– Kur didžiąją laiko dalį gyvenate?
– Tikriausiai lėktuvuose. Daug koncertuoju, tenka ilgai būti įvairiose šalyse – Brazilijoje praleidau tris savaites, Kinijoje – beveik du mėnesius.
Dėl gastrolių grafiko netenku galimybės pabūti namuose savaitę ar daugiu. Jei pavyks, noriu su šeima šią vasarą išvykti atostogų. Svajoju atsidurti su jais gražioje saloje su palmėmis, baltu smėliu, pabėgioti jūros ar vandenyno pakrante. Nuo 14 metų siekiau atsidurti didžiojoje scenoje, man tai – gyvenimo prasmė, todėl dėl nieko nesigailiu.
– Kai tik pradėjote koncertuoti, ar susidūrėte su sunkumais? Kaip ištvėrėte užgriuvusią šlovę, ar buvo tokių, kuriems atrodė, kad susirgote žvaigždžių liga?
– Koncertuoju nuo ketverių metų. Senelis man padovanojo akordeoną, užlipau ant kėdės ir ėmiau sekti pasaką, kurią pats sugalvojau. Mama pasakojo, kad vizualiai rodžiau visus įvykius.
Visą gyvenimą jaučiausi artistu. Jokių sunkumų nepatyriau, net kai užgriuvo pasaulinė šlovė. Šanchajuje man pastatė paminklą, Azijos regione muziejuose stovi vaško figūros. Malonu stovėti tarp Brado Pitto ir Celine Dion. Bet susirgti žvaigždžių liga – ne man.
– Ką manote apie žmones, kurie perdainuoja jūsų kompozicijas?
– Ar buvo santykių krizių, kai norėjote skirtis su žmona Svetlana? Kaip sprendžiate konfliktus šeimoje?
– Didelių krizių nebuvo. Protingi, mylintys žmonės visada vienas kitą supras, sugebės susitarti, pateikti argumentų. Stengiamės rasti kompromisą bet kokioje situacijoje. Man atrodo, neteisinga kelti santykiams su žmona tokią grėsmę, net jei tai – mintyse... Skyrybos – nepriimtina.
– Auga jūsų sūnus ir duktė. Kas griežčiau auklėja vaikus – jūs ar žmona? Kaip lepinate sūnų ir dukterį? Ar norite daugiau vaikų?
– Žinoma, noriu, na bet pagyvensime, pamatysime. Vaikų auklėjimo procesas sudėtingas, daugiasluoksnis. Man svarbu, kad duktė ir sūnus būtų laimingi. Nesvarbu, kokią profesiją jie pasirinks. Svarbiausia, kad jie su džiaugsmu, pozityviai dirbtų mėgstamą darbą, kuris yra naudingas žmonėms.
