Interviu. Birželį į Trakus atvykstantis Moby: lietuvių kultūra man puikiai žinoma

- Lietuva – nedidelė šalis, čia gyvena 3 milijonai lietuvių, tačiau tarp jų yra daugybė tavo muziką klausančių žmonių. Ko gerbėjams tikėtis iš šou, kurį Trakų pilyje surengsi birželį?

- Koncerte, kurį planuojame, grosiu gitara, klavišiniais, dainuosiu. Pasirodys ir visa komanda muzikantų: smuikininkas, perkusininkas, būgnininkas, vokalistai, klavišininkas. Manau, koncertą Lietuvoje būtų galima apibūdinti kaip ryškiausių mano hitų šou. Skambės kelios dainos iš naujojo albumo „Destroyed“, tačiau daugiausiai publiką linksminsime visiems jau pažįstamais kūriniais iš albumų „Play“ ar „18”.

Labiausiai mane žavi tai, kad turo metu keliauju po šalis ir miestus, kuriuose dar nesilankiau. Esu nerealiai laimingas, jog galėsiu pirmą kartą paviešėti Lietuvoje.

- Šou, kuriame pasirodysi, bus surengtas lietuviams istoriškai svarbioje vietoje – Trakų pilyje. Ar tokiose vietose rengti pasirodymą neįprasta? Kaip dažnai tenka pasirodyti senovę menančiose erdvėse? Ar tai tau ką nors reiškia?

- Vienas keistas dalykas turų metu yra tai, jog dažnai tenka pasirodyti visiškai nepatraukliose erdvėse. Turiu galvoje, tokiose, kur groja dauguma muzikantų – paprasčiausioje patalpoje. Vien žinojimas, kad teks groti ypatingoje vietoje, labai gražioje pilyje, mane įkvepia. Žinoma, tai daug įdomiau, linksmiau ne tik pačiam atlikėjui, bet ir publikai. Mane kur kas labiau įkvepia pasirodymas gražioje pilyje nei kokiame apgriuvusiame teatre Birmingeme, Anglijoje.

- Fotografuoji nuo tada, kai pradėjai kurti muziką, vaikystėje. Kad ir kur keliautum, fotoaparatas visuomet su tavimi. Kodėl kartu su naujuoju albumu „Destroyed“ nusprendei išleisti ir savo fotografijų knygą? Ar tai pirmasis tavo fotoalbumas?

- Taip, tai pirmasis mano nuotraukų albumas. Fotografuoju apie 35 metus. Praeito turo metu buvau sumanęs du projektus. Keliaudamas kūriau muziką ir fotografavau aplinką. Muzika atsidūrė naujame albume, turo metu darytos nuotraukos sugulė į specialų albumą. Albumas ir fotografijų knyga dera.

- Kas skatina kūrybiškuma ir kokie dalykai kūrybos procese tau yra patys svarbiausi? Turiu galvoje savirealizaciją, komercinę sėkmę, populiarumą... Galbūt yra momentų, apie kuriuos iki šiol nesi pasakojęs?

- Savo gyvenimą esu pašventęs muzikai, ją kuriu jau daugybę metų. Tai, kad yra mano muzikos mylėtojų – puiku. Visą savo gyvenimą tikiuosi praleisti drauge su muzika, nekreipiant dėmesio į tai, ar žmonės mėgs ją, ar ne. Į šį klausimą galiu atsakyti labai nuoširdžiai ir tiksliai. Labiausiai įkvepia mano neišsenkanti meilė muzikai, muzikos galimybė atspindėti mano emocijas. Mano gyvenimo tikslas – ir toliau artimai draugauti su muzika, bet ne užsidirbti kuo daugiau pinigų ar parduoti kuo daugiau įrašų kopijų. Noriu stengtis kurti būtent tą muziką, kuri arčiausiai mano širdies.

- Kokius įsivaizduoji savo gerbėjus? Kokie žmonės domisi tavo muzika?

- Įdomu tai, jog įvairiais savo gyvenimo etapais kūriau skirtingą muziką. Kai buvau labai jaunas, grojau klasiką ir kūriau punk roką, elektroninę muziką. Pasaulyje gyvena daugybė žmonių, kuriems artimas skirtingas mano muzikos stilius. Vieni mėgsta mano kurtą klasikinę, kiti – mano sukurtą pop muziką, kai kurie mėgaujasi techno. Į koncertus susirenka minios labai skirtingų gerbėjų.

- Daugelis pasakytų, jog tavo kuriama muzika yra liūdna. Kokia tavo paties nuomonė? Vieni kūrėjai siūlo muziką šokių aikštelėms, kiti – ramiam klausymui namuose. Ar savo kūriniais sieki išlaisvinti klausytoją? O galbūt priešingai, dar labiau jį pastūmėti depresijos link?

- Iš tiesų mėgstu emocionalią muziką. Kartais tai reiškia, kad ji – džiaugsminga, kartais – liūdna. Melancholiška ar liūdna muzika yra ne tam, kad žmonės jaustųsi blogai ar liūdėtų. Mano muzikos tikslas yra sukelti stiprių emocijų. Turiu priežastį gėrėtis gražia, galinga, emocionalia melancholiška muzika. Būtent tokie ir yra mano kūriniai.

- Nepaslaptis, jog esi veganas. Lietuva nėra pati svetingiausia šalis jiems. Turiu galvoje mūsų virtuvę. Kas rūpinsis tavo valgiais Lietuvoje? Kas apskritai turų metu rūpinasi tavo maistu?

- Dažniausiai nesusiduriu su problemomis, kaip rasti vegetarų maisto. Tikiuosi, tokių problemų Lietuvoje nekils. Kartais maistu pasirūpinu iš anksto. Nusiperku tam tikrų produktų ir juos atsivežu ten, kur planuojamas koncertas. Pavyzdžiui, į Lietyvą atskrisiu iš Londono. Taigi, įsigysiu vegetariško maisto Londone. Alkanas tikrai neliksiu.

- Esi surengęs per 3 tūkstančius koncertų. Ar prisimeni, kuris pasirodymas buvo labiausiai vykęs ar toks, kuris tave privertė pasijusti labai laimingu?

- Be abejo, prisimenu. Keisčiausia, tačiau koncertas, kuriuo iš tiesų mėgavausi, buvo mano pats pirmasis pasirodymas. Kai mokiausi vidurinėje, grojau punk roką kartu su sunkiojo roko grupe „Vatican Commandoes“. Buvome hardcore punk muzikos grupė. Pirmojo pasirodymo metu grojau kepsnine. Tuo metu subūrėme dešimt gerbėjų. Koncertą surengėme šeštadienio popietę. Tai buvo pirmas šou, kai grojau gyvai. Pamenu, jog tada galvojau, kad tai norėčiau daryti visą likusį gyvenimą.

- Daugybė žmonių visoje planetoje kraustosi iš proto dėl Lady Gagos. Ji netgi vadinama šou meistre. Ką manai apie šią atlikėją? Kokia tavo nuomonė apie jos muziką ir pasirodymus?

- Dar visai neseniai ji buvo Niujorko naktinių klubų skrajučių dalintoja. Niujorke yra be galo daug barų, naktinių klubų ir kitokių pasilinksminimo vietų. Ji praeiviams pakampiuose dalijo skrajutes kviesdama į burleskos mokyklos „The Slipper Room“ auklėtinių šou. Man įdomiausia yra tai, kad dar taip neseniai buvęs vaikas, stovėjęs pakampiuose ir dalijęs skrajutes, kvietęs į burleskos naktis, taip greitai tapo didžiausia planetos pop žvaigždė. Tai – fenomenas.

- Ar yra dalykų, kurių žurnalistai niekuomet neklausė? Turiu galvoje, ar yra kas nors, apie ką norėtum papasakoti, tačiau nebuvai paklaustas?

- Žinai, gyvenime esu davęs per 5 tūkstančius interviu. Turiu nuojautą, jog vargiai galėčiau prisiminti dalykų, apie kuriuos dar nebuvo manęs klausę. Leisk šiek tiek pagalvoti... Vis dėlto, negaliu tiksliai įvardinti. Iš tiesų mėgaujuosi interviu. Turbūt būčiau be galo nelaimingas, jei to nemėgčiau ir būčiau priverstas apie save pasakoti daugiau nei 5 tūkstančius kartų.

- Ką norėtum palinkėti gerbėjams Lietuvoje, kurie be galo laukia tavo pasirodymo birželį?

- Esu dėkingas už kvietimą į Lietuvą. Kaip jau minėjau, esu labai laimingas, kai galiu surengti pasirodymus šalyse ar miestuose, kuriuose dar nesu buvęs. Tiesą sakant, mane labai stebina, kiek daug lietuvių gyvena JAV. Kai augau, turėjau keletą draugų iš Lietuvos. Lietuvių kultūra man puikiai žinoma, todėl labai džiaugiuosi galėsiąs pirmą kartą aplankyti Lietuvą.

- Nekantriai lauksime tavo pasirodymo Trakuose birželį.

- Buvo malonu pasikalbėti, labai ačiū.