Maria Lucelia dos Santos gimė San Paulo valstijos Santo Andrė mieste, Maurilio Simoes dos Santoso ir Marios Mouros dos Santos šeimoje. Abu jos tėvai buvo paprasti darbininkai. Ji turi brolį Maurilio Wagnerį ir seserį Cristiną Santos, kuri taip pat yra aktorė.
Būdama devynerių metų, Lucelia per radiją išgirdo, kaip aktorė Cacilda Becker kviečia vaikus dalyvauti atrankoje dėl vaidmens viename iš jos spektaklių, tačiau motina neleido jai ten nueiti. Mergaitė pamėgo scenos meną nuo tada, kai per vieną mokyklos ekskursiją pamatė spektaklį „A Moreninha“, kuriame vaidino Marilia Pera.
Lucelią taip sužavėjo šis spektaklis, jog ji nusprendė, kad visą likusį gyvenimą bus aktorė.
Scenoje ji debiutavo būdama 14 metų, spektaklyje vaikams „Dom Chicote Mula Manca e seu fiel companheiro Ze Chupanca“, kuriame pakeitė aktorę Deborą Duarte, persikėlusią į Rio de Žaneirą vaidinti „Rede Globo“ seriale „Bicho do Mato“. Tuomet Eugenio Kusnet pakvietė ją į savo intensyvius dvejų metų aktorystės kursus. Po jų Lucelia vaidino spektaklyje „Godspell“, kuris buvo rodomas cirko palapinėje Rio de Žaneiro Botafogo rajone. Vidurinę mokyklą ji baigė Rio de Žaneire, tačiau įstoti į universitetą jai nepavyko, nes jau buvo įsitraukusi į aktorės karjerą.
Kur įlaiką Lucelia dirbo vienos lieknėjimo klinikos registratūroje, o tuomet pradėjo vaidinti spektakliuose „The Rocky Horror Show“ ir „Transe no 18“. Dėl ankstyvos sėkmės scenoje 1976 metais devyniolikmetė Lucelia buvo pakviesta vaidinti filme „Paranoia“.
Po dar trijų nedidelių vaidmenų nesėkminguose filmuose tais pačiais metais ji gavo pagrindinį vaidmenį seriale „Escrava Isaura“ („Vergė Izaura“), kuriame buvo pasakojama apie baltaodės vergės kovą už laimę Brazilijos imperijos laikais. Šis serialas, sukurtas pagal to paties pavadinimo XIX a. abolicionisto Bernardo Guimaraeso romaną, buvo daugiausia dubliuota programa pasaulio televizijos istorijoje, rodė laidos „Good Morning America“ atliktas tyrimas. Prieš tai, kai scenarijaus autorius Gilberto Braga ir režisierius Hervalas Rossano pakvietė Lucelią atlikti Izauros vaidmenį, televizija „Rede Globo“ kelis kartus buvo jos atsisakiusi. Ji netgi buvo gavusi vaidmenį filme „Estupido Cupido“, tačiau dėl finansinių priežasčių jo filmavimo darbai buvo nutraukti.
„Vergė Izaura“ sulaukė pasaulinės sėkmės. Originaliųjų transliacijų metu tai buvo populiariausia laida Lenkijos televizijos istorijoje, pasiekusi daugiau nei 81 proc. auditorijos. Šis serialas buvo pirmasis, parodytas Kinijoje, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko ne kinų kilmės aktorė. Be to, tai buvo pirmoji telenovelė, rodyta buvusioje Sovietų Sąjungoje, kur ji sulaukė didžiulio populiarumo.
Žodis „fazenda“, portugalų kalba reiškiantis ūkį, tapo humoristiniu sinonimu nedideliems žemės sklypams, kuriuos valdžia suteikdavo gyventojams pagal perestroikos ekonominę programą. Seriale „fazenda“ reiškė plantaciją.
1980 metais, norėdama atsikratyti „Brazilijos numylėtinės“ įvaizdžio, kurį jai suteikė vaidmuo šiame seriale, Lucelia nuoga nusifotografavo braziliškajai „Playboy“ versijai. Tų metų balandžio mėnesio žurnalo numeris buvo išgraibstytas. Tačiau didžiausia sėkmė ją lydėjo kine. Prieštaringai vertinamas dramaturgas Nelsonas Rodrigesas pakvietė Lucelią vaidinti jo pjesės „Bonitinha mas Ordinaria“ ekranizacijoje. Žinodama, kad tai puiki proga sulaužyti geros mergaitės stereotipą, aktorė sutiko. Vėliau ji vaidino dar dviejose N. Rodrigeso pjesių adaptacijose: „Engracadinha“ ir „Album de familia“.
1981 metais Lucelia dar kartą fotografavosi nuoga žurnalui „Playboy“. Šį kartą jos tikslas buvo išgarsinti filmą „Luz del Fuego“, kuriame pasakojama apie baleriną, šokiravusią 6-ojo dešimtmečio pradžios Brazilijos visuomenę – ši balerina buvo įsteigusi politinę nudistų partiją ir Brazilijos Gvanabaros saloje buvo įkūrusi pirmąją Brazilijoje erdvę, kur buvo galima būti be drabužių. Teigiama, kad šį filmą itin mėgo Fidelis Castro, turėjęs jo kopiją VHS formatu.
Po „Vergės Izauros“ sėkmės Lucelia vaidino ir kituose populiariuose „Rede Globo“ serialuose: „Locomotivas“ (1977 m.), „Dancin` Days“ (1978 m.), „Água Viva“ (1980 m.), „Ciranda de Pedra“ (1981 m.), „Guerra dos Sexos“ (1986 m.), „Vereda Tropical“ (1984 m.) ir „Sinha Moca“ (1986 m.). Ji taip pat filmavosi šios televizijos seriale „Ciranda Cirandinha“ (1978 m.) ir miniseriale „Meu Destino e Pecar“ (1984 m.), kuris taip pat buvo kuriamas pagal N. Rodrigeso kūrinį. 1987 metais ji paliko televiziją „Rede Globo“, kad atliktų pagrindinį vaidmenį „Rede Manchete“ seriale „Carmem“.
1990 metais Lucelia nusifilmavo SBT seriale „Brasileiros e Brasileiras“. Ji taip pat atliko pagrindinį vaidmenį šio televizijos tinklo 1995 metų filme „Sangue do Meu Sangue“. 1996 metais ji nusprendė atlikti pagrindinį vaidmenį prieštaringai vertinamoje SBT telenovelėje „Dona Anja“, pasakojusioje apie viešnamio savininkę mažame Rio Grande do Sulo miestelyje karinės diktatūros laikotarpiu. 1997 metais ji režisavo televizijos dokumentinį filmą „O ponto de Mutacao da China Hoje“ apie gyvenimą dabartinėje Kinijoje – jis buvo rodomas per televiziją „Rede Manchete“. 2001 metais ji sugrįžo į „Globo“ ir tais pačiais metais nusifilmavo seriale paaugliams „Malhacao“.
2001 metais, kai Rytų Timoras paskelbė nepriklausomybę, Lucelia taip pat režisavo dokumentinį filmą „Timor Lorosae – O Massacre Que o Mundo Nao Viu“, kuriame buvo tiriamos Indonezijos pajėgų surengtos politinių aktyvistų žudynės. Šį filmą buvo uždrausta rodyti Džakartos tarptautiniame kino festivalyje.
2007 metų rugpjūtį Lucelia pradėjo vaidinti Suzaną Mayer seriale „Donas de Casa Desesperadas“ – braziliškoje „Nusivylusių namų šeimininkių“ versijoje, kurią transliavo „RedeTV!“. Naujausias jos vaidmuo – pradinių klasių mokytoja Luizo Inacio Lula da Silva filme „Lula, o filho do Brasil“.
Lucelia buvo ištekėjusi už klasikinės muzikos kompozitoriaus ir dirigento Johno Neschlingo, su kuriuo vėliau išsiskyrė. Jų sūnus Pedro Neschlingas, gimęs 1982 metais, taip pat yra aktorius.
Lucelia visuomet bičiuliavosi su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, nes jos tėvų namas stovėjo priešais Santo Andrė profsąjungos būstinę, kurioje tuometinis metalurgas Lula da Silva pradėjo savo politinę karjerą. 8-ajame dešimtmetyje, kai į Braziliją pradėjo grįžti kai kurie karinio režimo ištremti asmenys, ji pradėjo dalyvauti Darbininkų partijos veikloje ir tai daro iki šiol.
Lucelia taip pat dalyvavo visose Lulos da Silva prezidento rinkimų kampanijose. Be to, kad palaiko Darbininkų partiją, ji taip pat buvo viena pirmųjų garsenybių, išreiškusių paramą Žaliųjų partijai ir atkreipusių dėmesį į miškų kirtimo problemą. Lucelia taip pat rėmė judėjimą „Diretas Ja“, rekalavusį įvesti Brazilijoje tiesioginius prezidento rinkimus, ir pasisakė už kūdikių maitinimą krūtimi.
