Bet ar tai yra svarbu? Iš tiesų viskas priklauso nuo to, kiek tiesos yra apie karališkąją šiemą sklindančiose kalbose.
Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti visiškai neįtikėtinos. Kaip rašo dailymail.co.uk, teigiama, kad princas Williamas nebuvo pirmasis savo motinos vaikas: jis neva turi „slaptą seserį“, kuriai dabar yra 38-eri, jos vardas Sarah, ji, slėpdama savo tikrąją tapatybę, gyvena mažame Naujosios Anglijos miestelyje Jungtinėse Valstijose.
Gali kilti klausimas – kaip tai galėtų būti įmanoma? Juk Williamas gimė 1982-ųjų birželį, prabėgus vos 11 mėnesių po jo tėvų vestuvių.
Pasak šios teorijos, atsakymas yra toks – 1980-ųjų gruodį ledi Dianai Spencer, tada dar 19-metei skaistuolei, karalienė nurodė atlikti ginekologinius tyrimus, kad dar prieš paskelbiant apie jos sužadėtuves su sosto įpėdiniu galėtų įsitikinti, kad ši yra pajėgi išnešioti ir pagimdyti vaikus.
Kaip byloja pribloškianti istorija, atliekant šiuos tyrimus, buvo paimta Dianos kiaušinėlių. Jie buvo apvaisinti princo Charleso sperma. Tyrimų rezultatai buvo geri, tad numatytu laiku paskelbta apie Charleso ir Dianos sužadėtuves. Į klausimą, ar jiedu įsimylėję, Charlesas atsakė savo cinišku komentaru: „Ko gero, taip, kad ir ką meilė bereikštų“. Embrionus nurodyta sunaikinti.
Tačiau vienas iš medikų komandos, apžiūrėjusių Dianą, narių, „sukčius gydytojas“, slapta išsaugojo vieną embrioną ir implantavo jį savo žmonai. Pati to nežinodama, moteris tapo surogatine biologinio Charleso ir Dianos vaiko motina.
Kūdikis – tai buvo mergaitė – gimė 1981-ųjų spalį, prabėgus dešimčiai savaičių po Charleso ir Dianos pasaką primenančių vestuvių tų metų liepos 29 d. Iki princo Williamo gimimo 1982-ųjų birželio 21-ąją buvo likę aštuoni mėnesiai. Princas pasaulį išvydo Švč. Marijos ligoninės privačiame padalinyje „Lindo Wing“ Padingtone. Prie jos jau iš anksto būriavosi ištikimi gerbėjai, siekdami išvysti pirmąjį karališkojo kūdikio pasirodymą.
Bet tai – dar ne viskas. Kaip pranešama, Sarah tvirtina, kad augdama nuolatos girdėjo, kad yra „princesės Dianos kopija“. Kai jai buvo beveik 30 metų, abu tėvai žuvo automobilio avarijoje. Po jų mirties ji aptiko dienoraštį, kurio puslapiuose atskleidžiama, kad Sarah atsirado iš paaukoto embriono dirbtinio apvaisinimo būdu. Devintojo dešimtmečio pradžioje šis metodas dar tik žengė pirmuosius žingsnius.
Sarah teigia mėginusi atsekti paaukoto embriono kilmę, kad išsiaiškintų, iš kur iš tiesų ji yra kilusi. Tačiau prieš maždaug septynerius metus ji atsakiklyje aptiko grėsmingą žinutę, įspėjančią, kad liautųsi ieškojusi, jeigu jai brangus gyvenimas.
Išsigandusi minties, kad jos gyvybei gali grėsti pavojus, persekiojama spėlionių, kad Dianos žūtis Paryžiuje buvo ne nelaimingas atsitikimas, o žmogžudystė, ji emigravo į Ameriką, kur gyvena iki šiol, prisidengusi kita tapatybe.
Tai yra visiškai neįtikėtina istorija. Visgi, nepaisant to, kad ji skamba kaip išgalvota fantazija, ar galėtų joje būti bent krislas teisybės?
Kaip ir visų sąmokslo teorijų atveju – ypač tų, kurios siejasi su princesės Dianos mirtimi – viskas paremta tikrais faktais, tačiau tikėti šiomis teorijomis pagrindo yra nedaug. Princesė Diana pati pasakojo, kad prieš sužadėtuves su princu Charlesu jos laukė ginekologinė apžiūra.
„Kad galėčiau su juo susituokti, mane turėjo apžiūrėti“, – pasakojo ji savo artimai draugei, ledi Elsai Bowker.
Beveik neabejojama, kad apžiūrą atliko dabar jau miręs seras George‘as Pinkeris, karalienės itin vertintas chirurgas-ginekologas. Suprantama, apžiūros tikslas buvo patvirtinti, kad gimdoje ir kituose organuose nėra jokių problemų ar kitų bėdų, kurios galėtų užkirsti kelią sėkmingam kūdikio išnešiojimui.
Atrodo neįtikėtina, kad apžiūra būtų galėjusi baigtis tokia rimta procedūra, kaip kiaušinėlių paėmimas ir apvaisinimas mėgintuvėlyje, nors niekas ir negali patvirtinti, kad ši procedūra nebuvo atlikta.
Visa istorija apie slaptą kūdikį prasidėjo kaip išgalvotas pasakojimas – ko gero, tuo ši istorija turėjo ir baigtis. Tačiau 2011-aisiais buvusi verslininkė iš Niujorko Nancy E. Ryan, gyvenanti Floridoje, Palm Bič Gardense, savo jėgomis išleido romaną „The Disappearance Of Olivia“.
N. E. Ryan, kuri niekada nebuvo susitikusi su princese Diana, buvo sužavėta pirmuoju dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtu kūdikiu – 1978 m. Oldame gimusia Louise Joy Brown. Dianą ji laikė „viena puikiausių moterų gyvenime“ ir „buvo perskaičiusi daug istorijų apie tai, kad princesė Diana norėjo susilaukti dukters“.
Visa tai neabejotinai sukosi N. E. Ryan galvoje, kai ji sugalvojo istoriją apie Olivią Franklin, onkologę, kuri „žavėjosi princese Diana ir norėjo būti panaši į ją“. Jos užduotis gerokai palengvėjo sužinojus, kad yra slapta Dianos duktė – vaisingumo tyrimų ir procedūrų, kurios kažkokiu būdu baigėsi tuo, kad karališkojo kūdikio embrionas buvo implantuotas kitai moteriai, rezultatas.
Romane pasakojama, kad Olivia gyvena besislapstydama, baiminasi dėl savo gyvybės, nes jos egzistavimas neva kelia grėsmę karališkajai šeimai.
Tokie dalykai skambai keistai net ir išgalvotoje istorijoje, tačiau N. E. Ryan atrodė, kad jos pasaka apie slaptą dukterį tikrai nėra juokinga.
„Aš neabejoju, kad mano sukurta istorija gali būti tikra. Daug kas man sakė, kad tokie dalykai yra visiškai tikėtini“, – sakė ji.
„Tie patys žmonės taip pat mano, kad princas Charlesas taip norėjo, kad Diana būtų vaisinga, jog galėjo pastūmėti Dianą tokiam žingsniui – jos kiaušinėliai buvo paimti tam, kad galėtų įrodyti vaisingumą“, – neabejoja N. E. Ryan.
Nepaisant to, kad knyga yra neabejotinai grožinės literatūros kūrinys, 2011-ųjų pabaigoje, kai ji pasirodė, įvyko stulbinama žiniasklaidos metamorfozė. Tikimybė, kad Diana turėjo slaptą dukterį, beveik per naktį nustojo buvusi fantazija ir pradėjo būti pateikiama kaip faktas.
Amerikoje populiarus žurnalas „Globe“ visą numerio viršelį paskyrė rėkiančioms antraštėms: „Tikras sprogimas: naujoji knyga atskleidžia paslaptį apie slaptą princesės Dianos dukterį!“.
Ant viršelio priešais princesės Dianos atvaizdą buvo jaunos patrauklios merginos šviesiais iki pečių plaukais nuotrauka. Merginos veide ir šypsenoje buvo galima įžvelgti stulbinamą panašumą į Dianą.
Ar gali būti, kad šis panašumas buvo pernelyg akivaizdus? Išsamus „Sarah“ – kaip ji pradėta vadinti pranešimuose – tyrimas atskleidė šiuos identiškus dalykus: pieštuką akims paryškinti, kokį naudojo ir Diana, identišką akių padėtį, antakius, nosį ir dantis.
Paaiškėjo, kad, siekdamas pakurstyti sensaciją apie „gandus, kuriuos karališkieji rūmai seniai mėgina nuslėpti“ ir „neįtikėtinas jaunos moters gimimo detales ir tiesą apie tai, kodėl jai tenka slapstytis“, žurnalas pakreipė tikrą princesės Dianos nuotrauką kitu kampu ir, pasitelkęs „Photoshop“, pakoregavo jos veidą, o galiausiai prilipdė jį prie jaunos merginos kūno.
Tad jei nuotrauka buvo klastotė, kyla klausimas, ar Sarah apskritai egzistuoja, ar tai tebuvo ciniškas žiniasklaidos kūrinys?
Tačiau slaptos Dianos dukters legenda vėliau buvo kilstelėta į tokį lygmenį, kai keistais gandais iškart patikima.
Prieš penkerius metus „Globe“ sugrįžo prie šios temos ir savo viršelį paskyrė temai apie K. Middleton ir slaptos Dianos dukters susitikimą. Vaizdų redagavimo programomis ir vėl buvo sukurtas Sarah atvaizdas.
Tada žurnalas tikino savo skaitytojus, kad tuo metu „kūdikio besilaukianti princo Williamo žmona Kate Niujorke įgyvendino ypatingai slaptą misiją – tyliai susitiko su moterimi, kuri, karališkųjų rūmų nuomone, yra slapta Dianos duktė“.
Žurnalo šaltinis tvirtino: „Tai buvo tikroji poros apsilankymo Niujorke priežastis. Kiti renginiai tebuvo priedanga. Williamas nori žinoti tiesą“.
Toliau buvo teigiama, kad N. E. Ryan romanas „paskatino rūmų tyrėją išanalizuoti senus gandus apie slaptą Dianos kūdikį, ir šis kelias galiausiai atvedė pas Sarah. Štai tada Williamas pirmą sykį sužinojo apie jos egzistavimą“.
„Artimų šaltinių teigimu, Williamas nemanė, kad būtų priimtina su Sarah susitikti pačiam, todėl paprašė Kate Niujorke su ja neoficialiai šnektelti ir suorganizavo kelionę. Williamas buvo sužavėtas, kai Kate pasakė, jog Sarah yra tikras jo motinos atspindys ir iš tiesų galėtų būti jo sesuo“, – rašė žurnalas.
Ko gero, neverta sakyti, jog šiuose teiginiuose nėra nė krislelio tiesos. Williamo ir Kate vizitas Jungtinėse Valstijose buvo planuotas iš anksto ir iš dalies rengtas Didžiosios Britanijos vyriausybės vardu.
Jis neabejotinai nebuvo organizuotas tam, kad būtų galima susitikti su „slaptąja seserimi“. Nei Williamas, nei Kate neturėjo jokio pagrindo tikėti, jog ji apskritai egzistuoja. Per tris dienas trukusį vizitą pora sudalyvavo dešimtyje oficialių susitikimų.
Nepaisant viso to, žurnalas tikino, kad Kate savo kambaryje Niujorko „Carlyle“ viešbutyje „besinervindama laukė atvykstančios paslaptingos moters vardu Sarah, kuri, kaip manoma, yra vyresnioji Williamo sesuo“.
Šaltinių teigimu, Sarah padėjėjai atvedė į Kate kambarį. Dar vienas artimas šaltinis išskirtinai „Globe“ atskleidė, kad pirmąsyk išvydusi Sarah Kate neteko žado.
„Ji yra aukšta, elegantiška ir tikra princesės Dianos kopija. Jos drauge praleido lygiai 44 minutes. Sarah sąžiningai atsakinėjo į Kate klausimus apie save“, – tvirtino šaltinis.
Netgi jei kažkuri šios istorijos detalė yra teisinga, ar kas nors galėtų patikėti, kad Williamas, kurio siekis apsaugoti Kate buvo toks akivaizdus dar jų sužadėtuvių dieną, būtų leidęs savo besilaukiančiai žmonai bendrauti su tokia moterimi?
Žurnalui „Globe“ taip pat nepavyko įtikinti, kad visa ši Sarah istorija turi valstybinę reikšmę.
Šaltinių, kurių vis daugėjo, teigimu, „slaptos Dianos dukters egzistavimas nebūtų palankus dalykas valdžios koridoriuose. Įvykus istoriniams pokyčiams, sostą paveldi vyriausias vaikas, nesvarbu, ar tai būtų vyras, ar moteris. Ir tai būtų Sarah, jei DNR testai patvirtintų, kad ji yra karališkosios šeimos narė“.
Bet tai yra netiesa. „Globe“ ne viską išanalizavo. 2013-ųjų Sosto paveldėjimo aktas, pakeitęs ilgai galiojusias paveldėjimo taisykles ir leidęs vyriausiam vaikui paveldėti sostą nepriklausomai nuo jo lyties, karališkąjį sutikimą gavo 2013-ųjų balandį.
Tačiau šis aktas atgaline data taikomas tik asmenims, gimusiems po 2011-ųjų spalio 28 d. – tada jis buvo pirmą kartą pateiktas.
Todėl šis aktas nebūtų taikomas mitinei Sarah, kuri neva gimė 1981-ųjų spalį, netgi jei ji egzistuotų. Nebūtų jokios grėsmės Kembridžo kunigaikščiui tapti karaliumi Williamu V. Netgi jei Sarah iš tiesų egzistuotų, kiltų didelė teisinė diskusija, ar tikrai biologinis Charleso ir Dianos vaikas, kurį pagimdė surogatinė motina, gali turėti sosto paveldėjimo teisę.
Tačiau „Globe“ pasiduoti dar neketino. Vėliau ši istorija sugrįžo – buvo tvirtinama, kad Sarah atvyko į Didžiąją Britaniją susitikti su Velso princu.
Dar ryškesnė viršelio antraštė bylojo: „Slaptoji Dianos duktė stoja prieš Charlesą: „Tu nužudei mano motiną!“. Labiausiai sukrečianti karališkoji istorija“.
Labai abejotino tikrumo nuotraukoje taip pat matyti, kaip princas Charlesas kalbasi su jauna moterimi ilgais šviesiais plaukais. Kamerai ji atsukusi nugarą.
Pasak „Globe“, tai yra „stebėjimo kamerų užfiksuotas kadras“, o visas susitikimas neva taip pat užfiksuotas juostoje.
Vėliau istorija nukeliavo į Ispaniją: čia bulvarinis žurnalas „Pronto“ perpasakojo šią pasaką.
Tai atrodo juokinga. Bet iš tiesų neskoningiau atrodo tai, jog šis mitas, Williamo ir Harry dievinamos motinos istorijos išnaudojimo dalis, pasirodė tuo metu, kai Kate laukėsi antrojo vaiko.
Panašu, kad jau tikrai atėjo metas leisti Velso princesei ilsėtis ramybėje.
