Tiesa, po šios žinios visuomenėje kilo diskusija, kaip karalius vis tik bus vadinamas Lietuvoje. Delfi komentaro kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kuri kiek vėliau pateikė atnaujintą ir visiems pasiekiamą versiją savo tinklapyje, kur viskas paaiškinta.
„Karalių ir karalienių vardai (krikščioniškos tradicijos) lietuvių kalboje paprastai vartojami tradicinėmis lietuviškomis formomis.
Taigi, Didžiosios Britanijos karalienės vardas angl. Elizabeth II ne adaptuojamas, o vartojamas tradicine lietuvių kalboje vardo forma – Elžbieta II, ne Elizabetė, Elizabeta ar Elizabet; taip pat ir paveldėtojo vardas – Karolis III (angl. Charles III), ne Čarlzas, Čarlsas.
Dinastijos tęsiasi per šimtmečius, vardai paprastai pasirenkami iš garbingų protėvių, o kalbos nuosekliai išlaiko savitą jų rašybą – pridedamas prievardis ('antrasis, -oji', 'trečiasis, -ioji'), išreikštas romėnišku skaitmeniu. Plg.: Elžbieta II (1926–2022) – Jurgio VI (George VI) duktė, sosto paveldėtoja tapo jos dėdei Eduardui VIII (Edward VIII) atsisakius sosto. Elžbieta I (Elizabeth I) valdė 1558–1603; Karolis II (Charles II) valdė 1630–1685“, – nurodoma VLKK tinklapio atnaujintoje informacijoje.
Bakingamo rūmai apie karalienės mirtį pranešė trumpame pranešime. Paskelbtas 10 dienų nacionalinis gedulas.
Elžbieta II sostą iš savo tėvo paveldėjo 1952 m. Ji valdė JK daugiau nei 70 metų.
Mirus Elžbietai II, dabar sostą perima jos vyriausias sūnus, princas Charlesas. Jo žmona Camilla taps karaliene konsorte. Pora, anot Bakingemo rūmų, ketvirtadienio vakarą dar liks Balmoralo pilyje ir penktadienio rytą grįš į Londoną.
Naujasis Jungtinės Karalystės karalius bus žinomas Karolio III vardu.
Tai praneša britų nacionalinis transliuotojas BBC, remdamasis oficialiu pranešimu.
Anksčiau svarstyta, kad karalienės įpėdinis gali pasirinkti kitą karaliaus vardą.
Charleso vyriausias sūnus Williamas paveldi Kornvalio kunigaikštystę ir išsaugo dabartinį Kembridžo kunigaikščio titulą.
L. Truss ragina palaikyti naująjį karalių
Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss ketvirtadienį išreiškė užuojautą dėl karalienės mirties bei paragino britus susivienyti ir palaikyti naująjį monarchą Charlesą III.
„Šiandien karūna, kaip buvo daugiau nei tūkstantį metų, perduodama mūsų naujajam monarchui, mūsų naujajam valstybės vadovui, Jo Didenybei karaliui Charlesui III“, – ketvirtadienį sakė birtų ministrė pirmininkė.
„Turime susivienyti kaip tauta, kad paremtume jį ir padėtume jam prisiimti didžiulę atsakomybę, kurią jis neša už mus visus“, – pridūrė ji.
Mirusią karalienę ji pavadino „uola, ant kurios buvo pastatyta moderni Britanija“.
„Karalienė Elžbieta II suteikė mums stabilumo ir stiprybės, kurių taip reikėjo“, – sakė L. Truss.
Didžiuliai pokyčiai
Karalienė Elžbieta II į sostą atsisėdo būdama vos 25 metų, 1952-aisiais, ir įsiliejo į pasaulinę sceną, kurioje dominavo tokie politiniai veikėjai kaip kinų Mao Zedongas, Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas ir JAV prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris.
Jos 70 metų trukęs valdymas aprėpė dviejų amžių sandūrą, kai vyko didžiuliai socialiniai, politiniai ir technologiniai sukrėtimai.
Pasaulyje subyrėjo paskutiniai didžiulės Britanijos imperijos likučiai, namuose – „Brexitas“ sukrėtė jos karalystės pamatus, o jos šeimos nariai susidūrė su virtine skandalų.
Tačiau visą laiką Elžbieta II išliko populiari ir buvo ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir 14 buvusių britų kolonijų, įskaitant Australiją, Kanadą ir Naująją Zelandiją, karalienė ir valstybės vadovė.
Ji taip pat vadovavo 56 valstybių Sandraugai, kurioje gyvena ketvirtadalis žmonijos, ir buvo Anglikonų Bažnyčios, pasaulinės anglikonų bendruomenės motininės bažnyčios, galva.
Tačiau po jos mirties taip pat bus keliami klausimai, ar dar nepraėjo Britanijos monarchijos aukso amžius, kaip tokia senoviška institucija gali išlikti gyvybinga šiuolaikiniais laikais ir ar Charlesas sulauks tokios pat pagarbos, ar valdys savo motinos šešėlyje.
Oficialus gedulas
Televizijos ir radijo stotys nutraukė įprastas programas, kad paskelbtų šią žinią, o jos ilgam gyvenimui ir valdymui atminti buvo sudaryti specialios programos.
Pranešus žinią apie monarchės mirtį, skambėjo nacionalinis himnas „God Save the Queen“. Vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, o bažnyčių varpai skambėjo atminti moteriai, kadaise vadintai „paskutine pasaulio monarche“.
Nacionalinis gedulas baigsis paskutiniu viešu atsisveikinimu su karaliene Vestminsterio abatijoje Londono centre.
Charleso karūnavimas – sudėtingas, tradicijomis ir istorija persmelktas ritualas – vyks toje pačioje istorinėje aplinkoje, kaip ir prieš daugelį šimtmečių. Karūnavimo data dar nepaskelbta.
Ilgaamžiškumas
Elizabeth Alexandra Mary Windsor daugumai jos pavaldinių buvo vienintelis monarchas, kurį jie kada nors pažinojo – nekintanti figūra ant pašto ženklų, banknotų ir monetų.
Populiariosios kultūros ikona netrukusi tapti nedidelio ūgio karalienė buvo akimirksniu atpažįstama dėl savo ryškiaspalvių kostiumėlių ir prie jų priderintų skrybėlaičių, perlų vėrinio, pirštinaičių ir rankinių.
Jai valdant karališkosios šeimos atstovai iš sustabarėjusių, nuošalių figūrų tapo bulvarinių laikraščių taikiniais, o vėliau juos iš naujo išpopuliarino serialai, tokie kaip „Karūna“ (The Crown), mėgstami dešimčių milijonų žiūrovų visame pasaulyje.
Jos laikotarpis soste apėmė nepaprastų pokyčių epochą – nuo Šaltojo karo iki Rugsėjo 11-osios išpuolių, nuo klimato kaitos iki koronaviruso, nuo popierinių laiškų ir garlaivių iki elektroninio pašto ir kosmoso tyrinėjimų.
Ji tapo pokario Didžiosios Britanijos įsikūnijimu ir jungtimi tarp moderniosios epochos ir praėjusio amžiaus.
Būdama vienos garsiausių pasaulio šeimų motina, ji visą laiką sulaukė didžiulio visuomenės palaikymo ir net pergyveno neigiamą reakciją po Charleso pirmosios žmonos Dianos mirties 1997 metais.
Neseniai karališkąją šeimą sukrėtė princo Harry ir jo žmonos Meghan teiginiai apie rasizmą karališkojoje šeimoje.
Buvęs britų armijos kapitonas Harry ir televizijos aktorė, maišytos rasės amerikietė Meghan po savo vestuvių 2018 metais buvo vadinami moderniu monarchijos veidu.
Tačiau po mažiau nei dvejų mietų jie pasitraukė iš karališkosios šeimos gyvenimo ir persikraustė į JAV, pažerdami virtinę kaltinimų, taip pat ir rasizmu.
Elizabeth II taip pat išgyveno skandalą, susijusį su jos antruoju sūnumi princu Andrew, kurio draugystė su už lytinius nusikaltimus nuteistais velioniu Jeffrey Epsteinu bei Ghislaine Maxwell visuomenėje kėlė pasipiktinimą ir lėmė, kad JAV jam buvo iškelta civilinė byla dėl seksualinės prievartos. Galiausiai ji buvo nutraukta.
„Nė vienas iš mūsų negyvens amžinai“
Britai buvo priversti pripažinti jos valdymo pabaigos pradžią, kai 2021 metų balandį ji neteko mylimo vyro, Edinburgo kunigaikščio princo Philipo. Santuokoje jiedu išgyveno 73 metus.
Tačiau rūmai jau seniai pripažino jos mirtingumą, o perėjimas prie Charleso buvimo soste jau buvo gerokai įsibėgėjęs.
Charlesas, jo vyriausiasis sūnus princas Williamas, kuris dabar tampa įpėdiniu, ir jo žmona Catherine pastaraisiais metais perėmė iš karalienės vis daugiau oficialių pareigų.
Dėl koronaviruso pandemijos ir senyvo amžiaus ji buvo priversta leisti laiką Vindzoro pilyje, esančioje į vakarus nuo Londono.
Tačiau už didingų pastato sienų ji ir toliau nenurimdavo, dalyvaudavo vaizdo skambučiuose su visuomenės atstovais.
Pirmojo karantino metu per televiziją pasakydama retą kalbą, ji priminė Antrojo pasaulinio karo metais apgultos Didžiosios Britanijos „Blitz“ dvasią“, kuri buvo būdinga jos kartai.
„Mes dar susitiksime“, – pasakė ji.
Po Philipo mirties ir atslūgus pandemijai, karalienė grįžo prie visuomeninių pareigų, tačiau amžius ir prasta sveikata privertė ją sulėtinti tempą.
Po nakties ligoninėje 2021 metų spalį dėl tam tikrų sveikatos tyrimų jos pasirodymai tapo retesni.
„Nė vienas iš mūsų negyvens amžinai“, – sakė ji pasaulio lyderiams, dalyvavusiems JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, ir paragino juos pasirūpinti palikimu ateinančioms kartoms.
Vienas iš paskutinių lemtingų jos veiksmų buvo išspręsti neatsakytą paveldėjimo klausimą – ji pritarė, kad Charleso antroji žmona Camilla būtų vadinama karaliene konsorte.
