminti senesnius kūrinius, jų žodžius ir skambesį“, – „Uproxx“ paaiškino ji. Iš naujo išleisti abu singlai atsidūrė populiariausių „iTunes“ dainų sąrašo viršuje.
„Dar visai neseniai jaučiausi bejėgiu vaiku ir staiga pasijutau tvirta moterimi“, – tada pareiškė JoJo.
Dabar N. Levesque bendradarbiauja su „Warner Records“ ir turi savo įrašų bendrovę „Clover“. 2020 m. ji laimėjo „Grammy“ statulėlę už dainą „Say So“, kurią atliko kartu su PJ Mortonu, ir paskelbė išleisianti ketvirtąjį albumą, pavadintą „Good To Know“.
2019 m. spalio mėnesį dainininkė pristatė dainą „Joanna“, skirtą jos kovai su įrašų bendrove, nepasitikėjimu savimi ir kitais sunkumais, užgriuvusiais sugrįžus į sceną. „Tavo balsas pasikeitė. Ar vis dar gali išdainuoti tokias aukštas natas, kokias dainuodavai būdama 14-os? Nežinau“, – kūrinyje retoriškai klausia ji.
Tiesa, nesvarbu, ką rašo tviterio naudotojai, atlikėja nė kiek nesuka galvos dėl savo balso. „Džiaugiuosi, kad sugebu nepasiduoti. Noriu ką nors palikti po savęs“, – „Uproxx“ atviravo ji.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
