Tačiau atidžiau sekantiems M. Markle nuotykius karališkojoje šeimoje tokios istorijos gali pasirodyti nebenaujos. Teiginiai, kad Meghan yra sunkaus charakterio ir šiurkščiai elgiasi su darbuotojais, sklando jau ne vienerius metus. Beveik visada juos paneigia karališkieji rūmai ir gerai porą pažįstantys asmenys.
D. Howardas ir A. Tillettas tvirtina, kad kai kurie karališkųjų rūmų dvariškiai M. Markle lygindavo su Yoko Ono, turėdami omenyje tai, kad ji yra vyresnė už Harry, be to, įnešė įtampos į jo santykius su kitais žmonėmis. Kiti karališkajai šeimai artimi šaltiniai baiminosi dėl to, kaip Meghan galėtų paveikti monarchiją.
„Jie nori tapti didžiausiu pasaulyje gyvenimo būdo prekės ženklu. Jeigu jiems bus leista taip pasielgti, ta monarchija, kurią pažįstame ir prie kurios esame pratę, liausis egzistuoti, o jos vietą užims naujoji įžymybėmis tapusi karališkoji šeima“, – aiškino vienas karališkiesiems rūmams artimas asmuo.
Tačiau naujieji gandai yra tokie pat garsūs ir prieštaringi kaip ir juos skleidžiantis šaltinis. Per pastarąjį dešimtmetį D. Howardas įgijo „Holivudo paskalų reporterio vunderkindo“ reputaciją. Galiausiai jis ėmė prižiūrėti daugybę „American Media Inc.“, kompanijos, kuriai priklauso „National Enquirer“, produktų. Per pastaruosius kelerius metus jo įvaizdis kito, kai jis įsivėlė į krizių dėl artimų santykių tarp kompanijos vadovo Davido Peckerio ir Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo virtinę.
D. Howardas susilaukė kritikos dėl, kaip įtariama, neskaidrių susitarimų. Ronanas Farrow „The New Yorker“ rašė, kad D. Howardas suvaidino pagrindinį vaidmenį, kai „American Media Inc.“ sumokėjo už tai, jog istorija apie D. Trumpo nesantuokinį romaną būtų užgniaužta. 2019 m. pasirodžiusioje R. Farrow knygoje „Catch and Kill“ rašoma, kad D. Howardas padėjo Harvey Weinsteinui apjuodinti vieną iš savo kaltintojų. 2019 m. D. Howardo atstovai tvirtino, jog šie teiginiai yra „melas ir šmeižtas“, ir grasino dėl knygos turinio R. Farrow bei leidėją paduoti į teismą.
Balandį D. Howardas pasitraukė iš „American Media Inc.“ vyriausiojo korporatyvinės plėtros viceprezidento posto. Nepaisant šio pasitraukimo, ant „Royals at War“ viršelio yra žurnalo „In Touch“, kito „American Media Inc.“ leidinio, atsiliepimas: knyga vadinama „stulbinančiu demaskavimu“.
Tai nėra pirmasis jo bandymas nušviesti karališkosios šeimos reikalus. Praėjusiais metais leidykla „Skyhorse Publishing“ išleido kitą jo knygą, pavadintą „Diana: Case Solved“, kurioje bandoma išdėstyti „grėsmingą sąmokslą“ ir nupasakoti karališkosios šeimos vaidmenį princesės Dianos žūties istorijoje.
Pasak „The Hollywood Reporter“, D. Howardo leidiniai, kuriuos išleido „Skyhorse Publishing“, yra septynios greitosiomis drauge su kitais autoriais parašytos knygos. Be knygos apie princesę Dianą, jis dar parašė darbų apie liūdnai pagarsėjusį amerikietiškojo futbolo žaidėją Aaroną Hernandezą, Jeffrey Epsteiną ir Michaelą Jacksoną.
„Skyhorse Publishing“ įkūrėjas ir vadovas Tony Lyonsas „The Hollywood Reporter“ sakė besididžiuojantis galėdamas dirbti su D. Howardu. „D. Howardas yra puikus tiriamasis žurnalistas, turintis itin platų šaltinių tinklą“, – žurnalui aiškino T. Lyonsas.
Nepaisant sensacijų, kurias D. Howardui pavyko iškapstyti Melo Gibsono ir Jeffo Bezoso atveju, „Royals at War“ nepasižymi ypatingomis skandalingomis istorijomis. Knyga sukėlė bangų, tačiau joje aprašomi gandai pernelyg nesiskiria nuo to, ką jau veikiausiai žino daugelis žmonių, skaitančių bulvarinę britų žiniasklaidą.
Nors joje yra keletas įdomių įžvalgų apie tai, kaip Meghan ir Harry gali elgtis toliau, panašu, kad jos kilo iš pokalbių su žmonėmis, kurie juos pažįsta Holivude, o pasakojimai apie gyvenimą karališkuosiuose rūmuose daugiausia remiasi tais pačiais rūmams artimais šaltiniais ir darbuotojais, paskatinusiais viešumon išlįsti daugumą ankstesnių istorijų.
Knygoje atgaivinama mintis, kad Meghan buvo tiesiog pernelyg įžūli, jog priimtų įprastą britų personalą. Cituojami ankstesni pranešimai apie ankstų rytą Meghan siuntinėtas žinutes, Holivudo žvaigždės pozą ir, kaip tvirtinama, šiurkštų elgesį su darbuotojais. Pasak „Royals at War“, rūmų darbuotojus trikdė ir ankstesnis Meghan požiūris į labdaringą veiklą. „Viskas buvo vykdoma pernelyg skubotai, nebuvo atliekami tam reikalingi tyrinėjimai“, – D. Howardui ir A. Tillettui aiškino vienas rūmams artimas asmuo.
Meghan ir Harry artimi šaltiniai „Vanity Fair“ sakė esantys įsitikinę, kad „Royals at War“ pateikiami teiginiai nėra paremti faktais. Tačiau vienas šaltinis pridūrė, jog atsargumas, susijęs su naująja jų avantiūra „Archewell“, atspindi kai kurias jų tuo laikotarpiu išmoktas pamokas.
Neigiamo pobūdžio istorijos, besiremiančios paskalomis, sklindančiomis iš rūmams artimų asmenų, ilgą laiką buvo pagrindinė Meghan nerimo ir nusivylimo priežastis. Gegužę „The Sunday Times“ pasirodžiusiame pranešime aiškinta, kad šios istorijos buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs Meghan ir Harry sprendimą iš pradžių palikti Kensingtono rūmus, o galiausiai – ir pasitraukti iš karališkosios šeimos.
„Ji buvo įsitikinusi, kad prieš ją rengiamas sąmokslas, todėl po to, kai jie persikėlė į Frogmoro rezidenciją, iš esmės nutarė izoliuotis. Manau, ji nuo pat pradžių jautėsi esanti pašalinė“, – laikraščiui aiškino viena Meghan draugė.
Keliose šiemet pasirodysiančiose knygose apie karališkąją šeimą Bakingamo ir Kensingtono rūmų darbuotojai pasakoja apie tai, ką pastebėjo per Meghan rūmuose praleistus metus. Panašu, kad „Royals at War“ iš esmės gali tik priminti apie tai, kaip nuo pat pradžių rūmuose Meghan buvo nemėgstama, ir kodėl Meghan ir Harry juto stiprų poreikį atsisakyti savo karališkųjų vaidmenų.
Kaip pranešama, Meghan ir Harry nutarė bendradarbiauti su kita šiemet pasirodysiančia ir įvykius atskleisiančia knyga – ko gero, taip nuspręsta todėl, kad jie nori papasakoti savąją istorijos versiją. Tačiau gandų, kuriuos jie jau mėgino paneigti, priminimas rodo, jog viskas bus ne taip paprasta.
