Oficiali 36-erių metų amžiaus moters mirties priežastis – „tikriausiai savižudybė“, bet po 58-erių metų spėlionių, kas nutiko iš tikrųjų, tebėra gajos kaip niekad: tebenagrinėjamos senos sąmokslo teorijos ir vis atsiranda naujų, skelbia sbs.com.au.

Sąmokslo teorija Nr. 1: ją nužudė Kennedy šeima

Praėjus vos dviem su puse mėnesio po garsiojo aistringo pasirodymo Madison Skver Gardene 1962 m. gegužės 19 d., kai M. Monroe sudainavo dainą „Su gimimo diena“ prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy 45-ojo gimtadienio šventės metu, M. Monroe, kurios tikrasis vardas – Norma Jeane Mortenson – buvo nebegyva.

J. F. Kennedy ir jo jaunesnysis brolis Robertas Fitzgeraldas Kennedy, ėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio prokuroro pareigas, figūruoja keliose sąmokslo teorijose apie M. Monroe nužudymą. 2007 metais Australijos filmų kūrėjas Philippe’as Mora aptiko iš dalies redaguotą Federalinio tyrimų biuro (FTB) dokumentą, kuriame nurodoma, kad R. F. Kennedy, kuris, kaip ir jo garsesnis brolis, irgi buvo užmezgęs romaną su M. Monroe, galėjo prisidėti prie sąmokslo imituoti jos savižudybę.

Dokumente įtarimai pareikšti ir brolių Kennedy svainiui aktoriui Peteriui Lawfordui (neva jis viską suplanavo), taip pat M. Monroe psichiatrui dr. Ralphui Greensonui, namų šeimininkei Eunice Murray ir agentui Patui Newcombui.

Depresija sirgusi garsenybė piktnaudžiavo alkoholiu ir vaistais bei bandydavo atkreipti į save dėmesį imituodama savižudybę. Dokumente tvirtinama, jog sąmokslininkai šiam tikslui jai davė barbitūrato „Seconal“, bet paskui paliko mirti.

Kaip teigiama ir daugelyje sąmokslo teorijų, FTB dokumente daroma prielaida, jog tariamas sąmokslas buvo surengtas siekiant nutildyti M. Monroe, kuri pagrasino paviešinti romaną su broliais Kennedy. Garsioji moteris taip pat buvo laikoma grėsme, nes neva turėjo „nedidelę raudoną knygelę“, kurioje fiksavo pokalbių su meilužiais metu sužinotą itin slaptą valstybinę informaciją.

Sąmokslo teorija Nr. 2: ją nužudė mafija

Dar viena sensacinga teorija, susijusi su R. F. Kennedy, atsirado išnagrinėjus garsaus pasiklausymo įrangos specialisto Bernardo Spindelio teiginius. Jis įrengė pasiklausymo įrangą M. Monroe bute, ko gero, korumpuoto profesinės sąjungos vadovo Jimmy Hoffos arba Čikagos mafijos boso Samo Giancana nurodymu.

Nepaisant pranešimų, jog R. F. Kennedy buvo pastebėtas įeinantis į žvaigždės namus, vyras sakė M. Monroe mirties išvakarėse buvęs San Franciske. Vis dėlto B. Spindelis tvirtino girdėjęs, kaip tą vakarą jiedu vaidijosi, be to, M. Monroe namuose buvo ir P. Lawfordas. Paskui pasigirdo garsus pokštelėjimas. Garso įrašai tariamai buvo konfiskuoti ir sunaikinti 1966-iais metais.

Biografo Darwino Porterio, parašiusio knygą „Marilyn At Rainbow’s End: Sex, Lies, Murder And The Great Cover-Up“, teigimu, S. Giancana troško M. Monroe mirties, nes ji grasino „atskleisti visą tiesą apie jo nešvarius darbelius“. Taip pat teigiama, kad moteris anksčiau draugavo su S. Giancana pakaliku Johnny Roselli.

Mafijos vadeiva neva buvo ją prirėmęs prie sienos, nes padėjo M. Monroe gauti pirmą rimtą vaidmenį Holivude, o mainais aktorė turėjo gundyti garsius vyrus, kuriuos S. Giancana norėjo šantažuoti.

„Nemažai žmonių būtų daug praradę, jei M. Monroe būtų nusprendusi išpliurpti paslaptis, aiškino D. Porteris. – Ji darė labai daug neatsargių pareiškimų ir nesuvokė, kad žaidžia su nepaprastai pavojingais žmonėmis. Manau, kad ji tiesiog atsidūrė situacijoje, kurios nebegalėjo suvaldyti.“

Biografas yra įsitikinęs, kad žvaigždę S. Giancana nurodymu nužudė penki mafijos smogikai: apsvaigino ją chloroforme išmirkytu skudurėliu, išrengė ir padarė barbitūratų klizmą. Kita vertus, D. Porteris neatmeta galimybės, kad vienas iš brolių Kennedy nusamdė mafijos bosą atsikratyti M. Monroe.

Sąmokslo teorija Nr. 3: ji per daug žinojo apie ateivius

Viena iš labiausiai pašėlusių versijų aptariama naujame sąmokslo teorijų kūrėjo dr. Steveno Greerio dokumentiniame filme „Unacknowledged“. Jis teigia, kad M. Monroe nužudė Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), nes moteris žinojo tikrąją tiesą apie įvykius Rosvele ir norėjo ją atskleisti. Filme dr. S. Greeris parodo neva slaptą CŽA atmintinę, parašytą likus vos dviem dienoms iki aktorės mirties.

Filmo kūrėjas mano, kad šioje žinutėje kalbama apie 1947 m. Rosvele, Naujojoje Meksikoje, tariamai sudužusį neatpažintą skraidantį objektą ir kad J. F. Kennedy atskleidė savo meilužei slaptoje aviacijos bazėje matęs „daiktų iš tolimojo kosmoso“.

„Yra keletas šią teoriją patvirtinančių dokumentų, įskaitant slaptą įrašą, padarytą likus dienai iki M. Monroe mirties, kuris taip ir nebuvo išslaptintas, – rašo dr. S. Greeris. – Ji grasino surengti spaudos konferenciją ir papasakoti visam pasauliui, ką J. F. Kennedy jai sakė apie nežemiško aparato nuolaužas slaptoje aviacijos bazėje. Už tai ją ir nužudė.“

Sąmokslo teorija Nr. 4: ji tebėra gyva

Teorijų apie suvaidintą žvaigždžių mirtį yra devynios galybės. Kuo jos garsesnės, tuo gyvybingesnės teorijos. Vienas vyras tvirtina, kad M. Monroe mirtis buvo inscenizuota ir kad jos psichiatras dr. R. Greensonas garsenybę išsiuntė į Kanadoje, Naujajame Bransvike, esančią psichiatrinę ligoninę, nes dėl sulauktų grasinimų nužudyti M. Monroe visai pakriko nervai.

Knygos „Marilyn Monroe: Alive in 1984?“ autorius Johnas Alexanderis Bakeris mano, kad garsioji moteris psichiatrinėje ligoninėje neatpažinta praleido 20-imt metų, paskui buvo išleista. Kaip rašoma knygos apybraižoje, 1984 metais J. A. Bakeris Naujojoje Škotijoje paėmė keliautoją autostopu, kuri tvirtino esanti M. Monroe: „dabar benamė, išsigandusi, paranojikė ir šizofrenikė“.

Moteris jam papasakojo apie savo buvusią aktorės karjerą, ir J. A. Bakerį pribloškė jos panašumas į Holivudo žvaigždę, taip pat buvo panašus ir jos balsas.

J. A. Bakeris pripažino, kad moters psichikos būklė daugelį būtų privertusi suabejoti jos žodžiais, tačiau jis visgi patikėjo: „Esu 99 proc. įsitikinęs, kad ji iš tikrųjų buvo M. Monroe.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)