Nors kalbant apie S. Hawkingą neįmanoma nepaminėti didžiulio jo indėlio į mokslo pažangą (daugiausia – kosmologijos tyrimus), esama ir kitų faktų, neabejotinai suteikiančių daugiau spalvų šiai išskirtinio talento asmenybei. Įdomiausius faktus apie S. Hawkingo gyvenimą surinko portalas ohfact.com.
Saugiausia vieta gimti
Šiaurinėje Londono dalyje gyvenę mokslininko tėvai Frankas ir Isobel Hawkingai prieš pat gimstant kūdikiui persikėlė į Oksfordą, nes šis miestas tada (Antrojo pasaulinio karo metais) buvo laikytas viena iš saugiausių vietų gimdyti.
Sąsajos su Galileo Galilei
S. Hawkingo gimimo diena (1942 m. sausio 8 d.) sutampa su 300-osiosmis astronomo ir fiziko Galileo Galilei gimimo metinėmis.
S. Hawkingas ir A. Einsteinas
Mokykloje S. Hawkingui buvo priklijuota Einsteino pravardė.
Kompiuterio kūrimas
Mokydamasis Sent Olbanso mokykloje S. Hawkingas kartu su keliais draugais ir matematikos mokytoju Dikranu Tahta sukonstravo kompiuterį. Gaminant įrenginį buvo panaudotas telefono komutatorius, kai kurios laikrodžio detalės ir kitų mechanizmų komponentai.
Nuotykių trauka
Jaunystėje S. Hawkingą neįtikėtinai traukė nuotykiai ir atradimai. Kai mokėsi Oksfordo universiteto koledže jis buvo irklavimo komandos narys.
Pirmoji meilė
Tuo metu, kai siekė daktaro laipsnio Kembridžo universitete, S. Hawkingas įsimylėjo sesers draugę Jane Wilde.
Gyventi buvo likę vos pora metų
1963-iaisiais 21-ų metų S. Hawkingui buvo diagnozuota šoninė ameotrofinė sklerozė (ALS). Tai motorinius neuronus pažeidžianti liga. Diagnozę konstatavę medikai prognozavo, kad gyventi S. Hawkingui buvo likę ne daugiau kaip pora metų.
Mokslui imli šeima
Abu S. Hawkingo tėvai mokėsi Oksfordo universitete. Mokslininkas turėjo dvi jaunesnes seseris (Philippą ir Mary) ir įbrolį Edwardą. Per bendrus šeimos pietus dažnai įsivyraudavo mirtina tyla, nes visi skaitydavo knygas.
Nesvarumo pojūtis
S. Hawkingas buvo įsitraukęs į kitos gyvenamos ir žmonijai tinkamos planetos paieškas. 2007 metais jis dalyvavo skrydyje, kuriame buvo sukurtos nesvarumo sąlygos.
Pasirodymai televizijoje
S. Hawkingas dalyvavo keliuose televizijos projektuose. Jo balsu prabylantį animacinį personažą galima pamatyti amerikiečių situacijų komedijoje „Simpsonai“ („The Simpsons “). S. Hawkingas pasirodė ir seriale „Žvaigždžių kelias. Kita karta“ („Star Trek: Next Generation“) bei dokumentinėse laidose „Into the Universe with Stephen Hawking“.
Pralaimėtos lažybos
1997 metais S. Hawkingas susilažino su amerikiečių fizikos teoretiku Johnu Preskillu dėl juodųjų bedugnių koncepcijos. Viena pusė laikėsi nuomonės, kad niekam nėra jokios galimybės ištrūkti iš juodosios bedugnės, kita, gindama fundamentaliosioms kvantinės mechanikos principus, šiai nuostatai prieštaravo. Vis dėlto 2004 metais S. Hawkingas pripažino, kad lažybas pralaimėjo.
Iš kur tas akcentas
Nors S. Hawkingas yra britas, jo naudotas šnekos sintezatorius „kalbėjo“ su amerikietišku akcentu.
Pats paslaptingiausias sutvėrimas
Paklaustas, kas, jo manymu, yra pats paslaptingiausias pasaulyje egzistuojantis sutvėrimas, S. Hawkingas atsakė, kad tai – moteris.
Kibiro su ledais iššūkis
2014 metais S. Hawkingas pasiryžo kibiro su lediniu vandeniu iššūkiui, tačiau dėl stipraus plaučių uždegimo lediniu vandeniu už mokslininką sutiko apsilieti jo vaikai.
S. Hawkingas ir popiežius
Popiežius Jonas Paulius II pritarė toli gražu ne visoms S. Hawkingo pažiūroms, ir tai nenuostabu – juk abu laikėsi skirtingų ideologijų. Popiežiaus įsitikinimu negalėjo kili nė menkiausių abejonių dėl to, kas sukūrė visatą, nes tai galėjo būti tik Dievas. S. Hawkingas laikėsi nuostatos, kad visatos sukūrimą galima paaiškinti moksliškai.
Mirė pi dieną
S. Hawkingas mirė ankstyvomis 2018 m. kovo 14-osios valandomis savo namuose Kembridže. Nors tai tik sutapimas, bet visgi įdomu, kad jo mirties data sutapo su 30-ą kartą minima matematinės konstantos pi diena (skaičiais užrašyta data atrodo kaip skaičius pi: 03.14).
DELFI primena, jog S. Hawkingas mirė būdamas 76-erių. Apie tai paskelbė jo šeima.
1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo super žvaigždės statusą.
S. Hawkingo genialumas ir sąmojis užtikrino jam daugybę gerbėjų ne tik astrofizikos pasaulyje.
Jis mirė ankstyvosiomis trečiadienio valandomis savo namuose universitetiniame Kembridžo mieste Anglijoje.
„Esame giliai nuliūdę, kad mūsų mylimas tėvas šiandien mirė“, – sakoma profesoriaus S. Hawkingo vaikų Lucy, Roberto ir Timo pranešime, paskelbtame Didžiosios Britanijos naujienų agentūros „Press Association“.
„Jis buvo didis mokslininkas ir nepaprastas žmogus, kurio darbai ir palikimas gyvuos daugelį metų“, – pridūrė jie.
Britas buvo geriausiai žinomas dėl savo atradimų moksle, ypač kalbant apie juodąsias skyles ir reliatyvumo teoriją. Taip pat jis buvo mokslinių knygų autorius.
