Dar laidos pradžioje vedėjas Rolandas Mackevičius pabrėžė, kad šioje laidoje nė vienas svečias neturi privilegijos gauti iš anksto suderintų klausimų – išimtis nebuvo ir I. Šimonytė.

„Niekada gyvenime nesu gavusi suderintų klausimų, niekada, – patikino politikė. – Bet turbūt nebus nieko, ko manęs nebūtų paklausę iki šiol.“

Nors I. Šimonytė laisvalaikio turi nedaug, jį žinoma moteris išnaudoja savo keliems hobiams: sodininkystei, knygoms, muzikai ir karštai voniai.

Pokalbio metu aptarta politikės vaikystė. Pašnekovė pasakojo, kad tuomet žaisti labiau mėgo ne su lėlėmis, o su konstruktoriais. „Technika man buvo įdomiau“, – šyptelėjo ji.

Ingrida Šimonytė

Būdama vaikas Ingrida nesvajojo tapti politike, tačiau tinkamų savybių šiam darbui atlikti nuo mažų dienų pastebėjo ir ji pati, ir aplinkiniai. Ji neretai būdavo ta, kuri atstovaudavo visai klasei, kai su mokytojais tekdavo diskutuoti ar spręsti konfliktines situacijas: bendraamžiai ja pasitikėjo.

„Mano tėvas buvo labai ramus žmogus, jam buvo gerai taip, kaip aš padarysiu, – tai buvo mano reikalas. Mama, žinoma, norėjo, kad būčiau medike. Kai gerai mokaisi, įprastai būna tas spaudimas, kad būtum mediku, o ir mano mama sirgo labai stipriai. Ligoti žmonės dažnai fantazuoja, kad jau mano vaikas tai tikrai sugalvos, kaip mane išgydyti. Bet aš buvau didelė bailė, labai bijojau kraujo <...>. Dabar jau man tas pats, bet tuo metu sakiau tikrai ne, man labai gaila žmonių ir nenorėjau jų kankinti, todėl nenorėjau būti medike. Būčiau norėjusi tapti mokytoja, man net dabar patinka aiškinti. Man patinka, į mane žmonės kreipiasi patarimo, pagalbos“, – pasakojo politikė.

Kalbai pasisukus apie ateitį ir jos planavimą I. Šimonytė patikino, kad tikrai nėra iš tų, kuri turėtų kruopščiai susidėliojusi penkmečio planą. Tačiau ji taip pat nėra „tos minutės žmogus“, todėl jos banko sąskaitoje visada bus santaupų rytojaus dienai.

Tiesa, moters gyvenime būta ir spontaniškų sprendimų – vienu iš jų padėjo pamatą savo ateičiai.

„Aš buvau seniai nusiteikusi įstoti į ekonomikos mokslus. Tam labiausiai paskatino Sąjūdis, man buvo labai įdomu, labai to norėjau. Bet buvo ir kitas pasirinkimas – kadangi gerai mokėjau anglų kalbą, maniau, stosiu į anglų kalbą. Buvau užsirašiusi laikyti egzaminą. Atsibudau tą rytą, kai reikėjo eiti į anglų kalbos egzaminą, ir pagalvojau, kad ai, neisiu. Ir nenuėjau. Neįstojau ten, nes net nestojau. Galiausiai įstojau į ekonomiką, ją pabaigiau ir dėl to esu iki šiol patenkinta“, – šyptelėjo pašnekovė.

Laidoje politikės teirautasi, kodėl, jos nuomone, ji nelaimėjo prezidento rinkimų.

„Kodėl pralaimėjau, yra ne viena priežastis. Viena iš jų, tiesą sakant, mane šiek tiek liūdina, nes tai daugiau pasako ne apie mane, o apie mūsų visuomenę. Sakyčiau, kad tai šiek tiek pavojinga.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė

Tai, kad žmonėms reikėjo kitokio tipažo, šeimos žmogaus, kad gražiai atrodytų kalėdinis atvirukas, – aš visa tai puikiai suprantu, tai natūralūs ir psichologiniai dalykai. Bet pagrindinis dalykas, kuris lėmė, buvo tas, kad prezidentas būtų politikoje nedalyvavęs žmogus. Tą [šio pasirinkimo priežastį] rodė ir apklausos. Kai kuriems žmonėms šitai atrodo kaip privalumas. <...> Tai nėra labai didelis privalumas, mano vertinimu. Geras santechnikas, kirpėjas, mechanikas, finansininkas pirmiausia pasižymi savo patirtimi, todėl manau, kad ir politikui reiktų leisti kaupti tą politinę patirtį. O mes per kiekvienus rinkimus, atrodo, sakome, kad šitie atsibodo, norime naujų, ir taip pakeičiame pusę Seimo. Lygiai taip pat ir šiuo atveju.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėjo didelę patirtį politikoje, nors ji atėjo tarsi iš šalies. Bet ji prieš tai buvo ministrė, buvo Komisijoje, o tai yra aukštas politinis postas. Ji geriau suprato veikimo logiką, su kokia politikoje tenka susidurti.

Manau, kad šitas dalykas mane labiausiai ir nuliūdino. O visa kita – tai gyvenimo faktas, ir į tai aš labai ramiai žiūriu“, – pasakojo laidos viešnia.

„Tikrai labai neliūdėjau netapusi prezidente, – nusijuokė ji. – Nors, aišku, tai skambės kiek keistai.“

Kokia Ingridos silpnoji asmenybės pusė, ką ji daro prasčiausiai?

„Aš greitai kalbu. Tai žiauriai blogas mano įprotis. Visais būdais bandau kalbėti lėčiau ir tik tada, kai vėl užsivedu, suprantu, kad ir vėl kalbu labai greitai. Niekaip su tuo negaliu susitvarkyti“, – neslėpė politikė.

Netrukus pokalbio tema pasisuko apie pačius bjauriausius ir nešvariausius poelgius politikoje, kurie rinkimų metu palietė pačią I. Šimonytę.

„Buvo keistų dalykų, buvo žmonių, kurie mane bandė padaryti vos ne sataniste“, – prisipažino ji.

Pakoreguota Ingridos Šimonytės nuotrauka, kuri pradėjo plisti po pirmojo turo

„Visi šie „vėjai“, kai žmonės pradėjo aiškinti, kad esu vos ne satanistų būrelio kandidatė, buvo žiauriai nemalonūs. Man buvo labai nemalonu, nes čia dalyvavo ir bažnyčios žmonės. Kai dalyvauja šiaip žmonės, kurie gali turėti savo nuomonę, kaip ir bet kas kitas, tai manęs nejaudina. Bet kai dalyvavo kai kurie bažnyčios žmonės... Aš suprantu, kad jie gali manęs nemėgti, jiems gali nepatikti mano pažiūros vienu ar kitu klausimu – tas yra visiškai suprantama, bet tai nėra pagrindas man prisiūti kažkokių teiginių, kurių aš niekada nesu sakiusi. Pavyzdžiui, buvo išplatinta teorija, kad aš palaikau eutanaziją. Tikrai nesu apie tai niekada kalbėjusi. Visos tokios teorijos buvo nemalonios, skaudžios, bet kažkaip susigyveni su tuo, kad tie žmonės meluoja, ir tai yra jų sąžinės reikalas“, – tęsė pašnekovė.

Eteryje teirautasi, ar I. Šimonytė ir D. Grybauskaitė yra (o gal buvo) geriausios draugės? Politikė šio klausimo labai laukė, nes jos ir prezidentės ryšys, pasirodo, apipintas mitais.

„Tai – nuostabus klausimas. Nei buvome, nei esame. Labai mėgstu šitą klausimą, nes to manęs klausia ne tik paprasti žmonės, o kartais ir rimti žurnalistai. Tada jau nebežinau, kur bėgti, rėkti.

Kai Dalia Grybauskaitė buvo prezidentė, o aš – finansų ministrė, mes turėjome tarnybinį santykį. Kiek kartų prezidentė mane kviesdavosi ateiti kokiu nors klausimu ar į kokį renginį, tiek mes ir matydavomės. Po to, kai išėjau iš Finansų ministerijos, aš D. Grybauskaitę mačiau atvykusią į Vilniaus universiteto rektoriaus inauguraciją, ją tuomet kvietėme dalyvauti kaip Tarybos pirmininkę. Daugiau viešuose renginiuose ją mačiau tiek, kiek ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis.

Kažkokios fantazijos apie tai, kad mes draugaujame, kad susitinkame, kad ji mane couchina ar kitaip man padeda... Žinote, tai klausimas, kurį sunku paneigti. Tavęs klausia, tu atsakai „ne“, bet tuomet manoma, kad kažką slepi. Bet ką galima slėpti sakant „ne“? Mes tikrai nei buvome draugės, nei esame. Nesuprantu, kodėl taip galvojama.

Iš ko žmonės peša tarp mūsų esantį panašumą, aš suprantu. Trumpi plaukai, gal kartais kam nors gali pasirodyti panaši retorika <...>.

Ingrida Šimonytė ir Dalia Grybauskaitė

Taip, ji [D. Grybauskaitė] – reiklus ir griežtas žmogus, bet kartu ji yra labai smagus žmogus, jeigu jaučia, kad tu jos nebijai; ji gali pajuokauti, šmaikščiai apibūdinti situaciją. Aš, pavyzdžiui, prezidentės niekada nebijojau. Nei kai ji buvo mano vadovė, nei kai buvo prezidentė. Turiu pasakyti, kad aš kokios nors įtampos šalia jos nejaučiau. O būdavo tokių, kurie sakydavo, kad pas ją eina su šlapiomis nugaromis ir kelnėmis. Aš, jeigu norėdavau pasakyti nuomonę, kuri nesutapdavo su prezidentės, ją visiškai ramiai ir pasakydavau. Man atrodo, kad tokius žmones visada gerbia“, – pasakojo I. Šimonytė.

Laidoje rasta vietos ir hipotetiniams klausimams su humoro prieskoniu: už ko politikė ištekėtų – už Donaldo Trumpo ar Vladimiro Putino?

„Geriau taip, kaip dabar. Nei Trumpo, nei Putino. Rami galva, – juokėsi viešnia, bet visgi atsakyti į nepatogų klausimą ji turėjo. – Už Trumpo, koks dar gali būti klausimas.“

Laidoje nebuvo išvengta ir itin asmeniškų klausimų apie lytinę orientaciją, santykius ir tai, kodėl I. Šimonytė niekada neištekėjo.

Pirmiausia Ingridos pasiteirauta, ar politikai turėtų viešai kalbėti apie savo homoseksualumą, gal tai įkvėptų kitus žmones nebetylėti?

„Manau, kad tai yra pasirinkimo dalykas. Kaip ir apie kitus asmeninius dalykus kalbėti reikia tiek, kiek žmogus pats nori. Matau naudą, kai vieši asmenys ką nors sakydami truputėlį padeda kitiems. Aš, pavyzdžiui, stengiuosi kalbėti apie moterų lygybę, jų įgalinimą, ko mums trūksta, kad moterys visuomenėje galėtų jaustis adekvačiai“, – teigė pašnekovė.

Netrukus Ingridos tiesiogiai pasiteirauta apie gandus, kad ją neva traukia ne vyrai, o moterys. Tokios apkalbos politikei nebuvo naujiena, ir ji dar kartą patikino esanti tradicinės orientacijos.

„Man patinka visi žmonės, bet jei klausiate, ar aš esu homoseksuali, ar ne – tai ne, aš nesu to pastebėjusi iki šiol. Šis klausimas toks pats, kaip ir dėl D. Grybauskaitės, – kai pasakai „ne“, kitiems atrodo, kad kažką slepi. Ką aš turiu padaryti, kad tai paneigčiau?“ – juokėsi laidos viešnia.

„Atsakyti į šį klausimą aš galiu, bet daugiau neturiu ką pridurti <...>. Matote, jeigu aš turėčiau ką slėpti, turbūt jausčiausi nepatogiai, galvočiau, ką turiu pasakyti. O dabar aš tiesiog atsakau į klausimus, ir tiek. Jeigu jums nėra gana, ką padarysi. Kalbėkite toliau, ką aš galiu su tuo padaryti“, – rankomis skėsčiojo ji.

Į laidos pabaigą I. Šimonytė turėjo atsakyti į dar vieną itin asmenišką klausimą – kodėl ji neturi vyro? Ar karjera svarbiau už šeimą?

„Ne, ne svarbiau tikrai. Niekada nebuvo tokio sprendimo mano gyvenime, kad štai, aš būsiu karjeros moteris ir man nesvarbu šeima. Niekada taip nebuvo. Aš kaip tik kažkada galvojau, kad turėsiu kokius šešis vaikus, man jie labai patinka. Įprastai vakarėlį baigiu būdama su vaikais, nes tėvai turi ką veikti. O man su jais labai komfortiška. Taip yra. O, kas dėl mano gyvenimo, tiesiog taip nesusiklostė, kad būčiau sutikusi tokį žmogų, su kuriuo žinočiau, jog noriu būti“, – atviravo politikė.

Visą atvirą interviu su I. Šimonyte žiūrėkite vaizdo įraše.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (995)