Dainininko vadybininkė agentūrai sakė, kad T. Cutugno mirė Milano San Raffaele ligoninėje po ilgos ligos.

Ši liga pastaraisiais mėnesiais progresavo.

Delfi primena, kad italų atlikėjo gyvenimas priminė tikrą filmą. Joe Dassinui jis sukūrė „Et si tu n’existais pas“, „Salut“, Mireille Mathieu – „Ciao, bambino, sorry“, Adriano Celentano – „Amore no“, „Soli“. Žymiąją „L’italiano“ T. Cutugno taip pat rašė A. Celentano, tačiau šis atsisakė.

Gali būti, kad dainininkas dėl to graužėsi nagus. Juk Toto galiausiai šią dainą sudainavo pats 1983-iųjų San Remo muzikos festivalyje ir išgarsėjo.

Daina geriau žinoma kitu pavadinimu, atsiradusiu iš pirmosios eilutės – „Lasciatemi Cantare“ („Leiskite man sudainuoti“.). Kartais ji dar pavadinama pagal paskutiniąją eilutę – „Italiano Vero“ („Tikras italas“).

Šis posakis labai aiškiai apibūdino ir patį T. Cutugno.

T. Cutugno buvo moterų dievinamas, aukštas (1,85 m ūgio), dailaus sudėjimo, temperamentingas, aistringas, talentingas. Didžiulis moterų, vyno ir muzikos mėgėjas – šie dalykai jį įkvėpė.

Suprantama, moterys – labiausiai masinanti tema, kurią žurnalistai per interviu būtinai paliečia. Tačiau ir pats T. Cutugno neprieštaravo pokalbiams apie asmeniškus dalykus, netgi apie labai subtilius savo šeimos ypatumus.

T. Cutugno pusę amžiaus buvo laimingas drauge su savo vienintele žmona Carla. Tačiau sūnaus jis susilaukė su kita moterimi – stiuardese Cristina Lanci.

Jų slaptas aistringas romanas truko dvejus metus. Dainininkas pats užsiminė merginai apie kūdikį ir nepažadėjo jos vesti. Toto jau artėjo prie penkiasdešimtmečio ir svajojo apie palikuonį. Deja, santuokoje vaikų susilaukti nepavyko. Carla jaunystėje neteko dvynių ir po to jau nebegalėjo tapti mama.

T. Cutugno pats žmonai papasakojo apie berniuką. Niekas nežino, ką išgyveno Carla, tačiau vyrui ji atleido. Sūnui Nicolo jau 29-eri, jis baigė universitetą ir turi sužadėtinę graikę. Jis yra gražus vyriškis ir mėgsta muziką. Užsukęs į tėčio namus, bendrauja su Carla. Ji yra didelio namo Milane ir vilos ant jūros kranto Portofino šeimininkė.

Apie Cristiną žurnalistams nieko sužinoti nepavyko. O T. Cutugno buvo populiarus kaip ir anksčiau ir, nekreipdamas dėmesio į savo amžių, tęsė gastroles.

Tačiau geriausiai apie save galėjo papasakoti pats dainininkas. Kompravda.eu parinko ryškiausias pastarųjų metų T. Cutugno citatas iš interviu su juo. Štai dainininko pasisakymai apie pačius svarbiausius jo gyvenimo dalykus.

Apie meilę ir santuoką

„Aš iš esmės esu pavojingas vyrukas! Aš labai gudrus! Santuokoje gali būti tik viena problema – neištikimybė. Tačiau aš esu menininkas, man būtinas įkvėpimas. Jei moteris man jį suteikia, man tai labai svarbu.“

„Taip, buvau neištikimas. Tačiau mano širdyje visuomet buvo tik viena – mano žmona. Carla – didi moteris. Daugelis norėjo būti šalia žymaus dainininko T. Cutugno. O su Salvatore, kuris kažkada neturėjo nei garsaus vardo, nei pinigų, buvo tik žmona Carla. Ji kilusi iš turtingos šeimos, ji padėjo man įsigyti butą, mokėdavo mano sąskaitas ir mane mylėjo. Už tai aš jai esu labai dėkingas. O šiandien mūsų meilė dar stipresnė.“

„Aš mylėjau savo žmoną, tačiau buvau susižavėjęs Cristina. Visiškai netekau galvos. Lėkdavau iš Sicilijos į Romą automobiliu, sukardavau 1300 km, kad ją pamatyčiau. Kai apie viską atvirai papasakojau žmonai, jai buvo baisus smūgis. Carla ilgai išgyveno, ji labai kankinosi. Jos skausmas man buvo pati sunkiausia bausmė.“

„Kai leidžiuosi į gastroles, su žmona kasdien vienas kitam paskambinam. O kai būnu namuose, nesiskiriame nė minutei. Beveik kasdien dovanoju Carlai rožių, kurias pats išrenku gėlių parduotuvėje. Tai tampa tikru ritualu. Jai labai patinka.“

„Jei moteris įsimylėjusi, ji visada bus ištikima. O jei vyras yra įsimylėjęs, tai dar nereiškia, kad jis būtinai stengsis būti ištikimas. Vyras yra tarsi vaikas. Skamba kvailai, bet mums visada reikia patikti moterims.“

Apie sūnų

„Artimiausias ir brangiausias žmogus man yra Nico, mano sūnus, mano akių šviesa, mano gyvenimo džiaugsmas. Jis man suteikia energijos ir įkvėpimo.“

„Mano sūnus yra toks puikus, nes turi fantastišką mamą.“

„Mano sūnus labai panašus į mane. Jis stengiasi būti galantiškas ir dėmesingas. Be to, jis, kaip ir aš, žino svarbiausią bendravimo su moterimis paslaptį: jas reikia mylėti.“

Apie moteris

„Tobula moteris, mano požiūriu, turi būti intelektuali, jautri ir dailios figūros. Būtent tokias aš ir sutikdavau.“

„Moterys tapo stipresnės už vyrus. O kaip buvo mūsų laikais? Einam su draugais gatve ir šūkaujam merginoms pavymui: „Tai bent gražuolė! Kokia figūra! Kokios kojos!“ O šiandien merginos dairosi į vaikinus ir sako viena kitai: „Tik pažiūrėk, koks patrauklus to vaikino užpakaliukas!“

„Moteris tik leidžia susidaryti tokį įspūdį, kad esi pats svarbiausias. Tačiau renkasi būtent ji. Moteris netgi su manimi gali daryti viską, ką tik užsimano!“

Apie ligą

„Kai man diagnozavo vėžį (tai buvo 2007 metais), teko išgyventi operaciją ir ilgą chemoterapijos kursą. Netekau beveik visų plaukų. Per koncertus nebuvo lengva prisipažinti, kad sergu vėžiu, tad išgalvojau istoriją apie tai, kad nusiskutau plikai, nes to reikalauja mano vaidmuo prancūziškame filme.“

„Esu tikras: operacija buvo sėkminga, nes aš labai smarkiai norėjau matyti, kaip sekasi mano sūnui Nico. Jis mane tada ir išgelbėjo.“

„Pats brangiausias dalykas gyvenime – sveikata. Iš visos širdies patariu profilaktiškai tikrintis ir neužmiršti laiku pasirūpinti savo sveikata.“

Apie pinigus

„Aš gimiau neturtingas, tačiau daug pasiekiau savo jėgomis – viską, apie ką ir svajojau. Daug uždirbu ir lengvai tuos pinigus išleidžiu. Tačiau svarbiausia, kad būtumei turtingas savo vidumi.“

Apie Rusiją

„Rusija – mano antroji tėvynė. Myliu šią šalį. Dažnai čia koncertuoju, daugelis Rusijos atlikėjų dainuoja mano dainas. O man pačiam be galo patinka „Podmoskovnyje večera“ („Pamaskvės vakarai“).

„1985 metais Maskvoje vyko 15 mano koncertų. Į kiekvieną ateidavo žymių žmonių. Michailas Gorbačiovas, futbolininkas Levas Jašinas... L. Jašinas man padovanojo futbolo kamuolį, todėl jį ir prisiminiau. O Ala Pugačiova pakvietė į svečius. Ji tada gyveno su kitu vyru, ne su tuo vaikinu, su kuriuo yra dabar. Nežinau, kas tuomet gamino, tačiau buvo labai skanu!“

„Rusijoje moterys romantiškesnės nei italės. Jos mintinai moka mano senas dainas, nors ir nemoka itališkai. Jos nuostabios. Kitame gyvenime būtinai vesiu rusę.“

„Aviakatastrofa, kurioje žuvo Raudonosios armijos choras, – mano asmeninis skausmas. Mes koncertavome drauge Rusijoje ir San Reme 2013 metais. Buvome geri draugai, turėjome bendrų planų. Galėjau tuomet kartu su jais skristi į Siriją. Su manimi susisiekė ir pakvietė pasirodyti Rusijos kariams skirtame koncerte. Laimei, turėjau kitų reikalų ir atsisakiau. Ačiū Dievui.“ (Asmeninės dainininko „Instagram“ paskyros 2016 metų gruodžio 25 dienos įrašas. Tuomet į Juodąją jūrą prie Sočio nukrito Rusijos lėktuvas Tu-154, žuvo visi 92 lėktuve buvę žmonės, tarp jų – 65 Rusijos armijos A. V. Aleksandrovo ansamblio muzikantai.)

Apie draugystę ir įkvėpimą

„Aš labai vertinu draugystę. Esu ištikimas draugas, man tai šventas dalykas.“

„A. Celentano – mano draugas. Tačiau dirbti su juo nelengva. Mūsų balsai panašūs, tad mano rašomos dainos tinka mums abiems. Mums kiek ankštoka būti kartu toje pačioje nišoje, pasitaiko pavydo akimirkų.“

„J. Dassinas buvo nepaprastas žmogus. Esu laimingas, kad turėjau galimybę su juo dirbti. Buvau dar visai jaunas, rašiau dainas, bet ypatingos sėkmės nesulaukiau. Vieną iš mano dainų išgirdo Joe. Jis pats man paskambino, pakvietė pas save į Paryžių. Paskui ne kartą lankiausi jo namuose. Tuo metu man buvo labai svarbu, kad mes pirmiausia susidraugavome, o paskui jau rimtai ėmėmės muzikos.“

„Dažnai rašau dainas apie tai, ką pats norėčiau patirti. Arba dalinuosi istorijomis, kurias išgyvenau. Viskas priklauso nuo mano sielos būsenos.“

„Turiu jachtą, mėgstu išplaukti toli toli. Žinoma, ne vienas – tai būtų pavojinga, o su draugais. Jūra ir tyla mane pakeri ir įkvepia.“

„Man be proto patinka tai, ką veikiu. Kai užlipu ant scenos, visos mano mintys ir problemos iškart išnyksta. Muzika man yra vaistai. Be jos negalėčiau gyventi. Ko gero, tai ir yra mano jaunystės ir ilgaamžiškumo paslaptis.“

Faktai apie T. Cutugno

Salvatore (Toto – sutrumpinta vardo forma) Cutugno gimė 1943 metų liepos 7 dieną Toskanoje karinio jūrų laivyno jūreivio, puikiai grojusio trimitu, šeimoje. Tėvų pageidavimu baigė ekonomiką ir įgijo aukštąjį išsilavinimą, tačiau nė dienos nedirbo buhalteriu. O štai aukštojo muzikinio išsilavinimo T. Cutugno neturėjo.

Žymiajame Italijos San Remo festivalyje T. Cutugno pasirodė 13 kartų. Čia pirmą kartą suskambo tokios žymios jo dainos kaip „Solo noi“, „Gli amori“ ir „L’italiano“. Be to, T. Cutugno šiame konkurse ne kartą varžėsi su dviem ar trim dainininkais, kurie atliko jo paties sukurtas dainas.

1990-aisiais jis nugalėjo Zagrebe vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse.

T. Cutugno išleido apie 20 albumų.

Dainininkas sukaupė didžiulę plokštelių kolekciją – apie 3,5 tūkst.

T. Cutugno rūpinosi savo sveikata: kasdien ėjo pasivaikščioti, plaukiojo, žaidė tenisą. Jis mėgo futbolą ir buvo aistringas AC „Milan“ klubo sirgalius.

T. Cutugno koncertavo ir Lietuvoje:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)