Pateikiame jums 10 įdomių faktų apie Fridą Kahlo.
Ji norėjo, kad jos gimimas sutaptų su Meksikos revoliucijos pradžia
Frida Kahlo gimė 1907 m. liepos 6 d. Meksiko miesto Kojoakano rajone, bet dažnai kitiems sakydavo, kad gimė trejais metais vėliau – 1910-aisiais, kad žmonės jos gimimą tiesiogiai sietų su Meksikos revoliucijos pradžia. F. Kahlo tapo Meksikos kultūros, ypač vietinės, įsikūnijimu, bet pati nebuvo grynakraujė meksikietė.
Jos tėvas Carlas Wilhelmas Kahlo gimė Vokietijoje ir arba turėjo žydiško ir vengriško kraujo, kaip tvirtino F. Kahlo, arba priklausė senai Vokietijos liuteronų giminei, kaip teigia kai kurie tyrėjai. F. Kahlo mama Matilde Calderon buvo meksikiečių ir ispanų kilmės, skelbia fridakahlo.org.
Jos paveikslas „Šaknys“ yra brangiausiai parduotas Lotynų Amerikos meno kūrinys
F. Kahlo suvaidino esminį vaidmenį neomeksikanizmo meno judėjime, susiformavusiame Meksikoje XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Jos menas vadinamas liaudies menu dėl tradicinių elementų, taip pat yra asmenų, jį vadinančių siurrealistiniu. Pati moteris kartą pasakė: „Jie mano, kad esu siurrealistė. Nieko panašaus. Niekada netapiau svajonių. Tapiau savo tikrovę.“ 2006 m. gegužės mėnesį jos autoportretas „Šaknys“ aukcione buvo parduotas už 5,6 mln. dolerių – tai didžiausia suma, sumokėta už Lotynų Amerikos menininko darbą.
F. Kahlo veidas puikuojasi ant pinigų
500 Meksikos pesų banknotas yra unikalus tuo, kad turi du skirtingus portretus – po vieną ant kiekvienos pusės. Tai garsioji pora F. Kahlo ir Diego Rivera – žymiausi ir mylimiausi šalies menininkai bei asmenybės. 500 pesų banknotas buvo išleistas siekiant pažymėti Meksikos revoliucijos 100-ąsias metines. Ant jo smulkiu šriftu užrašyta D. Rivera citata: „Sakoma, kad revoliucijai nereikia meno, užtai menui reikia revoliucijos. Tai netiesa. Revoliucijai reikia revoliucinio meno.“
Ji tapo tapytoja po vos mirtimi nepasibaigusio incidento
1925 m. rugsėjo 17 d. F. Kahlo su bičiuliu Alexu važiavo autobusu, kai šis atsitrenkė į tramvajų. Atsigauti po avarijos prireikė daugiau nei metų. Reabilitacijos metu F. Kahlo metė mokslus medicinos mokykloje ir pradėjo tapyti. Jos tėvas irgi buvo menininkas ir paskolino aliejinių dažų bei teptukų, o mama pasirūpino specialiu molbertu, kad jos dukra galėtų tapyti gulėdama ligoninės lovoje, bei pastatė veidrodį, kuris leido tapyti autoportretus.
Ji buvo tikra autoportretų meistrė
Per savo karjerą F. Kahlo nutapė 143 paveikslus, iš kurių 55 yra autoportretai. Menininkė paaiškino: „Tapau save, nes labai dažnai būnu viena ir apie save žinau daugiau nei apie bet kurį kitą asmenį ar sritį.“ Jos autoportretams neretai būdingos fizinių ir psichologinių žaizdų interpretacijos. F. Kahlo autoportretai yra laikomi vienais geriausių kada nors nutapytų. Bene garsiausias – su erškėčių karoliais ir kolibriu.
Vienas iš F. Kahlo darbų tapo pirmuoju XX a. Meksikos menininko paveikslu, įsigytu tarptautiniu mastu žinomo muziejaus
1939 m. Luvro muziejus nusipirko F. Kahlo autoportretą „Rėmas“, kuris tapo pirmuoju XX a. Meksikos menininko (-ės) darbu, įsigytu tarptautiniu mastu žinomo muziejaus. Nepaisant tokio pasiekimo, F. Kahlo XX a. daugiausia buvo žinoma tik kaip D. Rivera, už kurio ištekėjo 1929-aisiais, žmona.
Tiesa, nuo XX a. devintojo dešimtmečio viskas pasikeitė, ir F. Kahlo išgarsėjo dėl savo kūrybos. Apie žymiąją menininkę sukurtas ne vienas filmas, parašyta keletas biografijų. „La Casa Azul“ – namas, kuriame ji kadaise gyveno, dabar yra muziejus. 2007 m. vasarą Meksiko dailės muziejuje surengta didžiausia visų laikų F. Kahlo paveikslų paroda, skirta dailininkės 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, pagerino visus lankomumo rekordus, nors buvo eksponuojama tik du mėnesius.
F. Kahlo buvo biseksuali
F. Kahlo ir D. Rivera santuoka buvo audringa – jie buvo užmezgę ne vieną romaną su kitais žmonėmis. Menininkę traukė tiek vyrai, tiek moterys. Savo ruožtu, D. Rivera netgi buvo pradėjęs romaną su F. Kahlo jaunesniąja seserimi Cristina (F. Kahlo sužinojusi tiesiog pasiuto). Pora išsiskyrė 1939 m., bet po metų vėl susituokė. Nors antroji santuoka buvo tokia pat audringa, F. Kahlo su D. Rivera nugyveno iki pat savo mirties.
Ji turėjo romaną su Raudonosios armijos įkūrėju
Garsusis Rusijos revoliucionierius, Raudonosios armijos įkūrėjas Levas Trockis iš Sovietų Sąjungos į Meksiką atvyko ieškodamas politinio prieglobsčio. Jis apsistojo pas D. Riverą ir paskui užmezgė romaną su F. Kahlo. Menininkė netgi nutapė paveikslą, pavadintą „Autoportretas, skirtas Levui Trockiui“, trumpalaikiam meilės nuotykiui pažymėti.
F. Kahlo artimai bičiuliavosi su amerikiečių menininke Georgia O’Keeffe
Dailininkės susipažino 1931 m. gruodžio mėnesį, kai Niujorko modernaus meno muziejuje buvo pristatyta D. Rivera didelė solinė paroda. Vieno iš D. Rivera padėjėjų teigimu, garsusis monumentalistas vėliau gyrėsi, kad jo žmona flirtavo su G. O’Keefe. F. Kahlo beveik dvigubai vyresnio amžiaus modernistei parašė keletą laiškų.
F. Kahlo šlovė aplankė praėjus keletui dešimtmečių po mirties
F. Kahlo mirė 1954 m. liepos 26 d., prieš 20 dienų atšventusi savo 47-ąjį gimtadienį. Prieš mirtį ji savo dienoraštyje parašė: „Tikiuosi, kad pabaiga bus linksma ir kad daugiau neteks sugrįžti. Frida.“ Nors menininkė galėjo pasigirti nemažu populiarumu būdama gyva, pasaulinio pripažinimo sulaukė tik po mirties. Jeigu anksčiau ji labiau buvo žinoma kaip D. Rivera žmona, tai dabar ji atsidūrė dėmesio centre, o D. Rivera – savo žmonos šešėlyje.
Apie ją buvo sukurti du garsūs filmai
Apie F. Kahlo gyvenimą ir darbus buvo parašytas ne vienas straipsnis ir knyga, įskaitant 1983 m. Haydeno Herrera bestselerį „Frida: The Biography of Frida Kahlo“, sukurta dokumentinių filmų. 1983-iaisiais pasirodžiusi juosta „Frida, naturaleza viva“ sulaukė didžiulės sėkmės. 2002 m. buvo sukurtas dar vienas biografinis filmas („Frida“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Salma Hayek. Jis uždirbo daugiau nei 50 mln. JAV dolerių ir pelnė dvi „Oskaro“ statulėles.
